Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-19 · Administracinė byla Nr. I-240-355/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2012-06-19
Bylos Nr.
I-240-355/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Daunys
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM
2010 m. rugsėjo 10 d.(S)Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Daunys,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui V. B.,

nedalyvaujant atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinės atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kuri atsirado neteisingai skaičiuojant valstybės tarnautojams mokamus priedus ir priemokas. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas ar Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2009 m. gruodžio 11 dienos nutarime konstatavo, kad: „ valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku, ši asmens teisė garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus". Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nutarė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje ( 2002 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieštarauja Konstitucijai, tačiau kartu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis" (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2.007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>, konstituciniam teisinės valstybės principui". Pareiškėjas nurodė, kad Konstituciniam Teismui paskelbus nutarimą jis sužinojo, jog jo konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už darbą pažeista, nes Valstybės tarnybos įstatyme numatytas priedų ir priemokų ribojimas buvo taikomas pažeidžiant Konstituciją. Iki Konstitucinio Teismo sprendimo pareiškėjui nekilo abejonių dėl jo darbo priedų ir priemokų ribojimo teisėtumo. Žinojo, kad tokius ribojimus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Manė, kad juos pateisina specifinis valstybės tarnautojo statusas. Abejonių dėl Valstybės tarnybos įstatymo konstitucingumo neturėjo, kadangi nėra konstitucinės teisės specialistas. Be to, pasitikėjo Seimu, priėmusiu Valstybės tarnybos įstatymą ir jo pakeitimus bei papildymus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas ar jo dalis negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad šis įstatymas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, negali būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pažymėjo, kad sprendimas, taikant Valstybės tarnybos įstatymu numatytus priemokų ir priedų ribojimus, jam nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas „įvykdytu sprendimu", kadangi jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme. Teismo sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisė normomis ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A12-219/2004).

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateiktuose atsiliepimuose (b.l.22-25,32-34) prašo sustabdyti bylą, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėti prašymai Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010, Nr. 40/2010. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas administracines bylas (2010 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-964-602/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1019-602/2010, 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1007-602/2010, 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1216-602/2010) kreipėsi Į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

· ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ar pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymą laike - ex tunc ar retroaktyviai, t.y. nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti, ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai ofcialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai";

· ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagristi teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo" neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai".

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai. Nuomonės dėl pareikšto prašymo sustabdyti bylą, nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimti nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ar pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymą laike - ex tunc ar retroaktyviai, t.y. nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti, ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai"; ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagristi teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo" neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai". Šiems prašymams suteikti bylos numeriai 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

Kadangi į LR Konstitucinį Teismą jau yra kreiptasi dėl tų pačių norminių aktų nuostatų išaiškinimo, kurios taikytinos nagrinėjant ir šią bylą, todėl netikslinga dar kartą kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su analogišku prašymu. LR Konstitucinio Teismo išaiškinimas bus privalomas, priimant sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl byla sustabdytina iki bus išnagrinėtos LR Konstitucinio Teismo bylos Nr. 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str.1 d. 4 p., 99 str.

3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

sustabdyti administracinę bylą Nr. I-625-355/2010, kol LR Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtos bylos Nr. 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

Nutartis per 7d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Donatas Daunys