- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- II-2-547/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00627-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. I., Alytaus apskrities VPK Varėnos
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui T. G., suinteresuotam asmeniui J. I., Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK VPS Kelių policijos grupės vyresniajam specialistui R. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. G. skundą dėl Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. P. 2014-11-05 nutarimo Nr. 55N-21133958-14,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. pateiktu skundu prašo:
- panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. P. nutarimą Nr. 55N-21133958-14;
- įpareigoti Eismo įvykio vietos schemą sudariusį vyresnįjį patrulį M. K. arba vyresnįjį specialistą R. P. papildyti šią schemą stovėjimo aikštele prie Kino teatro ir toliau esančiais įvažiavimais į kiemus;
- pateikti MB vairuotojo J. I. eismo įvykio metu galiojusią asmens sveikatos patikrinimo įstaigos išduotą pažymėjimą, kad vairuotojas pagal savo sveikatos būklę turi teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę;
- pateikti vyresniojo patrulio M. K. paaiškinimą, kokiu dokumentu remiantis 2014-10-26 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio jis nurodė, kad jis (T. G.) nematė priekyje važiuojančio automobilio rodomo posūkio signalo, taip pat paaiškinti, kodėl M. K. sulaikė tik vieno vairuotojo (t. y. T. G.) vairuotojo pažymėjimą, jeigu nebuvo galutinai nustatytas tikrasis įvykio kaltininkas;
- pateikti vyresniojo specialisto R. P. paaiškinimą, kuo remiantis jis, nustatydamas eismo įvykio kaltininką, nusprendė, kad Ford automobilio vairuotojo tariamai padarytas pažeidimas yra svarbesnis už visus MB vairuotojo tikrai padarytus pažeidimus, ir nusprendė, kad Ford vairuotojas yra eismo įvykio kaltininkas;
- jei teismo bus nustatyta, kad pareigūnai priėmė neteisingą nuosprendį, juos patraukti atitinkamon atsakomybėn.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014-10-26 apie 12 val. 20 min. važiavo J. Basanavičiaus gatve nuo parduotuvės IKI link Ąžuolo gimnazijos. Prieš jį važiavo automobilis Mercedes Benz C180 (toliau skunde - MB), jis (T. G.) vairavo automobilį Ford Sierra (toliau skunde - Ford). Automobilis MB nuo pat Vytauto g. - J. Basanavičiaus g. sankryžos kirtimo važiavo ties ašine kelio linija (skiriamąja linija tarp eismo juostų), tokia jo padėtis kelyje rodė, kad vairuotojas planuoja sukti į kairę ar apsisukti arba važiuoti tiesiai, jis (pareiškėjas) planavo sukti į dešinę pirmame įsukime važiuojant nuo Vytauto g. - J. Basanavičiaus g. link Ąžuolo gimnazijos. Kadangi MB padėtis kelyje rodė, kad jis neplanuoja sukti į dešinę, o eismo juostos plotis akivaizdžiai pakankamas dviems automobiliams (pagal eismo įvykio vietos schemą eismo juostos plotis 5 metrai 25 centimetrai) pasirinko atlikti manevrą, kaip ir reikalauja Kelių Eismo Taisyklių (toliau skunde - KET) 106 punktas, pasirinko atitinkamą padėtį posūkiui (t. y. posūkiui į dešinę priartėjo prie dešiniojo eismo juostos krašto), bet nespėjus nė įjungti dešiniojo posūkio signalo pastebėjo, kad automobilis MB nusprendė sukti į tą patį įvažiavimą, į kurį planavo sukti ir jis. Pastebėjęs tokius MB vairuotojo veiksmus, iškart stabdė ir automobilį Ford nukreipė kuo dešiniau, kad išvengtų eismo įvykio. Savo automobilį spėjo sustabdyti (tai įrodo prie skundo pridedamas vaizo įrašas), o MB vairuotojas, nekreipdamas dėmesio į dėl jo klaidinančių veiksmų atsiradusią kliūtį, iš dešinės atlikinėjo manevrą. To pasėkoje įvyko eismo įvykis. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir po maždaug 5 min. atvyko patrulių ekipažas. E. D. prisistatė, kitas pareigūnas nesiteikė to padaryti (jo pavardę sužinojo tik iš 2014-10-26 surašyto Administracinio teisės pažeidimo protokolo). Neprisistatęs pareigūnas (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. K.) nusprendė, kad eismo įvykio kaltininkas yra jis (T. G.), buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, surašytos pažymos apie automobilių pažeidimus ir teko nuvykti į Varėnos PK, kad jam būtų surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 55P-20602298-14. Kadangi su nuosprendžiu nesutiko, buvo paskirtas laikas eismo įvykio tyrimui. