- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-650-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Advokatai
- Beata Vilienė
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. P. 1 611,86 Lt įsiskolinimą už patiektą vandenį, nuotekų šalinimą, 124,16 Lt delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtam butui ieškovas tiekia šaltą vandenį ir valo nuotekas, nors sutartis dėl šalto vandenio pirkimo – pardavimo bei nuotekų tvarkymo tarp šalių nepasirašyta, ji laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė nevykdo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, už laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2007-10-31 už patiektą vandenį, nuotekų šalinimą jos įsiskolinimas ieškovui sudaro 1 611,86 Lt. Atsakovės suvartoto vandens kiekis nustatytas pagal vidutines vandens suvartojimo normas kiekvienam gyventojui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 1.4 p.). Kadangi ji praleido prievolės mokėjimo terminus, iš atsakovės priteistina 0,04 proc. dydžio delspinigiai už paskutinius 6 mėnesius, t.y. už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2007-10-31, viso – 124,16 Lt delspinigių. Nurodė, kad mokesčius už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą bute (duomenys neskelbtini), iki 2005-06-01 administravo 939-oji DNSB „Pašilaičiai“, iš kurios ieškovas perėmė ir duomenis apie bute gyvenančių asmenų skaičių, suvartoto vandens kiekio nustatymo tvarką. Duomenų, kad atsakovės bute būtų įrengti vandens skaitikliai, ieškovas neturėjo, apie tai sužinojo tik gavus atsakovės prieštaravimus. Atsakovė nemokėjo už suteiktas paslaugas nei pagal skaitiklių parodymus, nei pagal šalto vandens suvartojimo normas. Kadangi atsakovė nevykdė pareigos deklaruoti skaitiklio parodymų kaip yra nurodyta specialiuose teisės aktuose (Vilniaus miesto valdybos 1996-03-28 sprendimo Nr. 478 V „Dėl daugiabučiame name suvartoto šalto vandens kiekio nustatymo ir paskirstymo butams laikinosios metodikos tvirtinimo“ 3.3.5 p.), neatliko skaitiklio patikros, todėl ieškovas pagrįstai skaičiavo prašomą priteisti skolą pagal nustatytas vandens suvartojimo normas.
Atsakovė R.P. ieškinį pripažino iš dalies, prašė priteisti skolą už faktiškai sunaudotą vandens kiekį, nuo šios sumos skaičiuoti delspinigius. Nurodė, jog jos bute seniai įrengti vandens skaitikliai (apie 1994 m.), tai buvo žinoma ir 939-ajai DNSB „Pašilaičiai“. Bendrija paskelbė, kad 2005 m. birželio mėn. patys gyventojai atsiskaitinės su UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, jog bus tikrinami skaitikliai. UAB „Vilniaus energija“ atstovai skaitiklius patikrino ir perplombavo, tuo tarpu UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai patikrinti skaitiklių neatvyko. Atsakovė negalėjo tikėtis, jog ieškovui nėra žinoma, kad atsakovės bute yra vandens skaitikliai. Buvęs sutuoktinis, su kuriuo atsakovė išsiskyrė 2002 m. spalio mėn., pakankamai ilgai neišsiregistravo iš buto, tačiau ir po to, kai jis išsiregistravo, ieškovas mokesčius už vandenį skaičiuoja 4 asmenims. Atsakovė skaitiklių parodymų duomenis ieškovui teikė, nors ir su pertraukomis. Iki santuokos nutraukimo butas buvo registruotas buvusio sutuoktinio vardu, jis turėjo atsiskaitymo knygelę, ilgai nedeklaruodavo skaitiklių parodymų, mokesčius mokėdavo viena atsakovė. Po santuokos nutraukimo atsakovė prisiėmė apmokėti susidariusias skolas už komunalines paslaugas. Nurodė, kad mokėjo mokesčius už faktiškai sunaudotą vandens kiekį pagal skaitiklių parodymus, nors tai padaryti buvo nelengva dėl sunkios finansinės padėties, prastos sveikatos būklės. Iš ieškovo negavo jokių įspėjimų ar pranešimų ir nedarė jokių kliūčių skaitiklių apžiūrai. Faktinė skolos suma yra nedidelė – 395,52 Lt, kurią atsakovė padengė, gavusi ieškinį.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės R. P. ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ 1 611,86 Lt įsiskolinimą, 124,16 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 736,02 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1996-03-28 sprendimo Nr. 478V „Dėl daugiabučiame name suvartoto šalto vandens kiekio nustatymo ir paskirstymo butams laikinosios metodikos patvirtinimo“ 3.3.6 punktu, numatančiu, jog nedeklaravus buto individualių vandens skaitiklių parodymų už ataskaitinį mėnesį vandens suvartojimas butui skaičiuojamas pagal normą, o nedeklaravęs vandens suvartojimo daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės buto savininkas (arba nuomininkas) privalo iš naujo registruoti vandens skaitiklius nustatyta tvarka, padarė išvadą, jog ieškovas pagrįstai skaičiavo mokestį už tiektą vandenį ir nuotekų šalinimą pagal patvirtintas vidutines vandens suvartojimo normas vienam gyventojui, kadangi atsakovė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos deklaruoti skaitiklio parodymų, taip pat praėjus trijų mėnesių nedeklaravimo laikotarpiui nevykdė pareigos iš naujo skaitiklius registruoti. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai skaičiavo mokesčius 4 asmenims, kadangi Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr.172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.16 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr.D1-629 patvirtintų Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 9.8 p. nustatytos buto savininko pareigos pranešti tiekėjui apie pasikeitusį buto gyventojų skaičių ji nevykdė, neinformavo ieškovo apie pasikeitusį buto gyventojų skaičių. Atsakovė pareigos mokėti už šaltą vandenį, nuotekų šalinimą tinkamai nevykdė, todėl priteisė iš jos ieškovui 1611,86 Lt įsiskolinimą (Civilinio kodekso 4.76 str., 6.383 str., 6.384 str. 1 d.). Teismas atsakovei su ieškovu laiku neatsiskaičius už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2007-10-31 priteisė 124,16 Lt delspinigių. Teismas taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Šalies argumentai
Atsakovė R.P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti dalyje, nustatant, kad atsakovė turi mokėti ieškovui pagal faktiškai patiektą vandenį ir įpareigoti perskaičiuoti delspinigius nuo faktinės sumos bei panaikinti sprendimą mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 736,02 Lt sumą. Pripažinti, jog remiantis Lietuvos metrologijos inspekcijos prie Teisingumo ministerijos atsakymu geriamojo vandens tiekėjas ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengia, eksploatuoja ir atlieka patikrą, jeigu vartotojo sudarytoje su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartyje nenustatyta kitaip. Patraukti atsakomybėn ieškovo atstovą, teikusį melagingą informaciją teismo posėdžio metu, kad vandens skaitiklių patikrą turi atlikti vandens vartotojas (buto savininkas).
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus: neįvertino byloje esančių aplinkybių, nesutiko palaukti metrologijos inspekcijos atsakymo, neatidėjo teismo posėdžio, nors ieškovė dėl sveikatos būklės prašė jį atidėti, atsisakė įtraukti į bylą Vartotojų teisių apsaugos tarnybą kaip instituciją duodančią išvadą byloje. Teismas nepriėmė atsakovės prašymo remtis byloje administracinio teismo sprendimu.
Byloje neįrodyta, kad atsakovė neleido, nesudarė galimybių atlikti skaitiklio patikrą ar sudarė su ieškovu atskirą sutartį, kad bus atsiskaityta pagal normatyvinius parodymus, kad iš tikrųjų atsakovė galėjo sunaudoti tokį didelį vandens kiekį, jog atsakovės bute nėra vandens skaitiklio. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo dominuojanti padėtis atsakovės kaip vartotojos atžvilgiu, be to, kad atsakovė susidariusios skolos laikotarpiu buvo sunkios būsenos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl suvartoto vandens kiekio nustatymo pagal vandens skaitiklių rodmenis ir priteisė skolą pagal nustatytas vandens suvartojimo normas. Atsakovė neįrodė, kad jos bute esantys geriamojo vandens apskaitos prietaisai yra įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų ir yra tinkami apskaitai.
Atmestini apeliantės argumentai dėl teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias vandens energijos ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimą (Civilinio kodekso 6.383, 6.384 straipsniai), nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), todėl, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo.
