Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Teisėja V. Liauzginienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 15 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. R. ir P. V. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2004-03-03 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2001-05-28 iki 2001-05-30 ir bausmės laikas, atliktas pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2004-03-03 nuosprendį.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2001-11-26 nuosprendžiu, Šiaulių apygardos teismo 2004-02-25 nuosprendžiu bei Telšių rajono apylinkės teismo 2008-09-15 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2001-05-22 iki 2001-05-24 ir bausmės laikas, atliktas pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2001-11-26 nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2004-02-25 nuosprendį bei Telšių rajono apylinkės teismo 2008-09-15 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. ir P. V. nuteisti už tai, kad 2001 m. gegužės 3 d., apie 8 val., veikdami kartu, surastu raktu atrakinę duris, įsibrovė į F. S. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė F. S. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Philips Diga" už 200 litų, 2 buteliukus kvepalų po 15 litų, iš viso už 30 litų, pinigus - 25 litus, taip pat R. J. (nusikaltimo padarymo metu –S.) priklausantį turtą: muzikinį centrą „Sony" už 1800 litų, fotoaparatą „Skina" už 80 litų, fotoaparatą už 100 litų, ausinuką „Panasonic" už 120 litų, butelį likerio už 40 litų, 6 vnt. stiklinių taurelių už 20 litų, butelį degtinės „Ruskaja" už 10 litų, įvairių rūšių saldainių ir riešutų rinkinį už 50 litų bei AB „Vilniaus bankas" mokėjimo kortelę už 25 litus, tuo padarydami nukentėjusiajam F. S. 255 litų turtinę žalą ir nukentėjusiajai R. J. 2245 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų V. R. ir P. V. gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė nuteistųjų V. R. ir P. V. apeliacinius skundus atmesti.

V. R. apeliacinį skundą tenkinti.

P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų V. R. ir P. V. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino nuteistuosius kaltais dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Apeliantai V. R. ir P. V. savo apeliaciniuose skunduose kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su nuosprendžiu paskirtų bausmių dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. R. paskirtos bausmės

V. R. pripažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., tačiau mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, neadekvati jo padarytai veikai, neatitinka įstatymo leidėjo deklaruotų bausmės tikslų, nes teismas netinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir todėl padarė klaidingą bei nepagrįstą išvadą dėl bausmės. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. R. nepripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo noru nukentėjusiesiems atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ( BK 59 str.1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavęs skundžiamuoju nuosprendžiu, jog V. R. atlygino nukentėjusiesiems dalį nusikaltimu padarytos žalos, nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Kaltininko nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai atlygina ar pašalina visą ar dalį žalos, atsiradusią dėl neteisėtų jo veiksmų. Dar vienas labai svarbus momentas pripažįstant atsakomybę lengvinančia aplinkybe - nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą yra tas, kad žala turi būti atlyginama iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis V. R. savo noru nukentėjusiesiems atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ir tai patvirtino nukentėjusysis F. S. to pačio teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 148). Kadangi V. R. žalą atlygino savo noru dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, todėl kolegijos nuomone, turi būti pripažinta V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savanoriškas dalies žalos atlyginimas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. R. , esant nustatytai vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, skyrė laisvės atėmimo bausmės dydį mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs dar vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savanorišką nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei į nuteistojo V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą (apysunkis nusikaltimas), kaltininko asmenybę – nors ir buvo ankščiau teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, tačiau po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo jau trys metai V. R. nėra padaręs nusikalstamos veikos, nuolat dirba, prižiūri sergančius tėvus, išlaiko du nepilnamečius vaikus, mano, kad yra pagrindas nuteistajam V. R. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę sumažinti, kad paskirtoji bausmė būtų adekvati padarytam nusikaltimui.

Apelianto argumentas, kad yra pagrindas ir sąlygos jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. nuostatas, niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl P. V. paskirtos bausmės

Nors nuteistasis P. V. nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra pagrįsta, teisinga, jos paskyrimo motyvai aiškiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam P. V. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nuteistojo asmenybę, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai prisipažino tą aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Vertinant P. V. asmenybę - teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nedirba, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydį, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatė mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį.

Pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę subendrindamas su Telšių rajono apylinkės teismo 2001-11-26 nuosprendžiu, Šiaulių apygardos teismo 2004-02-25 nuosprendžiu bei Telšių rajono apylinkės teismo 2008-09-15 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. nuostatas, kadangi nusikalstama veika yra padaryta iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo P. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta.

Nurodytos aplinkybės parodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam P. V. įstatymo reikalavimų nepažeidė, paskyrė teisingą bausmę, todėl švelninti bausmę P. V. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p., 331 str.

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybę jo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą;

V. R. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 11 mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrintina su Telšių rajono apylinkės teismo 2004-03-03 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 11 mėnesių 2 dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. spalio 23 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2001-05-28 iki 2001-05-30 ir bausmės laiką, atliktą pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2004-03-03 nuosprendį. Laikyti, kad nuteistasis V. R. bausmę pilnai atlikęs.

Nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.