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės Vyresnysis specialistas R. P. nusprendė nekeisti savo kolegos M. K. sprendimo ir nubaudė jį pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. todėl, kad anot pareigūnų, jis pažeidė KET 106 ir 9 punkus, kurie teigia: 106. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. 9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Mano, kad jį bausti remiantis šiais punktais yra neteisinga, kadangi KET 106 punktą pažeidė ne jis, o automobilio MB vairuotojas, nes būtent jis atliko posūkį į dešinę nuo ašinės linijos. Taip pat mano, kad jį neteisinga bausti ir pagal KET 9 punktą, kadangi jis ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad išvengti eismo įvykio (t. y. stabdė, traukėsi dešiniau), o automobilio MB vairuotojas prieš atlikdamas manevrą nepasižiūrėjo į dešinį savo transporto priemonės veidrodėlį, taip pat nepasuko galvos per petį, kad įsitikinti aklosios zonos saugumu, ir nepastebėjo dėl jo klaidinančių veiksmų jam iš dešinės atsiradusio automobilio Ford. Mano, kad MB automobilio vairuotojas J. I. pažeidė KET 106 puktą, kuris teigia: 106. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti, kadangi posūkio į dešinę atlikimui MB vairuotojas turėjo priartėti prie dešiniojo eismo juostos krašto; taip pat MB vairuotojas pažeidė KET 101 punktą, kuris sako: 101. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, kadangi MB vairuotojas važiavo ties ašine linija, reikia manyti, kad jis staiga persigalvojo ir nusprendė sukti į dešinę, tai reiškia, kad jis privalėjo įsitikinti ar tai daryti saugu (t. y. turėjo įsitikinti ar kiti eismo dalyviai (šiuo atveju jis) dėl jo dviprasmiškų veiksmų nepradėjo atlikti manevro) ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (šiuo atveju jam). Kadangi gavosi taip, kad jie, abiejų transporto priemonių vairuotojai, suko į tą patį įvažiavimą, buvo pažeistas KET 115 punktas, kuris teigia: 115. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, šiuo atveju Ford ir MB važiavimo trajektorijos kirtosi (abu automobiliai suko į tą patį kelią), o važiavimo tvarka tokiai situacijai KET neaprašyta, kelią turėjo duoti MB vairuotojas, nes jam automobilis Ford artėjo iš dešinės.
Posėdžio metu T. G. paaiškino, kad spalio 26 d. važiavo nuo „Iki“ parduotuvės, kirto Vytauto-Basanavičiau g. sankryžą, priešais važiavo J. I. tiesiai prie ašinės linijos ir rodė dešinį posūkio signalą. Dėl to prašė, kad papildytų schemą aikštele stovėjimo, dėl to, kad tik į ją galėjo sukti. Pagal J. I. veiksmus jis pagal KET negalėjo sukti į dešinę, jis priartėjo prie krašto ir norėjo sukti į įvažiavimą, pamatė, kad ir J. I. suka, ėmė stabdyti, spėjo sustoti, jis jo nepastebėjo ir to pasekoje įvyko įvykis. J. I. toje vietoje į dešinę pagal KET negalėjo sukti. Vienos kelio juostos plotis yra 5.25 m, tad lieka po metrą prasilenkimui. Dviejų juostų kelio žymėjimo ant to kelio nėra. Ties ašine linija būdamas asmuo negali sukti į dešinę. T. G. paaiškino, kad jis manė, kad J. I. suks į kairę, tiesiog supainiojo signalus. „Mercedes Benz“ automobilis kairio posūkio signalo nerodė, bet iš jo padėties kelyje sprendė kitaip. KET 106 p. nustato, kad sukimui į kairę ir/ar dešinę turi būti pasirinkta atitinkama pozicija kelyje: vairuotojas iš anksto turėjo pasitraukti prie dešinio krašto. J. Basanavičiaus g. kelio ženklinimas toje vietoje ties tuo įvažiavimu yra brūkšninė linija. Automobilio dešinysis signalas iki įvykio sumirksėjo 3 kartus, jis buvo jau pasirinkęs sukti į dešinę, tam automobiliui jau sukant jis jau buvo „pusiau lygiagrečiai“. Jo (pareiškėjo) greitis nebuvo didelis. Matosi įraše, kad jo automobilis spėjo sustoti, vos pamatė, spaudė pedalą dešinio krašto link. Jis važiuodamas vadovavosi KET, kurios jam leidžia važiuoti į dešinę, o „Mercedez“ vairuotojui buvo kliūtis iš dešinės. Jo vairavimo stažas – 2 metai. Nuobaudų yra turėjęs 1 – už greičio viršijimą automagistralėje. T. G. nurodė, kad jei jis būtų tą automobilį apvažiavęs pilnai, tai būtų pažeidęs KET punktą. Skunde paaiškino, kaip reikia suprasti kliūties iš dešinės taisyklę. Jų trajektorijos kirtosi, kelią turi duoti transporto priemonė, kuriai kliūtis iš dešinės: jį turėjo pastebėti ir praleisti. Prie šio punkto nėra priedo ar paaiškinimo, kaip juo vadovautis, tai jį ir supranta taip, kaip parašytas.