Nustatyta, kad ieškovas tiekia vandenį ir šalina nuotekas bute (duomenys neskelbtini). Šio buto savininkė nuo 2002-10-07 yra atsakovė (b.l. 68). Pagal ieškovo pateiktą mokesčio už šaltą vandenį butui (duomenys neskelbtini), žiniaraštį (b.l. 5) už laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2007-10-31 atsakovei mokestis už šaltą vandenį buvo paskaičiuotas pagal vandens suvartojimo normą vadovaujantis 1992-05-07 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 777V „Dėl vidutinių vandens vartojimo normų Vilniuje patvirtinimo“, suvartoto vandens kiekio norma vienam gyventojui – 4,2 kub. m./1 gyv., už šį laikotarpį paskaičiuotas 1 611,86 Lt įsiskolinimas. Atsakovė deklaravo vandens skaitiklių parodymus ir pagal juos mokėjo už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą 1995-08-14 (b.l. 7), kitą kartą tik 2007-10-19, sumokėdama 395,52 Lt už 96 kub. m. šalto vandens (skaitiklio rodmenys: nuo 501 iki 597) (b.l. 8).
Atsakovė R.P. pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2005-06-01 iki 2007-10-31 susidarė įsiskolinimas už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, tačiau nesutinka su skolos paskaičiavimu pagal vandens suvartojimo normą, nurodydama, jog įsiskolinimas turi būti paskaičiuotas pagal faktiškai suvartotą vandenį, ir tuo pagrindu ginčija skundžiamą teismo sprendimą.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės R. P. susidaręs įsiskolinimas ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ už jos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą vandenį bei nuotekų šalinimą turi būti paskaičiuotas vadovaujantis vandens suvartojimo norma.
Vilniaus miesto valdybos 1996-03-28 sprendimo Nr. 478V „Dėl daugiabučiame name suvartoto šalto vandens kiekio nustatymo ir paskirstymo butams laikinosios metodikos patvirtinimo“ 3.3.5 p. numatyta, jog buto individualių vandens skaitiklių rodmenys privalo būti deklaruojami kiekvieną mėnesį, o nedeklaravus skaitiklių rodmenų už ataskaitinį mėnesį vandens suvartojimas butui skaičiuojamas pagal normą. Be to, jei vandens skaitiklių rodmenys nedeklaruojami daugiau kaip tris mėnesius iš eilės, buto savininkai privalo iš naujo nustatyta tvarka registruoti vandens skaitiklius.
Byloje esantys įrodymai (UAB „Vilniaus vandenys“ mokesčių už šaltą vandenį žiniaraštis, duomenys apie mokėjimus pagal atsiskaitymo knygelę) patvirtinta, jog atsakovė minėtame teisės akte įtvirtintos pareigos tinkamai nevykdė, t.y. nedeklaravo vandens skaitiklių rodmenų kiekvieną mėnesį, taip pat iš naujo neregistravo vandens skaitiklių, vandens skaitiklių parodymai buvo deklaruoti tik 1995-08-14, o kitą kartą - 2007-10-19, todėl kolegija sprendžia, jog atsakovei nepaneigus ieškovo nurodomų aplinkybių, teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovo ieškinys yra pareikštas nepagrįstai.
Kaip jau buvo konstatuota, pati atsakovė nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos iš naujo registruoti apskaitos prietaisų, kas ir sąlygojo atsakovės butui patiekto vandens paskaičiavimą pagal vidutines sunaudoto vandens normas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė negalėjo remtis jos bute esančio vandens skaitiklio parodymais nesant byloje duomenų apie tai, kad šis skaitiklis yra 1996-11-22 LR statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.2 p., 9.8 p. nustatyta tvarka patikrintas ir įregistruotas, nagrinėjant ginčą nereikšminga. Apeliacinio skundo argumentai, jog byloje neįrodyta, kad atsakovė neleido, nesudarė galimybių atlikti skaitiklio patikrą, neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantės argumentas, kad byloje neįrodyta, jog jos bute šalto vandens skaitiklio nebuvo ir nėra, dėl ko ieškovas gali skaičiuoti vandens sunaudojimą pagal nustatytą normą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo dėl to, buvo ar ne atsakovės bute vandens skaitiklis, nėra, esminę reikšmę turi ta aplinkybė, ar atsakovė tinkamai vykdė aukščiau minėtuose teisės aktuose įtvirtintą pareigą iš naujo patikrinti ir įregistruoti vandens skaitiklį nedeklaravus jo rodmenų daugiau kaip tris mėnesius, šią aplinkybę ieškovas pagrindė pateikdamas į bylą atitinkamus įrodymus, priešingai, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes dėl vandens skaitiklio rodmenų deklaravimo teisės aktuose nustatyta tvarka.
