Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-5-242/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-25
Bylos Nr.
1-5-242/2012
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00182-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Jakubovskis
Kaltinamasis
G. A.
Nukentėjusysis
L. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-5-242/2012Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00182-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.2; 1.2.25.4.5. (S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. sausio 25 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,dalyvaujant prokurorui Linui Latožai,kaltinamajam G. A.,gynėjui A. S.,nukentėjusiajai L. G.,nukentėjusiosios atstovui advokatui M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1987 m. gruodžio 28 d. Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio penktoje dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis 2010 m. birželio 28 d., apie 9 val. 20 min., Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijoje, kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 112-ajame kilometre, vairuodamas lengvąjį automobilį “Ford Escort”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, tai yra, prieš keisdamas važiavimo kryptį, atlikdamas apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, nedavęs kelio bei sudaręs kliūtį prie jo artėjančiam motociklui „Yamaha YZF 750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. G., su šiuo motociklu susidūrė, sukeldamas savo veiksmais eismo įvykį, kurio metu motociklo vairuotojui V. G. buvo padaryti daugybiniai kūno nubrozdinimai ir kraujosruvos, buka transportinė kūno trauma su abipusiais šonkaulių lūžimais, dešiniojo raktikaulio, dešiniojo šlaunikaulio, kairiojo žastikaulio lūžimais, su plaučių, kairiojo inksto plyšimais, kraujo išsiliejimais po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, skilveliuose, masyvus kraujo išsiliejimas krūtinės ir pilvo ertmėse, koma, kas sukėlė nukentėjusiojo V. G. mirtį.

Kaltinamasis G. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2010 m. birželio 28 d., apie pusę aštuonių jam paskambino draugas J. P. (J. P.) ir paprašė pavairuoti automobilį. Jis, vairuodamas automobilį “Ford Escort”, valstybinio numerio raidės DUZ, kuriame dar buvo J. P., T. R. ir K. B., išvažiavo iš Vidiškių į Ignaliną. Po to jie buvo nuvažiavę į Palūšę, o iš Palūšės grįžo į Ignaliną ir pro Ignaliną važiavo į Vidiškes. Automobilio savininkas J. P. sėdėjo šalia jo iš dešinės, o gale dešinėje buvo K. B. ir už jo lygtai - T. R. Išvažiavo iš Ignalinos ir važiuodami pamatė pėsčiąją, kuri ėjo į Vidiškių pusę nuo Ignalinos pusės, ir J. P. pasakė: „paimam“. Jis pažiūrėjo - buvo moteriškė - ir tada važiavo pristabdydamas ir pravažiavus apie 200 metrų pro pėsčiąją, apsisuko, gavosi, kad važiavo link Ignalinos ir reikėjo dar kartą apsisukti. Jis maždaug jau sustojo prie moters, pažiūrėjo per galinį ir šoninį veidrodėlius. Kai pasižiūrėjo per esantį automobilio salone galinį veidrodėlį, nieko dar nebuvo, o kai pažiūrėjo per šoninį veidrodėlį, matėsi švietė švieselė, jis įjungė posūkį ir sukėsi ir, kai jo automobilis jau buvo kitoje pusėje, pajuto smūgį. Jis apsidairė kas įvyko, pasipylė stiklai, jis išlipo iš mašinos ir pamatė gulintį žmogų, kuris buvo su motociklininko odine apranga ir su šalmu. Jis pagal motociklą suprato, kad tai V., kuris dar buvo gyvas. Tada atvažiavo policija ir paskui greitoji, suleido kažką, V. padėjo ant neštuvų ir įnešė į greitosios pagalbos automobilį. Paskui policija patikrino mašiną, buvo patikrintas jo girtumas ir jis grižo į namus. Paaiškino, kad savo kaltę pripažino iš dalies, nes jis negali savo akimis per veidrodėlį nustatyti važiavimo greičio. Jis sustojo, įsitikino, kad bus saugu apsisukti, ir būtų spėjęs apsisukti, jeigu motociklininkas nebūtų viršijęs greičio. Jo kaltė – jis galėjo luktelt tą minutę, pastovėti šone su įjungtu posūkiu ir motociklininkas būtų pravažiavęs. Mano, kad iš dalies ir motociklininkas kaltas, kurio kaltė ta, kad