- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- AN2-192-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00020-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. J.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
- Advokatai
- Aleksandras Gončarkas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. ir jo atstovo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo S. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 1400 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešeriems mėnesiams bei automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Iš S. J. nukentėjusiajai A. Š. buvo priteista 10 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. S. J. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 16 d. 21.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 1,12 promilės girtumo laipsnis, atsitrenkė į metalinius vartus, eismo įvykio metu apgadino vartus ir transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais S. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. J. ir jo atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarimą ir S. J. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti.
3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. J. vairavo transporto priemonę. Tvirtinama, kad nukentėjusiosios A. Š. parodymai yra prieštaringi, jie neatitinka kitų byloje apklaustų asmenų nurodytų aplinkybių. Nukentėjusioji tvirtino, kad ji matė į kiemą įvažiuojantį automobilį ir po eismo įvykio iš karto išbėgo į kiemą. Vis tik liudytoja V. J. aiškino, kad ji pamatė sutuoktinio S. J. automobilį, tuomet atidavė vaiką A. Š., nuėjo į lauką ir pamatė, jog S. J. su jos tėvu ir broliu yra tarp automobilio ir lauko virtuvės. Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų J. Š. ir M. Š. parodymai, iš kurių matyti, jog A. Š. nebuvo išėjusi į lauką, o jie nematė, kas vairavo automobilį.
Šalies argumentai
4. S. J. ir jo atstovas teigia, kad nukentėjusioji A. Š. apkalba S. J., kadangi tarp jų yra susiklostę priešiški santykiai. Nukentėjusioji A. Š. yra nusiteikusi prieš S. J. santykius su V. J.. Faktą, kad A. Š. apkalba S. J., patvirtina aplinkybė, jog nukentėjusioji aiškino, kad S. J. tą vakarą grasino jai ginklu, nors į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nerado jokio ginklo.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. J. pozicija dėl bylos aplinkybių keitėsi, t. y. 2020 m. rugpjūčio 17 d. savo paaiškinime jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, o vėliau savo poziciją pakeitė, todėl pirmosios instancijos teisme S. J. išdėstyta įvykių versija vertintina tik kaip gynybinė, kuria siekiama išvengti atsakomybės. Pažymima, kad minėtame paaiškinime S. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nes nenorėjo padaryti problemų automobilį vairavusiam J. F., o vėliau, suprasdamas galinčius kilti padarinius, nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes.
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas pažymi, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, pagal kurio turinį būtų galima spręsti apie padarytos žalos dydį. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl žala įvertinta 10 Eur, nes nukentėjusioji A. Š. nepateikė jokių įrodymų, nuotraukų, kurios leistų įvertinti, kaip tvora atrodė anksčiau. Be to, byloje užfiksuoti duomenys apie tvoros ir automobilio apgadinimus leidžia daryti išvadą, kad šių apgadinimų aukštis nesutampa. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad automobiliu nebuvo padaryti jokie pažeidimai tvorai, nebuvo apgadintas ir automobilis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. J. nuobaudą, nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų, nes pagal ANK 481 straipsnį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) jis jau buvo nubaustas anksčiau. Be to, S. J. buvo paskirta per griežta administracinė nuobauda. Skiriant baudą, nebuvo įvertinta teigiamai S. J. charakterizuojanti medžiaga, neatsižvelgta į tai, kad jis turi nepilnametį vaiką, iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. dirbo pašto kurjeriu, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas atliekant darbines funkcijas. S. J. anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, todėl automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra perteklinė administracinio poveikio priemonė.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovas (toliau – Institucijos atstovas) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