Atsiliepimas
Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į T. G. skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
Institucija iškėlusi T. G. administracinę bylą mano, kad T. G. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, vyresniojo patrulio M. K. tarnybiniu pranešimu, protokolu, T. G., J. I. paaiškinimais, eismo įvykio schema, eismo įvykio vaizdo medžiaga. Priimtas nutarimas, kuriuo T. G. paskirta minimali nuobauda, atsižvelgus į asmenį, į asmens savybes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas.T. G. skunde nurodytus teiginius ir pateiktas aplinkybes vertina kaip gynybos būdą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.Dėl eismo juostos pločio ir eismo ja: Varėnos m., J. Basanavičiaus gatvės atkarpa nuo J. Basanavičiaus-Vytauto gatvių sankryžos iki J. Basanavičiaus-M. K. Čiurlionio gatvių sankryžos, kelio važiuojamoji dalis yra padalinta į dviejų eismo juostų važiuojamąją dalį, po vieną eismo kryptį priešinga eismo kryptimi. Institucijos nuomone, kelio plotis (5 m 25 cm) nesuteikia teisės ir nesudaro prielaidos transporto priemonėms važiuoti ta pačia kryptimi dviem eilėm, gretimais. Viena eismo juosta skirta važiuoti tik vienai transporto priemonei paskui kitą.Dėl transporto priemonės padėties kelyje: iš eismo įvykio schemos, eismo įvykio vaizdo medžiagos, aiškiai matyti, kad - tiek J. I., tiek pats T. G., artėdamas į pirmą įsukimą į dešinę nuo J. Basanavičiaus-Vytauto g. sankryžos, laikosi arčiau kelio važiuojamosios dalies vidurio, kadangi vadovautis Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 119 punktu, t. y. važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nėra saugu dėl dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Todėl J. I., tiek pats T. G., vairuodamas transporto priemonę, vadovaudamasis KET 127 punktu atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, laikydamasis visų atsargumo priemonių (KET 9 punktas), pasirinko tokią padėtį eismo juostoje, kad užtikrintų savo ir kitų eismo dalyvių saugumą ir važiavo kiek toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Dėl transporto priemonės krypties keitimo užimant atitinkamą padėtį eismo juostoje: T. G. nurodo, kad važiuodamas paskui J. I. vairuojamą transporto priemonę, atsižvelgęs į jos padėti kelyje, nusprendė, kad J. I. suks į kairę, apsisuks ar važiuos tiesiai. Tačiau KET yra numatyta visuma veiksmų kurie rodo, kad transporto priemonės vairuotojas pasiruošęs keisti važiavimo kryptį ar atlikti atitinkamą manevrą, t. y. įspėjamieji posūkių signalai, gestai, stabdžių šviesos, ir etc. Tačiau, padėtis kelyje, savaime ir vienareikšmiškai nesuponuoja atitinkamo reikalavimo transporto priemonės vairuotojui keisti važiavimo kryptį.Dėl kliūties iš dešinės: T. G. nurodo, kad J. I. laikydamasis reikalavimo iš dešinės pusės artėjančių transporto priemonių pirmumo, turėjo duoti kelią T. G. vairuojamam automobiliui. Pažymima, kad iš dešinės pusės artėjančios transporto priemonės pirmumo teisę turi tik lygiareikšmėse sankryžose (KET 155 punktas), tik kai važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET nenustatyta (KET 