galėjo lėčiau važiuoti ir jis būtų spėjęs apsisukti. Kelyje, kur jis apsisukinėjo, yra punktyrinės linijos per vidurį, o pats šonas – mažiukas bordiūriukas, turbūt, kad negraužtų vanduo, ar šone yra kokios kelio linijos, neatsimena, gal yra. Matomumas buvo puikus, idealus - priekyje matomumas iš Vidiškių link Ignalinos apie 400-500 metrų, o gale apie 300-400 metrų. Prieš pradedant antrą apsisukimo momentą, kai jis važiavo automobilio ratai ėjo kuo arčiau kur asfaltas eina, kad vienu mostu pravažiuoti, visą tą lanką padaryti. Dešinieji ratai turėjo būti prieš liniją, jis neužvažiavo tikrai ant smėlio per tą bordiūrą, buvo ant asfalto, tiksliai kurioje vietoje negali pasakyti. Paaiškino, kad jo parodymų patikrinimo vietoje metu jis teisingai nurodė, kad dešinieji ratai buvo tarp tos linijos, kuri skiria kelkraštį dešinėj pusėje, ir to bortelio. Jis pradėjo manevrą iš tos situacijos, pasižiūrėjo į veidrodėlį, motociklininkas buvo labai toli, važiavo nuo Vidiškių pusės Ignalinos link ir ten matomumas buvo gal apie 300 metrų, jis suprato kokia transporto priemonė važiuoja paskui, švieselė buvo, matėsi, kad tai motociklininkas. Jis įjungė posūkį, pirmą pavarą, susuko vairą ir toks lankas gavosi ir kai jau visas automobilis kitoje pusėje buvo, tik kairės pusės kamputis buvo išlindęs, pajuto smūgį. Motociklininkas atsitrenkė į galinio bamperio patį kampą. Gal automobilis kažkiek pariedėjo, to negali neigti ir negali teigti, nes jam buvo šokas. Automobilyje muzika garsiai negrojo, joje nėra kažkokios aparatūros, atrodo, kad dvi kolonėlės durelėse. Taip pat paaiškino, kad jo vairavimo stažas 2010 m. birželio 28 d. buvo apie dvejus su puse metų, jis turėjo nuosavą automobilį “Audi 80”, su “Ford Escort” irgi teko anksčiau važiuoti, tada ne pirmą kartą vairavo “Ford Escort”. Supranta, kad reikia atlyginti tą žalą, bet proto ribose, nukentėjusiosios ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti tą žalos dalį, kurios neatlygina draudimas. Žuvusįjį jis labai gerai pažinojo, buvo ir laidotuvėse, kalbėjo su žuvusio motina ir atsiprašinėjo, jaučiasi kaltas, žuvusysis buvo jo draugas.

Nukentėjusioji L. G. parodė, kad tą dieną jos sūnus V. iš namų, esančių Vidiškių kaime, išvažiavo savo motociklu apie 9 valandą, skubėjo, nes senelį reikėjo užrašyti pas gydytoją. Po to atėjo iš parduotuvės jos vyras ir pasakė, kad V. pakliuvo į avariją - kaimynas važiavo ir pamatė. Jie nuvažiavo į ligoninę, bet sūnus jau buvo išvežtas į Švenčionis. Sūnus gyveno dar apie šešias valandas. Kaltinamasis kaltas dėl jos sūnaus žūties. Kad kaltinamasis buvo sūnaus draugas, nepasakytų, bet klasiokas buvo. Paaiškino, kad sūnus tą motociklą buvo įsigijęs neseniai, net pusės metų nepavažinėjo, patyrimą turėjo, bet kažkur pusės metų nebus, kai jis važinėjo motociklu, anksčiau mašina važinėjo. Taip pat paaiškino, kad savo ieškinį palaiko, prašo priteisti 9486,00 Lt turtinės ir 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 29486,00 Lt, visi turimi dokumentai pateikti su ieškiniu.

Liudytojas J. P. parodė, kad gyvena Vidiškėse, jis yra to nelaimingo automobilio savininkas. Jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl paprašė G. A., kad pavairuotų ir pastarasis sutiko, ir po 8 valandos ryto jie jau buvo Ignalinoje. Jo automobilį vairavo G. A., automobiliu su jais dar važiavo T. R. ir K. G. A. buvo banke, po to jie nuvažiavo į Palūšę, o po to važiavo į Vidiškes. Automobilį vairavo G. A., jis sėdėjo priekyje šalia jo, kairėje pusėje už vairuotojo sėdėjo K., o už jo – T. R. Jie pravažiavo posūkį į kapines ir ant kalno kai užkilo, tranzavo moteriškė, einanti link Vidiškių. Jie pravažiavo tą moteriškę ir, atrodo, jis sugalvojo, kad reikia moteriškę pavežti ir pasiūlė vairuotojui pavežti, nes vietos buvo. Jie apsisuko ir važiavo link Ignalinos, ir apsisukinėjo vėl, kad važiuoti link Vidiškių, ir įvyko avarija. Apsisukinėjimo metu, gale kai sudužo stiklai, jie net nesuprato, kas įvyko, nes nei automobilio, nieko iš karto nesimatė. Apsisukinėjant jis nieko nematė, buvo