9. Institucijos atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsiliepime tvirtinama, kad S. J. ir liudytojo J. F. parodymai prieštarauja vieni kitiems, yra nelogiški, neatitinka kitų byloje apklaustų asmenų nurodytų aplinkybių. Institucijos atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė S. J. neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Taip pat šiuo atveju buvo tinkamai paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarimu S. J. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
11. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, negalėjo vadovautis A. Š. parodymais, nes jie prieštarauja kitų byloje apklaustų asmenų parodymams, be to, A. Š. yra nusiteikusi prieš S. J. ir jį apkalba. Iš A. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji pro langą pamatė, kaip privažiavo S. J. automobilis. Ji išėjo į lauką ir stovėjo už tujų taip, kad S. J. jos negalėjo matyti. S. J. automobilis stovėjo prie vartų. Tuomet S. J., kuris ir vairavo automobilį, į namo kiemą įvažiavo pro užrakintus vartus. Tokiu būdu buvo sulaužyta vartų sklendė. Girdėjo sklendės lūžimo garsą. Nukentėjusioji nubėgo į namą, iškvietė policiją. Kartu su S. J. kitų asmenų nebuvo. Dėl neteisėtų veiksmų patyrė 10 Eur žalą. Vartus sutaisė J. Š.. Iš esmės tokias pačias esmines aplinkybes A. Š. nurodė ir tyrimo metu. Ji nurodė, kad pro langą pamatė, kaip prie vartų privažiavo automobilis, kurį vairavo S. J.. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. A. Š. teigė, kad matė, kaip S. J. pro uždarytus vartus įvažiavo į kiemą. Ji matė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo S. J.. Sutuoktinis ją informavo, kad buvo sulaužyta vartų sklendė, buvo padaryta 10 Eur dydžio turtinė žala (b. l. 30). Iš liudytojo J. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis uždarė šiltnamį ir ėjo į vasarnamį. Pamatė automobilį, prie kurio stovėjo S. J.. S. J. pamatė, kai šis buvo prie kairės automobilio pusės. Automobilis buvo įvažiavęs į kiemą, stovėjo prie vasarnamio. Kai atvyko policija, pamatė, kad vartų sklendė buvo sulaužyta. Iki atvykstant S. J., vartai buvo uždaryti, jie nebuvo sugadinti. Kaip S. J. įvažiavo į kiemą, nematė. Dėl sklendės sulaužymo buvo padaryta 10 Eur dydžio žala. Vartus pats sutaisė, suvirino sklendę. Kas vairavo automobilį, nematė. Liudytojo sutuoktinės, kai jis pamatė S. J., lauke nebuvo. Iš liudytojo M. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad automobilis įvažiavo į kiemą ir liudytojas, išėjęs į lauką, prie automobilio vairuotojo pusės durelių pamatė stovintį S. J.. Automobilis stovėjo kieme. Tuo metu, kai automobilis buvo kieme, vartai buvo atidaryti, buvo sulaužyta vartų sklendė. Kaip įvažiavo automobilis į kiemą, kas vairavo automobilį, jis nematė. Prieš tai vartai nebuvo sulaužyti. A. Š. tuo metu kieme nebuvo, jos nematė. Pašalinių asmenų tuo metu nematė. S. J. buvo vienas. Liudytojas į lauką išėjo iškarto po to, kai į kiemą įvažiavo automobilis. Tyrimo metu liudytojas M. Š. nurodė, kad jis buvo vasarinėje virtuvėje. Išgirdo kaip prie virtuvės privažiavo automobilis. Liudytojas, išėjęs į lauką, pamatė, kad prie automobilio stovi S. J., kuris buvo neblaivus. Tuo metu jokių kitų pašalinių asmenų kieme bei aplinkui nematė. S. J. įvykio vietoje alkoholio nevartojo (b. l. 8). Liudytoja V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji migdė vaiką ir pro langą pamatė, jog pravažiavo sutuoktinio S. J. automobilis. Ji vaiką atidavė A. Š., kuri tuo metu buvo kitame kambaryje, ir išėjo į lauką. Lauke pamatė savo tėvą, brolį ir sutuoktinį, kurie stovėjo tarp automobilio ir lauko virtuvės. Vėliau į lauką išėjo A. Š., kuri pasakė, jog iškvietė policiją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog jie tarpusavyje nesutampa, liudytojų J. Š., M. Š. bei V. J. parodymai paneigia A. Š. parodymus.