115 punktas), ir tik keičiant važiavimo kryptį, esant dviem ir daugiau eismo juostų ta pačia kryptimi (104 punktas). J. I. ir T. G. automobiliai nevažiavo sankryžoje ir neartėjo vienas kitam iš dešinės. Važiuojant vienoje eismo juostoje, vienai transporto priemonei paskui kitą, transporto priemonių trajektorijos nesikerta. Eismo juostų važiavimui viena kryptimi yra tik viena. Todėl T. G. iškelta dešinės pusės taisyklė, institucijos nuomone net nenagrinėtina.Dėl įspėjamųjų signalų rodymo: KET 82.2. vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Eismo įvykio medžiagoje (vaizdo medžiagoje, paaiškinime) aiškiai ir neabejotinai matyti, kad J. I., vairuodamas transporto priemonę, artėdamas prie iš anksto numatyto manevro - posūkio į dešinę, rodė įspėjamuosius signalus, t. y. lėtino važiavimo greitį, stabdė vairuojamą automobilį (video medžiagoje matyti stabdžių šviesos signalai), iš anksto įjungė dešiniojo posūkio signalą (video medžiagoje matyti), taip paskui jį važiuojančių transporto priemonių vairuotojus įspėdamas apie atliekamą manevrą. Pažymėtina, kad T. G. (video medžiagoje matosi), vairuoja transporto priemonę neįsijungęs artimųjų šviesos žibintų (pažeisdamas KET 97), artėdamas prie priekyje važiuojančios transporto priemonės nelėtina važiavimo greičio, ir teigdamas, kad suko į dešinę, nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo (pažeisdamas KET 82.2).
Iš eismo įvykio medžiagoje esančių įrodymų kyla pagrįstų abejonių, ar T. G. suko į dešinę pusę, kadangi iš anksto įspėjamųjų signalų nerodymas, važiavimo greitis ir trajektorija suponuoja sąlygą, kad T. G. norėjo ne sukti vairuojamą automobilį į dešinę, o nepastebėjęs priekyje važiuojančios ir dešiniojo posūkio signalą rodančios transporto priemonės, norėjo ją apvažiuoti iš dešinės pusės (pažeisdamas KET 125).
Dėl posūkio į dešinę į įvažiavimą į teritoriją: sudarytoje eismo įvykio schemoje, nuotraukose aiškiai matyti dešinėje važiuojamosios dalies pusėje esantis įvažiavimas į teritoriją yra statmenas (90° laipsnių kampu) ir tik 5 m 70 cm pločio, nuo važiuojamosios dalies atskirtas aukštu bordiūru ir pėsčiųjų taku (šaligatviu). Todėl atlikti manevrą ir įsukti į teritoriją, važiuojant kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, būtų sudėtinga dėl kelio ir šaligatvio konstrukcijos.Dėl eismo įvykio schemos papildymo: Institucijos nuomone T. G. nuomonė, kad eismo įvykio schemoje nepažymėti toliau esantys objektai, negu vieta kur įvykio eismo įvykis, yra nepagrįsta, kadangi toliau esantys objektai, kelio ženklai, ženklinimas, gatvės elementai, tiesiogiai su eismo įvykio kilimu nesusiję. Su vyresniojo patrulio M. K. 2014-10-26 sudaryta eismo įvykio schema J. I. ir T. G. sutiko, tą patvirtindami savo parašu, nepareikšdami jokių pastabų.Institucijos nuomone, nagrinėjant T. G. administracinę bylą Varėnos r. PK buvo išsiaiškintos visos būtinos aplinkybės teisingai išnagrinėti bylą. Priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. T. G. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, atsakomybę lemiančias aplinkybes ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.
Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas R. P. paaiškino, kad jis laikosi nuomonės, jog dėl įvykio yra kaltas T. G.. Nurodė, kad pirmosios transporto priemonės MB vairuotojas staiga savo automobilio nestabdė, išanksto įjungė dešinio posūkio signalą. Tad T. G. turėjo būti atidus kelyje ir turėjo sulėtinti greitį arba sustoti ir praleisti, leisti baigti atlikti manevrą pirmajam automobiliui. Atstovas nurodė, kad MB vairuotojas važiavo arčiau ašinės kelio linijos, nes dešinėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelėje, kur atsitinka daug įvykių, kai iš aikštelės važiuojantys vairuotojai nebūna labai dėmesingi. Pravažiavus automobilių stovėjimo aikštelę, yra labai nedidelis atstumas iki įvažiavimo keliuko, todėl MB vairuotojas neturėjo galimybės grįžti arčiau dešinio kelio krašto. Be to įvažiavimas yra tik 5 metrų pločio, tad norint įvažiuoti neužkabinant šaligatvio kraštų, reikia važiuoti labiau nuo važiuojamosios dalies centro. Atstovas nurodė, kad T. G. nerodė jokių ženklų, kad jis ketina sukti į dešinę, tad daro išvadą, kad jis lenkė automobilį MB iš dešinės. O taip lenkti draudžia KET 125 p. Jis galėjo ir turėjo lenkti šią priemonę iš kairės, juolab, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog kelyje kliūčių tokiam manevrui nebuvo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. I. posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su tokiais įvykio konstatavimais: važiavo Basanavičiaus gatve nuo pašto, ruošdamasis užvažiuoti į Laisvės alėjos parduotuvę. Posūkis buvo įjungtas į dešinę, kliūčių nebuvo ir suko drąsiai į gatvelę. Posūkį buvo padaręs, jau pusė mašinos buvo įsukusi į tą keliuką, kai jam į dešinę mašinos pusę trenkėsi kitas automobilis. J. I. nurodė, kad jis vairuoja nuo 1993 m. nepamena, kad būtų turėjęs, autoįvykių. Jis į priešingą eismo juostą neįvažiavo, priekyje mašinų nebuvo, ta linija kuri skiria nevažiavo. Iš dešinės pusės – pašto mašinos sustatytos. Jis normaliai užsuko į keliuką, jau pusė mašinos buvo ant pėsčiųjų takelio, o po to smūgis. Manevras jau buvo iš esmės į pabaigą. Sugadintos buvo galinės durys, bamperis. Pagrindinis smūgis buvo į galą. Smūgis gal ir ne stiprus buvo, jis galėjo pasukti vairą ir į dešinę. G. trenkėsi dešinės pusės priekiu. Mano, kad distancijos nesilaikymas buvo įvykio priežastis, o gal žioplį pagavo.
Posėdžio metu liudytojas M. K., dirbantis Varėnos rajono policijos komisariate vyr. patruliu, paaiškino, kad šių asmenų nepažįsta, tik tarnybos reikalais. Atvyko po pranešimo į įvykio vietą, rado du apgadintus automobilius. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad priekyje važiavo „Mercedes“ automobilis, suko į dešinę, iš paskos važiavęs automobilis mėgino jį apvažiuoti iš dešinės ir taip susidūrė. Jaunesnis vairuotojas savo kaltės nepripažino, teigė, kad yra nekaltas. „Mercedes“ automobilio vairuotojas teigė, kad rodė posūkį į dešinę ir pajuto smūgį. Kitas aiškino, kad rodė į kairę, nors ten negalima sukti. Liudytojas nurodė, kad įvykis galėjo atsitikti dėl to, kad T. G. nesilaikė atstumo, jis turėjo palaukti ir praleisti automobilį. Basanavičiaus gatvė nėra labai plati. Tai dvipusis eismas po vieną juostą. Basanavičiaus gatve važiuoti kaip dviejų juostų gatvėje – negalima. Ten viena eismo juosta viena kryptimi. G. turėjo pristabdyti automobilį arba visiškai sustoti, kol užbaigs priekyje važiuojantis automobilis manevrą. Jis galėjo lenkti iš kairės, bet ne iš dešinės. Įvykio vietoje buvo fotografuojama, tačiau toje sankryžoje yra kamera, jis buvo išsiėmęs įrašą, puikiai matosi, kad dešinys posūkis vairuotojo yra rodomas. Eismo įvykio metu aikštelė prie kino teatro nebuvo įvykio vieta, dėl to schemoje nebuvo fiksuota. Atvykęs į įvykio vietą, jis rado automobilį užsukusį jau į keliuką, o ne į aikštelę. Eismo įvykis buvo aiškus, buvo surašytas protokolas ir buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas iš kaltininko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad T. G. 2014-10-26 12.20 val. Varėnoje, J. Basanavičiaus gatvėje, vairuodamas automobilį Ford Sierra, v. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio suko į dešinę, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepraleido priekyje važiuojančio automobilio, kuris taip pat suko į dešinę, ko pasekoje susidūrė su priekyje važiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė KET 106 ir 9 punktų reikalavimus (b. l. 7).