išgėręs alaus, bet nebuvo girtas, tik kažkiek apsvaigęs. Kai įvyko šis dalykas, jų automobilio galas turėjo būti prie vidurio punktyrinės linijos. Pirmas iš automobilio išlipo, atrodo, G. A. ir pamatė, kad guli žmogus ant asfalto, po to griovyje pamatė motociklą. Jis iš pradžių net nesuprato su kuo susidūrimas buvo, su kokia technika. Po to G. A. pasakė, kad čia V. G. A. alaus negėrė, jam atrodo, kad būtent šį automobilį “Ford Escort” G. A. ir anksčiau vairavo. Paaiškino, kad nors jis ir šalia sėdėjo, bet kelio nestebėjo ir situacijos nevaldė, tuo metu skardinę alaus buvo atsidaręs ir gėrė. Prieš susidūrimą jokių pašalinių garsų tikrai nebuvo, automobilyje muzika buvo įjungta, bet garsiai negrojo. Paaiškino, kad ten prie asfalto krašto yra bordiūriukas ir, atrodo, jis dešinėje pusėje buvo mašinos ratu paliestas. Kad dešinys bortas buvo liestas ratu, jis pajuto, nes neaukštos padangos ir jautėsi, suklibėjo mašina nestipriai. Ar vairuotojas rodė įspėjamuosius signalus nestebėjo, bet tiksėjo posūkis – buvo įjungtas. Ar automobilio padėtis buvo pakeista po susidūrimo iki atvyko policija, tikrai nepasakys, neprisimena. Ar dar važiavo automobilis po smūgio, ar ne – tikrai neprisimena, ar paskutinio posūkio metu jis kalbėjo su vairuotoju, tiksliai nepasakys, jis tikrai netrukdė vairuotojui vairuoti ir daryti manevrą, vairuotojas nekalbėjo ir su gale sėdėjusiais, kurie kalbėjosi tarpusavyje. Prieš tą paskutinį apsisukimą G. A. automobilį buvo pristabdęs, nebent vos vos riedėjo, bet beveik buvo sustojęs. Jie pažiūrėjo, iš priekio puikiai matėsi, kad nuo Ignalinos pusės automobilių nebuvo. Taip pat paaiškino, kad G. A. yra atidus vairuotojas ir atidžiai vairavo jo automobilį, juo kaip vairuotoju pasitikėdavo.

Liudytojas T. R. parodė, kad 2010 metų vasarą jam paskambino J. ir pasiūlė nuvažiuot prie ežero, J. pats negalėjo vairuoti, todėl nuėjo pas G. A. ir paprašė jo, kad pavairuotų. G. A. nebuvo gėręs, atsisėdo ir jis, J. ir jo buvusi draugė K. B. G. A. vairuojamu automobiliu važiavo iki Ignalinos, ten „Maximos” parduotuvėje nusipirko dėžutę alaus skardinėse po 0,33 litro. Tada nuvažiavo į Palūšę, ten pabuvo, po kažkiek tai laiko sugalvojo nuvažiuoti į Ginučius pasimaudyti, bet nei vienas neturėjo maudymosi kelnaičių ir važiavo į Vidiškes pasiimti, važiavo iš Palūšės pro Ignaliną. Automobilį vairavo G. A., priekyje sėdėjo J., už G. A. sėdėjo K. B., o jis sėdėjo už J. ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Jie pravažiavo posūkį į kapines ir už kelių šimtų metrų pamatė stabdančią moterį. Pravažiavus ją, bendrai visi nusprendė pavežti. Pavažiavo toliau, apsisuko ir važiavo link Ignalinos. G. A. pristabdė, pažiūrėjo per veidrodėlį, jam tai geriausiai buvo matyt iš tos pusės, nes jis gale sėdėjo, ir užsuko. Jų mašina jau savo pusėje beveik buvo ir pajuto smūgį. Mašinos galinis langas subyrėjo, jis pasidairė – nei mašinos, nieko nėra, jis net nesuprato kas buvo. Smūgis buvo į automobilio galą iš šono. Jis apsidairė, bet nei mašinos, nieko nėra. Išlipo pažiūrėti ir pamatė, kad motociklas buvo pro apačią į griovį nuvažiavęs, o šalia mašinos gulėjo tik motociklo vairuotojas. Jis negali pasakyti ar po smūgio mašina iškart sustojo, ar dar riedėjo, buvo šoko būsenoje. Jie iškart nepažino koks žmogus važiavo, nes su šalmu buvo. Tada turbūt jis skambino, buvo šokas, laukė, kol atvažiuos greitoji, policija. Jų automobilis buvo šalia pakelės, nuo asfalto gal nebuvo nuvažiavęs, tiksliai negali pasakyti. Paaiškino, kad automobilis, važiuodamas dešine puse, lėtino greitį, kiek buvo nutolęs į dešinį kraštą, negali pasakyti, to nesekė. Automobilyje pašalinių garsų nebuvo, visi gal kažką šnekėjo. Tuo apsisukimo metu G. A. tikrai niekas netrukdė, niekas nevadovavo, jis viską darė savarankiškai. Jie tik apsitarė, kad paimti moterį ir viskas, bet G. A. pats rinkosi kur ir kaip jam suktis. Ar tuo metu kai darė apsisukimą paimt tą moterį, automobilis buvo nuvažiavęs nuo asfalto, pasakyti negali, mano, kad ant bordiūriuko tikrai neužvažiavo, jis nieko nepajautė.

