Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), kita gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2015-06-01) ir 260 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M., nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos sieną gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2018 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 20 d., (duomenys neskelbtini), už 400 kronų nusipirko 7,498 g narkotinių medžiagų – kanapių dervos ir konditerijos gaminių, kurių sudėtyje yra 0,159 g psichotropinių medžiagų – ?-9-tetrahidrokanabinolio, turėdamas tikslą jas platinti Lietuvos Respublikoje kaip dovanas, bei jas supakavo į dovanoms skirtą popierių, o 2018 m. gruodžio 21 d., apie 10.40 val., šias narkotines ir psichotropines medžiagas automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K. registracijos numeris), neturėdamas leidimo, kontrabanda, per (duomenys neskelbtini) pasienio punktą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno į Lietuvos Respubliką; kirtęs valstybinę sieną ir tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai gabeno iki magistralinio A5 kelio K.-M.-S. 77.00 km, kur tą pačią dieną, apie 11.10 val., automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (D. K. registracijos numeris), buvo sustabdytas patikrinimui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o 2018 m. gruodžio 21 d., laikotarpyje nuo 11.50 iki 12.25 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikto detalaus patikrinimo metu dovanų paketai su 7,498 g narkotinių medžiagų – kanapių dervos ir 0,159 g psichotropinių medžiagų – ?-9-tetrahidrokanabinolio buvo surasti ir paimti.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atliekant jų analizę.

BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra tos medžiagos, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Tiek kanapių derva, tiek ?-9-tetrahidrokanabinolis yra įtraukti į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Taigi visos paminėtos ir neteisėtai gabentos bei automobilyje rastos medžiagos yra BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas. BK 269 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, jog kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Iš šių rekomendacijų (patvirtintų 2003 m. balandžio 23 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 su vėlesniais pakeitimais) matyti, kad kanapių dervos nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,25 g, didelis kiekis – daugiau kaip 25 g, o labai didelis kiekis – daugiau kaip 125 g; ?-9-tetrahidrokanabinolio nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,02 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,14 g, o labai didelis kiekis – daugiau kaip 0,6 g. Įvertinus kaltinamojo automobilyje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį (7,498 g kanapių dervos ir 0,159 g ?-9-tetrahidrokanabinolio) konstatuotina, kad I. M. gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo požymį atitinka bet koks neteisėtas, atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-47/2011, 2K-21/2015, 2K-371/2016 ir kt.). Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo tikslas – jas įteikti kaip dovanas draugams Šv. Kalėdų proga. Būtent kaip dovanos šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos ir buvo supakuotos bei rastos. Toks šių medžiagų gabenimo tikslas atitinka platinimo požymį, numatytą BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis veikos požymis, kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia taip daryti. Pagal susiformavusią teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bent bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2016, 2K-214/2019, 2K-246/2019 ir kt.). Tačiau nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją.

Todėl I. M. padaryta nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (atsižvelgiant į narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį) dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo turint tikslą platinti, kvalifikuota teisingai.

Taip pat teisingai jo padaryta veika kvalifikuota ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2015-06-01). Šiame straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. Kaip nustatyta iš to kas anksčiau paminėta šiame nuosprendyje, kaltinamasis supakavęs įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas, susidėjo jas į automobilį „Volvo“ ir šias medžiagas, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, kontrabanda, per (duomenys neskelbtini) pasienio punktą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno į Lietuvos Respubliką.

Toks kaltinamojo I. M. elgesys atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2015-06-01) numatytą objektyvųjį veikos požymį ir teisingai kvalifikuotas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Akivaizdu, jog ir šią nusikalstamą veiką kaltinamasis atliko veikdamas tyčia – suvokdamas, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, per valstybės sieną gabena uždraustas apyvartoje narkotines ir psichotropines medžiagas ir siekdamas taip daryti.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-4-699/2015 ir kt.) narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojama kaip BK 199 straipsnio 3 dalies (2015-05-07 įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2015-06-01) ir BK 259, 260, 266 straipsnių sutaptis.

Kaltinamojo I. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

I. M. Lietuvoje neteistas, dirba dailide (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-79), 2019 m. rugpjūčio 10 d. sudarė santuoką (b. l. 127) su K. J. (M.), kuri šiuo metu laukiasi, numatoma gimdymo data (duomenys neskelbtini) (b. l. 128-129). Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai kaip ilgametis sportininkas, pasiekęs tam tikrų sportinių rezultatų. Tuo pačiu metu pažymėtina, kad yra ir neigiamai kaltinamąjį I. M. charakterizuojančių duomenų – jis buvo padaręs nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), taip pat du kartus (2013 ir 2014 metais) Lietuvoje bei kartą (2016 metais) (duomenys neskelbtini) baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 55, 102).

Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2015-06-01) numatyta atsakomybė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – nuo 8 iki 10 metų.

Remiantis BK bendrosios dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tačiau jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu, tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2012, 2K-340/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės (net ir švelniausios) paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204/2015, 2K-159/2019, 2K-233/2019 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. M. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėdamas leidimo gabeno psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį, kuris tik nežymiai viršijo didelį tokių medžiagų kiekį. Teismų praktika rodo, jog narkotinių ar/ir psichotropinių medžiagų kontrabanda paprastai daroma dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, I. M. psichotropines ir narkotines medžiagas neteisėtai gabeno, neturėdamas tikslo gauti pelno, jas ketino išdalinti kaip kalėdines dovanas draugams, šios medžiagos ir buvo supakuotos atskirai, kaip dovanos. Reiktų įvertinti ir įsigijimo aplinkybes – kaltinamasis nusipirko narkotines ir psichotropines medžiagas (duomenys neskelbtini), vietoje, kurioje, kaip visuotinai žinoma, šios medžiagos (taip vadinami lengvieji narkotikai) parduodamos nors ir neteisėtai, tačiau teisėsaugos institucijoms toleruojant.

Aptartos I. M. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybės, gabenimo tikslas neabejotinai mažina tokių veikų pavojingumą. Šios nusikalstamos veikos buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, padarytos iš noro tokiu būdu jaunatviškai pajuokauti, nustebinti draugus, įteikiant „originalias ir išskirtines“ dovanas, padarytos dėl gyvenimiškos patirties stokos neįvertinant veikų pavojingumo bei galimai gresiančios atsakomybės. Toks elgesys nesusijęs su kaltinamojo gyvenimo būdu – byloje nėra duomenų apie ankstesnį I. M. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

Vertinant paties kaltinamojo asmenybę matyti, kad I. M. buvo padaręs nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), net tris kartus baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o tokios aplinkybės didina kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Tačiau svarbu pažymėti, kad toks neteisėtas kaltinamojo elgesys fiksuotas kiek anksčiau (2013-2016 metais), pastaruoju metu, be nagrinėjamo nusikalstamo I. M. elgesio, jokių neteisėtų, įstatymus pažeidžiančių neteisėtų veiksmų ne tik, kad neužfiksuota, bet nustatyta ir tai, jog kaltinamasis sukūrė šeimą, jo sutuoktinė laukiasi ir kitą mėnesį ruošiasi gimdyti, kaltinamasis dirba. O tai aplinkybės, žymiai mažinančios I. M. pavojingumą, leidžiančios manyti, kad tokie pasikeitimai jo gyvenime bus kaip stabdantis veiksnys nuo neteisėto, įstatymams prieštaraujančio elgesio. Kartu konstatuotina, kad tokiu atveju ilgam laikui izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės, nuo šeimos, bausmės tikslai nebus pasiekti, ilgalaikis laisvės atėmimas nutrauks tik susiformavusaius šeimyninius ryšius, turės neigiamos, negrįžtamos įtakos ir I. M. ryšiams su vaiku, būsimo vaiko pilnavertiškam augimui, vystymuisi. Taip pat atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismo nuomone, įvertinus šias visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad šioje byloje nėra visų BK 62 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų aplinkybių taikyti I. M. švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę už jo padarytus sunkius nusikaltimus, darytina išvada, jog už padarytus nusikaltimus ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl vadovaujantis bausmės paskirtimi ir proporcingumo principu, atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2015-06-01) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą I. M. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriamos švelnesnės bausmės rūšys nei numatytos sankcijoje – areštas, atitinkamai nustatant jo dydį artimesnį maksimaliam. Manytina, kad ir trumpalaikis laisvės atėmimas, tai yra areštas, nagrinėjamu atveju padės pasiekti bausmės tikslus ir bus užtikrinta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis, BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2015-06-01), BK 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015-05-07 įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi 2015-06-01) ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi – 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti 84 (aštuoniasdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 56 (penkiasdešimt šešias) paras arešto.

Bausmę paskirti atlikti pataiso namuose.

Išaiškinti I. M., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus atlikti paskirtos arešto bausmės.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento, asmens tapatybės kortelės, paėmimą, palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu narkotinę medžiagą – kanapių derva, (kurios bendra masė, atlikus tyrimą yra 7,462 g) ir psichotropinę medžiagą – ?-9-tetrahidrokanabinolis (kurios grynos medžiagos masė, atlikus tyrimą yra 0,144 g), saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Popierinę dėžę su tuščiomis tirti pateiktų objektų pakuotėmis, likusiomis atlikus tyrimą, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.