12. Nukentėjusiosios A. Š. parodymai, aptarti šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje, leidžia daryti šias išvadas: 1) nukentėjusioji į lauką išėjo po to, kai pro langą pamatė, jog S. J. automobilis privažiavo prie kiemo vartų; 2) tuo metu, kai nukentėjusioji išėjo į lauką, kieme kitų asmenų nebuvo; 3) pamačiusi, kaip S. J. pro uždarytus vartus įvažiavo į kiemą, nukentėjusioji nedelsdama grįžo atgal į namą. Teigtina, kad aplinkybė, jog liudytoja V. J. aiškino, kad po to, kai ji pamatė, jog atvažiavo jos sutuoktinis, paliko vaiką, kurį prieš tai migdė kitame kambaryje, prižiūrėti A. Š. ir pati išėjo į lauką, niekaip nepaneigia nukentėjusiosios parodymų. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad V. J. vaiką savo motinai paliko prižiūrėti po to, kai ši pamačiusi S. J. neteisėtus veiksmus grįžo į namą. Aplinkybė, kad J. Š. ir M. Š., pamatę prie automobilio stovintį S. J., nematė A. Š., taip pat niekaip nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, nes yra akivaizdu, jog tuo metu nukentėjusioji jau buvo sugrįžusi į namą. Liudytojų teiginiai, kad jie nematė, kas vairavo automobilį, niekaip nepaneigia nukentėjusiosios teiginių, jog ji galėjo matyti ir matė, kas vairavo automobilį. Čia pastebėtina ir tai, kad A. Š. parodymų dalis dėl automobilio vairuotojo ir vartų sugadinimo sutampa su paties S. J. paaiškinimais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, jog automobilį vairavo S. J., vartai į kiemą buvo uždaryti, todėl jis, nenorėdamas lipti iš automobilio, automobilio priekiniu bamperiu įsirėmė į vartus ir išlaužęs jų užrakinimo mechanizmą juos pravėrė (b. l. 17). Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, kaip S. J., kuris yra akivaizdžiai neblaivus, įspėtas apie tai, jog yra filmuojamas, pripažįsta, kad jis vairavo automobilį, į vartus atsitrenkė tyčia, nes jie buvo užrakinti. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad nesivadovauti A. Š. parodymais nėra jokio pagrindo.
13. Sutiktina su apeliantų teiginiu, kad tarp A. Š. ir S. J. yra susiklostę priešiški santykiai, vis tik šis faktas nėra pagrindas nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais, tuo labiau, kad jos nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina kitų byloje apklaustų asmenų parodymai, iš kurių matyti, jog S. J. įvykio vietoje alkoholio nevartojo, kitų pašalinių asmenų įvykio vietoje ar netoliese liudytojai nematė.