Liudytoja K. B. parodė, kad 2010 m. vasarą važiavo kartu su G. A., T. R. ir J. P. iš Ignalinos link Vidiškių, automobilį vairavo G. A. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo. Link Vidiškių pusės ėjo moteris ir stabdė mašiną, ir jie apsisuko ją paimti. Vieną kartą apsisuko važiuodami link Vidiškių, kad važiuoti atgal link Ignalinos, ir turėjo apsisukti dar kartą vėl link Vidiškių, kad paimti tą moterį. Pradėjo suktis ir nežino, kas atsitiko, pajuto smūgį, visko neprisimena, tikriausiai nuo šoko. Važiuojant mašina, berods, netrukdė vairuotojui, ji gale bendravo su T. R., gėrė alų. Jeigu neklysta, mintis paimti pakeleivę kilo J. P. Ar po to susidūrimo mašina dar pavažiavo, nežino, nepamena visų smulkmenų. Prieš apsisukant antrą kartą, atrodo buvo kalba, kad kliūtis artėja, bet tiksliai neprisimena, prašo pagarsinti anksčiau duotus parodymus. Teismui pagarsinus šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. B. parodė, kad 2010 m. birželio 28 d. kartu su savo draugu T. R., J. ir G. A. iš Vidiškių gyvenvietės važiavo į Ignaliną. Automobilį vairavo G. A. Buvo sustoję prie „Maximos“ parduotuvės, kurioje J. nusipirko alaus. Po to nuvažiavo į Palūšę, ten šėrė gulbes ir gurkšnojo alų, G. A. nieko negėrė, kadangi buvo už vairo. Po to važiavo į Vidiškes. J. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, ji - ant galinės sėdinės kairėje pusėje, T. R. - ant galinės sėdinės dešinėje pusėje. Pravažiavus Ignaliną ir bevažiuojant kelių Ignalina-Vidiškės šalikelės dešinėje pusėje pastebėjo stabdančią automobilius moterį. Jau moterį gerokai pravažiavus, kažkas iš vaikinų pasiūlė ją pavežti ir G. A. apsisukti. G. A. pristabdęs apsisuko ir nuvažiavo link moteriškės į Ignalinos pusę. Privažiavus ties nepažįstama moterimi, kažkas iš vaikinų pasakė, kad yra gale motociklas, bet dar toli ir G. A. spės apsisukti. G. A. pasižiūrėjo į galinį kairės pusės veidrodėlį ir ėmė pamažu apsisukinėti. Staiga ji pajuto stiprų smūgį į galvą, tačiau viskas įvyko taip staigiai, kad nežino į kurią automobilio dalį atsitrenkė. Išlipusi iš automobilio, pamatė ant kelio gulintį žmogų, kuris ant galvos mūvėjo motociklininko šalmą ir buvo apsirengęs tamsia motociklininko apranga. Vėliau, kažkam pasakius, griovyje pamatė motociklą. Jų automobiliui buvo sudaužytas galinis langas, stipriai įlenkta automobilio kairės pusės galinė dalis link bagažinės, nukritęs galinis bamperis. Po kažkiek laiko atvažiavo policija, o po to „Greitosios“ automobilis (t.1, b.l. 54-56).

Liudytoja R. D. parodė, kad 2010 m. vasarą ėjo iš Ignalinos pėsčiomis į namus, esančius Janionių kaime už Daugėliškio, eidama link Vidiškių, kelyje Ignalina-Vidiškės, kažkur už kapinių, stabdė mašinas. Visos iš eilės mašinos pravažiavo, paskui apsisuko raudonas automobilis. Tas automobilis apsisuko kažkur už kapinių, automobilis ją buvo pravažiavęs, apsisuko ir tada link Ignalinos važiavo. Tada netoliese nuo jos sulėtino greitį ir vėl apsisukinėjo link Vidiškių, kad ją paimti. Ir nežinia iš kur motociklas taip staigiai atsirado, net nesuspėjo sužiūrėti. Tas motociklas važiavo nuo Vidiškių, ar jis buvo su šviesomis, neatsimena. Toliau buvo trenksmas ir tiek, ji labai išsigando, žmogus nukrito ir ji žiūrėjo ar jis pasikels. Ji nebuvo priėjus prie motociklininko, pastovėjo ir išėjo. Tuo metu kai apsisukinėjo ta raudona mašina, motociklo ji nematė, nors ėjo į Vidiškes ir galėjo matyti tą motociklą, bet ji žiūrėjo į apsisukinėjančią mašiną ir į ją atsisuko, o paskui pasisuko į tą pusę, pamatė, kad važiuoja motociklas. Motociklininkas susimėtė, tas tikrai buvo – į vieną pusę, į kitą pusę - ir paskui trenksmas, po to atsisuko ir pamatė, kad jau guli. Gal motociklininkas jau stabdydamas susimėtė, negali pasakyti, turbūt jis bandė manevruoti, bet ji nevairuoja, nežino. Jai atrodo, kad motociklininkas tikrai lėkė. Paaiškino, kad automobilis kai apsisukinėjo, važiavo labai lėtai. Tame raudoname automobilyje žmonių buvo, muzika grojo. Kai į Vidiškes važiavo, tai garsiai grojo, o kai jau apsisukinėjo, atrodo, kad išjungta buvo, lygtai jau nebegrojo, bet tiksliai nepamena. Ji nekreipė dėmesio, ar automobilis vientisai apsisuko, ar sukinėjosi, kad apsisukti. Taip pat paaiškino, kad kai motociklas trenkėsi į mašiną, tai mašina lyg ir sustojus jau buvo, ar mašina nuo motociklo smūgio pajudėjo, pasakyti negali. Po smūgio mašina sustojus buvo, o po to gal į šalikelę atsistūmė ir tiek, mašinos niekas nestūmė, patys atvairavo atbuliniu ir viskas. Smūgis įvyko, tada mašina atsistūmė į šalikelę ir tada sustojo, atbulom važiavo.