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai skaičiavo mokesčius 4 asmenims, kadangi atsakovė apie pasikeitusį gyventojų skaičių ieškovo neinformavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal 1996-11-22 Statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.16 p., numatantį, kad jeigu pastate vandens skaitiklio nėra, suvartojamo vandens kiekis skaičiuojamas pagal patvirtintas vandens suvartojimo normas. Dėl to abonentas privalo kartą per ketvirtį pateikti tiekėjui namo butų ir jų gyventojų skaičių, nurodydamas esamus butuose patogumus. Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 9.8.p. numatyta, kad vartotojai, kurie už sunaudotą geriamą vandenį atsiskaito pagal savivaldybės nustatytas vandens suvartojimo normas, pasikeitus jų gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičiui ar geriamo vandens naudojimo įrenginių skaičiui, privalo per 10 kalendorinių dienų informuoti vandens tiekėją apie šį pasikeitimą. Duomenų apie tai, jog atsakovė būtų įvykdžiusi minėtoje teisės normoje įtvirtintą pareigą ir kreipusis į ieškovą su pranešimu apie gyventojų skaičiaus pasikeitimą jai nuosavybės teise priklausančiame bute, byloje nėra ir atsakovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę 3 asmenys (b.l. 26), tačiau ši pažyma neįrodo, kad ieškovas buvo apie tai informuotas teisės aktuose nustatyta tvarka, to neteigia ir atsakovė, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog įsiskolinimas nepagrįstai paskaičiuotas pagal vidutines vandens suvartojimo normas 4 asmenims.
Apeliantės nurodyti argumentai dėl jos sveikatos būklės neatleidžia jos nuo prievolės mokėti už jai suteiktas paslaugas, todėl teismui nebuvo pagrindo dėl atsakovės susirgimų netenkinti ieškinio.
Prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad su atsakove buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis 2009-05-07, taip pat surašytas geriamojo vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, perplombavimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo aktas nepaneigia tos aplinkybės, jog ieškovas netinkamai paskaičiavo susidariusį įsiskolinimą.
Apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo padėtis yra dominuojanti atsakovės atžvilgiu, neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nagrinėjamoje byloje ieškinio dalyku buvo skola už atsakovei teiktas paslaugas, duomenų apie tai, kad jos kaip vartotojos teisės būtų pažeistos, nėra ir atsakovė tokių įrodymų į bylą nepateikė.
Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų, kad teismas neatidėjo teismo posėdžio dėl atsakovės sveikatos būklės ir tuo sudarė nelygias galimybes dalyvauti teismo procese, netenkino kitų jos prašymų, yra atmestini. Atsakovė dėl skausmo kojose atvyko į teismo posėdį ir jame dalyvavo, teismui nebuvo pagrindo pagal tokį prašymą atidėti bylos nagrinėjimo, be to ir įstatymo leidėjas šalies ligos nelaiko svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą (Civilinio proceso kodekso 156 straipsnio 1 d.). Kolegijos vertinimu, teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių šalių teises ir pareigas, bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde išdėstytų prašymų pripažinti, jog remiantis Lietuvos metrologijos inspekcijos prie Teisingumo ministerijos atsakymu geriamojo vandens tiekėjas ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengia, eksploatuoja ir atlieka patikrą, jeigu vartotojo sudarytoje su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartyje nenustatyta kitaip, patraukti atsakomybėn ieškovo atstovą, teikusį melagingą informaciją teismo posėdžio metu, kad vandens skaitiklių patikrą turi atlikti vandens vartotojas (buto savininkas), nėra pagrindo, nes atstovo veiksmuose nusikaltimo požymių nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 d.), jis tik dėstė savo nuomonę dėl norminio akto taikymo, o ne teikė melagingus parodymus dėl faktinių bylos aplinkybių.
Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.