Išnagrinėjus administracinę bylą 2014-11-05 buvo priimtas nutarimas administracinėje byloje ir T. G. buvo pripažintas pažeidęs ATPK 127 str. 2 d., jam buvo paskirta 100 Lt bauda (b. l. 6).
Tarnybiniame pranešime policijos vyr. patrulis M. K. nurodė įvykio aplinkybes, kad 2014-10-26 apie 12.20 val. J. Basanavičiaus gatvėje, Varėnos mieste, prie kino teatro, įvyko techninis eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai MB C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MB vairuotojas J. I. paaiškino, kad važiavo J. Basanavičiaus gatve ir suko į dešinę rodydamas posūkį, kai staiga pajuto smūgį į automobilio galinį dešinį šoną. T. G. teigė, kad nematė, kaip priekyje važiuojantis automobilis rodė posūkio signalą. Eismo įvykio vietoje buvo subraižyta eismo įvykio vietos schema, padarytos fotonuotraukos, paimti iš vairuotojų paaiškinimai. Vairuotojui T. G. buvo surašytas protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d. (b. l. 9).
Kelių eismo taisyklių 82.2. punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Eismo įvykio medžiagoje (vaizdo medžiagoje, paaiškinime) aiškiai ir neabejotinai matyti, kad J. I. vairuodamas transporto priemonę, artėdamas prie iš anksto numatyto manevro posūkiui į dešinę, rodė įspėjamuosius signalus, t. y. lėtino važiavimo greitį, stabdė vairuojamą automobilį (video medžiagoje matyti stabdžių šviesos signalai), iš anksto įjungė dešiniojo posūkio signalą (video medžiagoje matyti), taip paskui jį važiuojančių transporto priemonių vairuotojus įspėdamas apie atliekamą manevrą. Video medžiagoje matyti, kad T. G. vairuoja transporto priemonę neįsijungęs artimųjų šviesos žibintų (pažeisdamas KET 97), artėdamas prie priekyje važiuojančios transporto priemonės nelėtina važiavimo greičio, ir teigdamas, kad suko į dešinę, nerodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo (pažeisdamas KET 82.2).
Iš byloje esančių įrodymų kyla pagrįstų abejonių, ar T. G. suko į dešinę pusę, kadangi iš anksto įspėjamųjų signalų nerodymas, važiavimo greitis ir trajektorija suponuoja pagrįstą manymą, kad T. G. norėjo ne sukti vairuojamą automobilį į dešinę, o nepastebėjęs priekyje važiuojančios ir dešiniojo posūkio signalą rodančios transporto priemonės, norėjo ją apvažiuoti iš dešinės pusės (pažeisdamas KET 125).
T. G. nurodė, kad J. I., laikydamasis reikalavimo iš dešinės pusės artėjančių transporto priemonių pirmumo, turėjo duoti kelią jo vairuojamam automobiliui. Kelių eismo taisyklių 155 punktas numato, kad iš dešinės pusės artėjančios transporto priemonės pirmumo teisę turi tik lygiareikšmėse sankryžose, tik kai važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET nenustatyta, ir tik keičiant važiavimo kryptį, esant dviem ir daugiau eismo juostų ta pačia kryptimi (104 punktas). J. I. ir T. G. automobiliai nevažiavo sankryžoje ir neartėjo vienas kitam iš dešinės. Važiuojant vienoje eismo juostoje, vienai transporto priemonei paskui kitą, transporto priemonių trajektorijos nesikerta. Eismo juostų važiavimui viena kryptimi yra tik viena.
Tad ištirtais įrodymais yra patvirtinama, jog T. G. padarė teisės pažeidimą ir šis pažeidimas teisingai buvo kvalifikuotas policijos pareigūnų, nagrinėjusių administracinio teisės pažeidimo bylą.
Pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę ir jo materialinę bei socialinę padėtį, jam buvo skirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
Todėl ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko, kad nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 300 str., 302 str. 1d.1 p., 302 ² str., 302 ⁴ str.
nutarė:
Alytaus AVPK Varėnos rajono PK VPS Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. P. 2014-11-05 nutarimą Nr. 55N-21133958-14 palikti nepakeistą, o T. G. skundą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos , skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.