Įvykio vietos apžiūros, atliktos iš karto po autoavarijos, 2010 m. birželio 28 d. protokole, schemoje bei fotolentelėse užfiksuota, kad eismo įvykis buvo Ignalinos rajone, kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 112-ajame kilometre, paros metas šviesus, giedra, šviečiant saulei, matomumas geras, kelio sąlygos – važiuojamosios dangos paviršius yra lygus, sausas asfaltas, horizontalus kelio skersinis plotis, tiesus ruožas, matomumas iš abiejų kelio pusių geras, važiuojamoji dalis yra 8,80 metro pločio ir ji pažymėta ašine siaura brūkšnine gerai matoma kelio ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių juostas bei kelio šonuose, abiejose kelio pusėse yra 2 metro pločio žvyruoti kelkraščiai; kelio vakarinėje ir rytinėje pusėse yra 5 metrų pločio ir 2,5 metro gylio grioviai. Protokole, schemoje bei fotolentelėse užfiksuota transporto priemonių automobilio “Ford Escort”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklo „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susidūrimo vieta ir jų padėtis po susidūrimo, motociklo stabdymo kelias bei slydimo kelias, bei kiti įvykio vietos metu nustatyti duomenys (t. 1, b.l. 8-19).

Iš 2010 m. liepos 1 d. apžiūros protokolo seka, kad buvo apžiūrėti automobilis “Ford Escort”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklas „Yamaha YZF750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti ir užfiksuoti šių transporto priemonių apgadinimai (t.1, b.l. 111-133).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto 2010 m. rugpjūčio 11 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad V. G. mirties priežastis yra buka transportinė kūno trauma su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžimais, dešinio raktikaulio, dešinio šlaunikaulio, kairio žastikaulio lūžimas su plaučių, kairio inksto plyšimais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, skilveliuose, masyvus kraujo išsiliejimas krūtinės ir pilvo ertmėse, koma. Nukentėjusiajam padarytas sunkus kūno sužalojimas, nes mirtis įvyko dėl masyvios galvos ir krūtinės traumos su plaučių, kairio inksto plyšimais, kraujo išsiliejimu krūtinės ir pilvo ertmėse (t.1, b.l. 24-28).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos specialisto 2010 m. birželio 30 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad G. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b.l. 39).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos specialisto 2010 m. liepos 7 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad V. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b.l. 29).

Įtariamojo G. A. parodymų patikrinimo vietoje metu G. A. parodė, kad prieš eismo įvykį jo vairuojamo automobilio „Ford Escort“ keleivio pusės ratai, pradėjus apsisukimo manevrą, buvo tarpe tarp asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies krašte esančio bordiūro ir važiuojamosios dalies kraštą žyminčios siauros brūkšninės linijos. Taip pat buvo išmatuotas atstumas nuo bordiūro iki važiuojamosios dalies vidurį žyminčios linijos ir nustatyta, kad šis atstumas yra 4 metrai 40 centimetrų, o bordiūro plotis 12 centimetrų, važiuojamos dalies kraštą bei vidurį žyminčių linijų plotis taip pat yra 12 centimetrų, atstumas nuo bordiūro iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios linijos yra 60 centimetrų. Iš šių parodymų patikrinimo vietoje metu sudarytos eismo įvyko schemos matyti, kad atstumas tarp apsisukimo manevrą pradedančio automobilio „Ford Escort“ kairiojo šono iki ašinės kelio linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, yra 2,40 metro (t.1, b.l. 154-156).

Liudytojo J. P. parodymų patikrinimo vietoje metu šis liudytojas parodė, kad G. A. vairuojamas automobilis „Ford Escort“, pradėjus apsisukimo manevrą, keleivio pusės priekiniu ratu buvo užvažiavęs ant bordiūro, esančio asfaltuotos kelio dalies krašte, ir nurodė šį bordiūrą, nuo kurio buvo išmatuotas atstumas iki važiuojamosios dalies vidurį žyminčios brūkšninės linijos, šis atstumas yra 4 metrai 40 centimetrų, atstumas nuo bordiūro iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios siauros brūkšninės linijos yra 60 centimetrų, šios linijos plotis yra 12 centimetrų. Iš šių parodymų patikrinimo vietoje metu sudarytos eismo įvyko schemos matyti, kad atstumas tarp apsisukimo manevrą pradedančio automobilio „Ford Escort“ kairiojo šono iki ašinės kelio linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, yra 2,70 metro (t.1, b.l. 64-66).

