Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Š., I. M., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

5. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. S., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarė santuoką su pareiškėja M. S.. Gimimo liudijimuose esantys įrašai įrodo, jog suinteresuoti asmenys G. Š. ir I. M. yra pareiškėjos ir mirusiojo A. S. dukros. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, jog po A. S. mirties liko jo ir pareiškėjos santuokos metu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei garažas (boksas) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruoti A. S. vardu. Iš 2022 m. vasario 24 d. Testamentų registro išrašo matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruota mirusiojo sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų. Suinteresuoti asmenys G. Š. ir I. M. sutinka ir neprieštarauja, kad jų tėvo palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas būtų nustatytas jų mamai, pareiškėjai M. S.

6. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje, pasiliko sutuoktinio asmeninius ir namų apyvokos daiktus, rūpinosi nekilnojamuoju turtu – butu ir garažu (boksu), prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po jo mirties, patvirtina byloje pateikti rašytiniai dokumentai: AB „Lietuvos dujos“ knygelės duomenys, mokėjimo kvitai, patvirtinantys mokėjimus UAB „Radviliškio vanduo“, UAB „Radviliškio šiluma“, VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“ už suteiktas paslaugas butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat pinigų priėmimo kvitas, kuriuo sumokėtas tikslinis mokestis Garažų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, už bendrijos nario A. S. vardu registruotą garažą (boksą) su rūsiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

7. Pareiškėjos M. S. palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto neginčija suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas. Įvertinus visus aptartus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, jog yra nustatyta, kad po palikėjo A. S. mirties (duomenys neskelbtini), nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys, mirusiojo vaikai G. Š. ir I. M. nesikreipė į notaro kontorą dėl A. S. turto paveldėjimo, tačiau pareiškėja M. S. faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad M. S. priėmė sutuoktinio A. S. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445–448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.