14. Kaip jau buvo minėta, iš pradžių S. J. pripažino, kad būtent jis vairavo automobilį, tyčia sugadino vartus, tačiau tvirtino, kad šių įvykių metu buvo blaivus. Vis tik vėliau (tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme) S. J. jau aiškino, kad į įvykio vietą jį atvežė J. F., kuris sustabdė automobilį prie vartų, tuomet automobilis pradėjo riedėti ir vartai atsidarė. S. J. teigė, kad tuo metu, kai automobilis pradėjo riedėti, J. F. ėmė daiktus iš automobilio bagažinės, o jis perlipo iš keleivio vietos į vairuotojo vietą ir sustabdė automobilį. Tuo metu, kai išlipo iš automobilio, prie jo pribėgo J. Š. ir M. Š., kurie pradėjo šaukti. J. F., pamatęs konfliktą, pasišalino iš įvykio vietos. Liudytojas J. F. tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme taip pat teigė, kad automobilį vairavo jis, kai pastatė automobilį prie vartų ir nuėjo iš bagažinės pasiimti daiktų. Automobilis pradėjo riedėti, įsirėmė į vartus, kurie prasivėrė, ir įriedėjo į kiemą. Pamatęs, kad kieme pasirodę vyrai pradėjo konfliktuoti su S. J., jis iš įvykio vietos pasišalino. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiais S. J. ir J. F. parodymais nėra pagrindo vadovautis, nes jie prieštarauja nukentėjusiosios A. Š. bei kitų byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymams, be to, J. F. parodymai nėra nuoseklūs bei logiški. Čia pažymėtina, kad tyrimo metu J. F. teigė, jog S. J., kai automobilis pradėjo judėti, šoko prie vairo ir sustabdė automobilį, nes stovėjo arčiau (b. l. 33). Iš tokių liudytojo parodymų galima daryti išvadą, kad tuo metu, kai automobilis pradėjo judėti, S. J. buvo išlipęs iš automobilio. Vis tik tokios aplinkybės nenurodė pats S. J., iš kurio paaiškinimų matyti, kad jis visą laiką sėdėjo automobilyje. Be to, pirmosios instancijos teisme J. F. nurodė, kad jis nematė apgadinimų nei ant vartų, nei ant automobilio. Tokie liudytojo parodymai leidžia daryti išvadas, kad jis po to, kai automobilis buvo sustabdytas, apžiūrėjo tiek vartus, tiek automobilį, kuris pagal eismo įvykio vietos schemą buvo sustabdytas tuo metu, kai į kiemą jau buvo įvažiavęs 14 metrų. Taigi J. F. tam, kad galėtų apžiūrėti automobilį, turėjo būti užėjęs į kiemą. Vis tik tokio fakto nenurodė nei vienas iš byloje apklaustų asmenų. Kita vertus, visiškai neįtikėtina, kad automobilis galėjo savaime riedėti 14 metrų, ypač įvertinus tai, kad nuolydis prie vartų yra nežymus, o vartai buvo uždaryti bei užrakinti.
15. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad S. J. automobilis į kiemą įvažiavo pro uždarytus vartus. Šio fakto neginčijo ir pats S. J.. Iš liudytojo J. Š., kuris nurodė, kad prieš įvykį buvo užrakinęs vartus, liudytojo M. Š. bei nukentėjusiosios A. Š. parodymų matyti, jog iki aptariamo įvykio vartai nebuvo apgadinti, o po įvykio buvo sugadinta vartų sklendė. Pažymėtina, kad tyrimo metu apklausta liudytoja G. V. taip pat nurodė, jog po to, kai automobilis įvažiavo į kiemą, buvo pastebėta, kad yra sulaužyta vartų sklendė (b. l. 11). Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu dėl S. J. neteisėtų veiksmų buvo sugadintas svetimas turtas, t. y. vartų sklendė. Aplinkybė, kad ant automobilio ir vartų nustatyti nubrozdinimai nevisiškai sutampa pagal aukštį, niekaip nepaneigia svetimo turto sugadinimo fakto. Čia pažymėtina, kad yra visiškai akivaizdu, jog automobilis, kontaktuodamas su vartais, tiesiogiai nekontaktavo su sulaužyta jų dalimi, kuri buvo priešingoje vartų pusėje nei poveikio vartams vieta.
16. Nukentėjusioji A. Š. tiek tyrimo metu (b. l. 30), tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad dėl vartų apgadinimo budo padaryta 10 Eur turtinė žala. Tokį patį žalos dydį nurodė ir J. Š., kuris yra sugadinto turto bendrasavininkas ir kuris sutaisė sugadintą vartų sklendę. Nustatytas žalos dydis yra realus ir protingas, nevertintinas kaip aiškiai per didelis ir nepagrįstas. Administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos S. J. savo noru neatlygino. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai pagrįstai iš S. J. priteisė 10 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.
17. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą). Skundžiamame nutarime buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ir paties S. J. automobilis. Paties teisės pažeidėjo turto sugadinimas (apgadinimas) nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir konstatuojant nusižengimą nėra įrodinėjimo dalykas. Taigi aplinkybė, ar eismo įvykio metu buvo apgadinta paties S. J. vairuota transporto priemonė, nėra reikšminga vertinant teisės pažeidėjo veiksmus, todėl skundžiamas nutarimas yra tikslintinas ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė, šalintina iš šio nutarimo aprašomosios dalies, tuo labiau, kad pats S. J. nurodo, jog nustatyti automobilio apgadinimai atsirado ne nagrinėjamo eismo įvykio metu. Čia pabrėžtina tai, kad aptartos aplinkybės pašalinimas neturi reikšmės S. J. veiksmų vertinimui.
18. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. J. nuobaudą už jo padarytą administracinį nusižengimą ir nustatydamas jos dydį, tinkamai įvertino nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. S. J. atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė iš chuliganiškų paskatų (ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad S. J., būdamas neblaivus, vairuojamu automobiliu tyčia atsitrenkė į metalinius vartus ir juos apgadino. Tokius veiksmus jis atliko, nes vartai buvo uždaryti, o jis nenorėjo lipti iš automobilio. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad S. J. veiksmai yra vertintini kaip įžūlūs, rodantys nepagarbą visuomenėje galiojančiai tvarkai bei kitiems asmenims. Aplinkybė, kad po aptartų veiksmų S. J. sukėlė konfliktą, elgėsi agresyviai, tik patvirtina, jog šiuo atveju neteisėtus veiksmus iš tikrųjų nulėmė chuliganiškos paskatos.
20. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad S. J. teisės pažeidimo padarymo metu dirbo, darbovietėje jis buvo charakterizuojama teigiamai, jis turi mažametį vaiką. Vis tik šios aplinkybės, įvertinus padarytos teisės pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, apsvaigus nuo alkoholio, kai apsvaigimas ženkliai viršijo minimalią ribą, nuo kurios kyla teisinė atsakomybė, pažeidėjo veiksmais buvo keliamas realus pavojus aplinkinių saugumui), taip pat tai, kad S. J. anksčiau ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat yra baustas už teisės pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus, nėra pagrindas švelninti jam paskirtą baudą, kuri tik šiek tiek viršija ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį.
21. ANK 423 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, padariusiam ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma iš esmės pagal analogiškus kriterijus kaip ir skiriamos nuobaudos dydis (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo paskirtas trumpesniam terminui, nei įstatyme numatytas šios administracinio poveikio priemonės vidurkis. Taigi, įvertinus tas pačias aplinkybes, kurios yra reikšmingos nuobaudos skyrimui, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad S. J. buvo paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė. Nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis S. J. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. S. J. turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jam pačiam, jo artimiesiems ir pan. Pažymėtina, kad S. J., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, turima teise naudojosi neatsakingai, naudodamasis turima teise jis tyčia padarė žala kitiems asmenims. Taigi konstatuotina, kad S. J. patiriami nepatogumai, praradus teisę vairuoti transporto priemones, atitinka jo padaryto nusižengimo pavojingumą ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. J. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, teisės pažeidėjo asmenybę, tinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise, numatyta ANK 423 straipsnio 5 dalyje, ir pagrįstai nutarė konfiskuoti automobilį, kuris buvo tyčinio administracinio nusižengimo padarymo priemonė ir kurio vertė (1970 Eur (b. l. 39)) nėra itin didelė. S. J. neteisėti veiksmai, panaudojant automobilį teisės pažeidimo padarymui, leidžia daryti išvadą, kad jis nevertina nei savo, nei kitų asmenų nuosavybės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarimo aprašomąją dalį ir iš jos pašalinti aplinkybę, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.