Lietuvos teismo ekspertizės centras, atlikęs šio eismo įvykio ekspertizę, savo 2011 m. sausio 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad motociklas „Yamaha YZF750“, betarpiškai prieš stabdymą važiavo apie 89 kilometrų per valandą greičiu. Ekspertas nustatė, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, apie 3,9 m atstumu nuo asfalto dangos dešiniojo krašto arčiau menamos ašinės gatvės linijos apie 89 kilometrų per valandą greičiu važiavo motociklas „Yamaha YZF750“, vairuojamas V. G., o priekyje jo, vairuodamas automobilį „Ford Escort“, apsisukimo manevrą atlikinėjo G. A. Motociklas „Yamaha“, buvo užstabdytas, ir stabdymo režimu nuvažiavęs apie 21,2 m atstumą, virto ant kairiojo šono. Motociklas „Yamaha YZF750“, parvirtęs ant kairiojo šono ir nuslydęs kelio ašinės linijos atžvilgiu tiesia trajektorija į priekį apie 9,6 m atstumą, užfiksuotų tiesialinijinių slydimo pėdsakų pabaigoje, kurioje jie keičia kryptį į dešinę, apie 3,9 m atstumu nuo kelio asfalto dangos dešiniojo krašto (toje vietoje, kur įvykio vietos plane nurodyta susidūrimo vieta) trenkėsi į priekyje jo buvusio ir kelio ašinės linijos atžvilgiu iš dešinės į kairę pasisukusio automobilio „Ford Escort“ galinės dalies kairę pusę, dėl ko buvo padaryti motociklo priekinės ir automobilio galinės dalies sugadinimai. Po susidūrimo apie 18 m atstumą motociklas kairiuoju šonu slydo link kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, slydo žole apžėlusiu kelkraščiu ir sustojo už kelio ribų, ant kelio sankasos vidutinio šlaito, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Ekspertas konstatavo, kad jeigu apsisukimo manevrą automobilio „Ford Escort“ vairuotojas G. A. pradėjo jo automobiliui kairiuoju šonu dešiniau ašinės kelio linijos (horizontalaus ženklinimo punktyrinės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas) esant didesniu kaip 1,9 m atstumu, tai tokiu atveju automobilio „Ford Escort“ vairuotojo G. A. veiksmai, - atlikdamas apsisukimo manevrą ne iš padėties arčiau ašinės kelio linijos ir judėdamas keliu kryptimi iš dešinės į kairę, nedavė kelio ir sudarė kliūtį iš paskos jo didesniu greičiu ta pačia kryptimi ir kairiau jo važiuojančiam motociklui „Yamaha YZF750“ - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertas konstatavo, kad jeigu apsisukimo manevrą automobilio „Ford Escort“ vairuotojas G. A. pradėjo jo automobiliui kairiuoju šonu dešiniau ašinės kelio linijos (horizontalaus ženklinimo punktyrinės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas) esant ne didesniu kaip 1,9 m atstumu, tai tokiu atveju motociklo „Yamaha“ vairuotojo V. G. veiksmai, - artėdamas prie priekyje lėčiau važiuojančio automobilio „Ford Escort“ savavališkai nemažino greičio iki jo greičio ir nesilaikė iki jo tokio atstumo, kad neatsitrenktų į šį automobilį, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t.1, b.l. 143-147). Atlikęs šią eismo įvykio ekspertizę, ekspertas H. V. teismo posėdyje patvirtino, kad pagal objektyvius duomenis motociklo greitis buvo 89 kilometrai per valandą. Paaiškino, kad motociklo stabdymo kelias iki visiško sustojimo, važiuojant 89 km/h greičiu, jeigu nebūtų jokios kliūties, būtų 74,8 metro. Šio eksperto apklausos metu, kaltinamajam G. A. paaiškinus, kad jis pradėjo apsisukimo manevrą kuo arčiu dešiniojo krašto, kad vienu lanku padaryt manevrą, ekspertas paaiškino, jog tada šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio vairuotojo veiksmai nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. A. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pilnumoje įrodyta nukentėjusiosios L. G., liudytojų J. P., T. R., K. B. ir R. D. parodymais, liudytojo J. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, autoavarijos vietos apžiūros protokolu, schema ir fotolentelėmis, automobilio “Ford Escort” ir motociklo „Yamaha YZF750“, apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadomis, eismo įvykio ekspertizės išvadomis ir šią ekspertizę atlikusio eksperto H. V. paaiškinimais teisme, taip pat paties kaltinamojo G. A. parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu.

Teisminio nagrinėjimo metu įrodyta, kad G. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, pagal kuriuos prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Būtent šis kelių eismo taisyklių pažeidimas yra priežastiniame ryšyje su autoavarijos kilimu. Kaltinamasis G. A. parodė, kad prieš pradedant apsisukimo manevrą, matė per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį artėjančios transporto priemonės švieselę, bet negalėjo per veidrodėlį nustatyti važiavo greičio, taip pat parodė, kad galėjo lukterti minutę, pastovėti šone su įjungtu posūkiu ir motociklininkas būtų pravažiavęs. Liudytoja K. B. – kaltinamojo vairuojamo automobilio keleivė – parodė, kad privažiavus ties nepažįstama moterimi, kažkas iš vaikinų pasakė, kad yra gale motociklas, bet dar toli ir G. A. spės apsisukti, G. A. pasižiūrėjo į galinį kairės pusės veidrodėlį ir ėmė pamažu apsisukinėti ir ji staiga pajuto smūgį. Šios liudytojos parodymai taip pat patvirtina, jog ir kiti važiavę automobilyje asmenys įspėjo kaltinamąjį apie artėjantį motociklą. Tačiau kaltinamasis vis tiek darė apsisukimo manevrą ir sukliudė artėjančiai transporto priemonei motociklui. Be to, Kelių eismo taisyklių 111 punktas įpareigoja vairuotoją prieš apsisukant iš anksto pasitraukti prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, o Kelių eismo taisyklių 112 punkte nurodoma, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali apsisukti iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Bylos nagrinėjimo metu yra neginčijamai įrodyta, kad G. A. nesilaikė ir šių kelių eismo taisyklų reikalavimų, nes apsisukimo manevrą darė ne iš važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, o jo vairuojamam automobiliui būnant kuo arčiu dešiniojo krašto, kad vienu lanku padaryti manevrą. Tai įrodo paties kaltinamojo bei liudytojo J. P. parodymai ir duomenys, užfiksuoti jų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose. Taip iš kaltinamojo G. A. paaiškinimų teisme, jo parodymų patikrinimo vietoje metu duotų paaiškinimų bei sudarytos eismo įvykio schemos seka, jog prieš apsisukimo manevrą jo vairuojamo automobilio „Ford Escort“ dešinieji ratai buvo tarp asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies krašte esančio bordiūro ir važiuojamosios dalies kraštą žyminčios siauros brūkšninės linijos ir atstumas tarp šioje padėtyje buvusio automobilio kairiojo šono iki ašinės kelio linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, buvo 2,40 metro. Atlikus šio eismo įvykio ekspertizę, ekspertas savo išvadoje konstatavo, kad jeigu apsisukimo manevrą automobilio „Ford Escort“ vairuotojas G. A. pradėjo jo automobiliui kairiuoju šonu dešiniau ašinės kelio linijos (horizontalaus ženklinimo punktyrinės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas) esant didesniu kaip 1,9 m atstumu, tai tokiu atveju automobilio „Ford Escort“ vairuotojo G. A. veiksmai, - atlikdamas apsisukimo manevrą ne iš padėties arčiau ašinės kelio linijos ir judėdamas keliu kryptimi iš dešinės į kairę, nedavė kelio ir sudarė kliūtį iš paskos jo didesniu greičiu ta pačia kryptimi ir kairiau jo važiuojančiam motociklui „Yamaha (duomenys neskelbtini), - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kaip nurodyta aukščiau, iš paties kaltinamojo parodymų yra nustatyta, kad paminėtas atstumas buvo 2,40 metro, o pagal liudytojo J. P. parodymus – 2,70 metro, t.y. ženkliai didesnis nei eksperto nurodytas 1,90 metro, o dalyvavęs teismo posėdyje šią ekspertizę atlikęs ekspertas paaiškino, jog esant tokiai situacijai, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio vairuotojo veiksmai nurodytomis aplinkybėmis. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. A. kaltė dėl šio eismo įvykio yra visiškai įrodyta ir nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių motociklo vairuotojo V. G. veiksmų ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Kaltinamojo G. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, neturi administracinių nuobaudų, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir pripažino jos pareikštą civilinį ieškinį, todėl kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas yra mažesnis nei jo vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nukentėjusioji nereikalavo skirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šios bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikomas baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant bausmės atidėjimo terminą, artimą jo vidurkiui, numatytam įstatymo. Teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, paveikti, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, kaltinamajam kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, nes kaltinamasis, naudodamasis automobiliu, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai sukėlė labai sunkias, negrįžtamas pasekmes. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamais savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, pripažino civilinį ieškinį ir jo įsidarbinimui reikalingas vairuotojo pažymėjimas, skiria šią baudžiamojo poveikio priemonę įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio antroje dalyje) numatytam minimaliam terminui.

Nukentėjusiosios L. G. pareikštas 29486,00 Lt civilinis ieškinys dėl 9486,00 Lt turtinės ir 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pirma dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kaltinamasis G. A. padarė nusikalstamą veiką, vairuodamas automobilį, jo kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta uždarojoje akcinėje draudimo bendrovėje „ERGO LIETUVA“ (t.1, b.l. 88). Ši draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai L. G. 6141,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, skaičiuojant šios žalos atlyginimo dydį įskaitė nukentėjusiosios gautą 1040,00 Lt laidojimo pašalpą, todėl liko neatlyginta 2305,00 Lt dydžio turtinė žala – 400,00 Lt už gedulingus pietus, 300,00 Lt už kunigo ir vargonininko paslaugas, 505,00 Lt už gedulingus pietus po 30 dienų nuo mirties, 300,00 Lt už metines mišias, 700,00 Lt už pamatų liejimą paminklui ir 100,00 Lt už bordiūro montavimą. Nors nukentėjusioji nepateikė visų šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, teismas pripažįsta šias išlaidas būtinomis ir priteisia šią 2305,00 Lt sumą iš kaltinamojo G. A., nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio antra dalimi, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Priimdamas tokį sprendimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis ieškinį pilnumoje pripažino ir sutiko atlyginti tą dalį žalos, kurios neatlygino draudimo bendrovė. Nukentėjusiosios L. G. reikalavimas priteisti jos naudai 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Teismas, įvertindamas tas aplinkybes, kad kaltinamojo nusikalstama veika turėjo sunkias pasekmes – jo nusikalstamais veiksmais buvo atimta nukentėjusiosios sūnaus gyvybė, o žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji L. G. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, jai išsivystė depresijos būsena, taip pat atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo materialinė padėtis yra sunki - neturi jokio nekilnojamo turto, nedirba, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad nukentėjusiosios prašymas priteisti jai 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pagristas ir tenkintinas, nėra jokio pagrindo mažinti šio prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant kiek yra nukentėjusiųjų asmenų dabartiniu metu yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui ( tarp jų 2500 eurų (8632,00 litų) dėl neturtinės žalos). Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ šios neturtinės žalos nukentėjusiajai L. G. neatlygino, motyvuodama tuo, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, teismas, šiuo nuosprendžiu konstatavęs, kad kaltinamasis yra kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo atimta žmogaus gyvybė ir nenustatęs kito eismo dalyvio jokios kaltės, priteisia iš šios draudimo bendrovės nukentėjusiosios naudai maksimaliai galimą išmokos sumą dėl neturtinės žalos atlygino, t.y. 8632,00 Lt. Kadangi šios priteisiamos iš draudimo bendrovės sumos nepakanka neturtinei žalai visiškai atlyginti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio antra dalimi, likusią neturtinės žalos atlyginimo dalį - 11368,00 Lt – priteisia iš kaltinamojo G. A. Atsižvelgiant į tai, kad dalį turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai jau sumokėjo draudimo bendrovė, jos 29486,60 Lt civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo G. A. nukentėjusiosios naudai teismas priteisia 2305,00 Lt turtinės ir 11368,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 13673,00 Lt, o iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ priteisia 8632,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teismas išmokėjo dalyvavusiam bylos nagrinėjime ekspertui H. V. 70,82 Lt jo kelionės į teismą išlaidomos padengti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teismas šias išlaidas išieško iš nuteistojo G. A..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: lengvasis automobilis “Ford Escort”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas V. T. individualiai įmonei priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, grąžintinas savininkui J. P., motociklas „Yamaha“ YZF750, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas V. T. individualiai įmonei priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, grąžintinas žuvusiojo savininko motinai L. G., kiti daiktai - žuvusiojo V. G. juodos spalvos liemenė, odinės pirštinės, juodos spalvos odiniai batai, juodos spalvos kelnės, juodos spalvos motociklininko rankovės, juodos spalvos medžiaginė kaukė, motociklininko šalmas, juodos spalvos kelnaitės, baltos spalvos marškinėliai, juodos spalvos kojinės, kurie saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate - yra menkaverčiai, todėl nukentėjusiosios L. G. sutikimu sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio penktoje dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, paskirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Pritaikius baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant G. A. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo palikti G. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios L. G. pareikštą 29486,00 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. A. L. G. naudai 2305,00 Lt turtinės ir 11368,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 13673,00 Lt (trylika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt tris litus 00 ct).

Priteisti iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ L. G. naudai 8632,00 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš G. A. į valstybės biudžetą 70,82 Lt (septyniasdešimt litų 82 ct) proceso išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - lengvąjį automobilį “Ford Escort”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą V. T. individualiai įmonei priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, grąžinti savininkui J. P.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - motociklą „Yamaha YZF750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą V. T. individualiai įmonei priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, grąžinti žuvusiojo savininko motinai L. G.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - žuvusiojo V. G. juodos spalvos liemenę, odines pirštines, juodos spalvos odinius batus, juodos spalvos kelnes, juodos spalvos motociklininko rankoves, juodos spalvos medžiaginę kaukę, motociklininko šalmą, juodos spalvos kelnaites, baltos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos kojines, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate - sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjas Aleksandras Jakubovskis