- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2-177-617/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00045-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- D. S. Ž.
- Trečiasis asmuo
- D. N. Ž.
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij
dalyvaujant ieškovo atstovėms Eglei Bainauskaitei, Danutei Borovskienei
atsakovei D. S. Ž.
trečiajam asmeniui D. N. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. S. Ž. su trečiuoju asmeniu D. N. Ž. dėl motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikams nustatymo, rūpintojo skyrimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė neterminuotai apriboti D. S. Ž. motinos valdžią sūnums M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti M. Ž. ir P. Ž. nuolatinę rūpybą, rūpintoja paskirti D. N. Ž.; nustatyti M. Ž. ir P. Ž. rūpybos vietą kartu su rūpintoja; pakeisti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Lt kas mėnesį vaikams M. Ž. ir P. Ž. iki jų pilnametystės.
Ieškovo atstovė E.Bainauskaitė paaiškino, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-06-20 sprendimu buvo nutraukta atsakovės D.S. Ž. ir E. Ž. santuoka ir po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu E. Ž. ir iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikams 1 MGL iki jų pilnametystės. Vaikai su tėvu buvo išvykę gyventi į Širvintų rajoną. Atsakovė vaikais visiškai nesirūpino, jų nelankė. (duomenys neskelbtini) mirė vaikų tėvas E. Ž.. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-07 įsakymu Mariui ir P. Ž. nustatyta laikinoji rūpyba ir jų rūpintoja paskirta vaikų senelė D. N. Ž. su kuria vaikai iki šiol gyvena. Vaikams atvykus gyventi pas D.N. Ž. vaikai porą kartų buvo susitikę su atsakove, bet bendrauti su motina atsisako, santykiai tarp vaikų ir motinos yra nutrukę. Vaikai nori gyventi kartu su senele, kur jiems yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Teismo sprendimu vaikams priteistas išlaikymas 1 MGL dydžio yra mažas, todėl turi būti padidintas. Prašo ieškinį patenkinti visiškai.
Ieškovo atstovė D.Borovskienė palaiko pateiktą ieškinį ir prašo jį patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė D.S. Ž. paaiškino, kad ji su ieškiniu sutinka iš dalies, ji nenori, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžią vaikams. Nutraukus santuoką vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su vaikų tėvu ir vaikams išvažiavus gyventi į Širvintų rajoną ji su jais nebendravo. Ji pripažino, kad tuo metu ji piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Mirus vaikų tėvui ir vaikams
apsigyvenus Švenčionių r. pas močiutę ji bandė atgaivinti santykius su vaikais. Ji turi M. ir P. telefonų numerius, jiems skambina, taip pat lankė P. mokykloje, kol jis mokėsi Švenčionėlių mokykloje, taip pat šeštadienį buvo nuvažiavusi pas juos į namus, kur bendravo su vaikais. Atsakovė pripažino, kad teismo priteisto išlaikymo vaikams ji nemokėjo dėl sunkios savo materialinės padėties. Bet šiuo metu ji alkoholinių gėrimų nevartoja, dirba UAB „SK DESIGN“, gyvena brolio namuose ir nori bendrauti su vaikais, bet to nenori vaikai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D.N. Ž. paaiškino, kad nuo pat vaikų gimimo atsakovė nesirūpino vaikais, vartojo alkoholinius gėrimus, vaikai gyveno kartu su ja. Atsakovei nutraukus santuoką su jos sūnumi vaikai liko gyventi kartu su tėvu. Atsakovė tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kol vaikai su tėvu gyveno Širvintų rajone, atsakovė nebuvo aplankyti vaikų, jais nesirūpino. 2012 m. rugpjūčio mėn. mirus jos sūnui ir vaikų tėvui, vaikai atvažiavo gyventi pas ją ir gyvena iki šiol. Ji turi nuosavą gyvenamąjį namą, gauna apie 1300 Lt dydžio pensiją, rūpinasi vaikais. Nuo to laiko kai vaikai gyvena kartu su ja atsakovė su vaikais nebendravo, tik prieš teismo posėdį, šeštadienį, buvo atvykusi ir trumpai pakalbėjo su vaikais. Kadangi atsakovė nesirūpino vaikais, prašo apriboti atsakovei motinos valdžią. Atsakovė nedirbo, materialiai vaikų nerėmė, vaikams priteistas išlaikymas yra mažas, todėl prašo padidinti išlaikymą. Taip pat ji sutinka būti paskirta vaikų rūpintoja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovo atstovių, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė D. S. Ž. yra M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), motina ( b.l. 4, 6 ). Ieškovas prašo neterminuotai apriboti D. S. Ž. motinos valdžią sūnums M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus bylą ir teismui išėjus priimti teismo sprendimo paaiškėjo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ieškinį D. S. Ž. su trečiuoju asmeniu E. Ž. dėl tėvų valdžios apribojimo 2006-08-16 sprendimu neterminuotai apribojo D. S. Ž. tėvų valdžią sūnų M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ( civ. byla Nr. 2-482-617/2006 ). LR CPK 293 str. 1 d. 3 p. numato, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačių pagrindu. Nors teisme nagrinėjama byla ne tarp tų pačių šalių, bet nagrinėjamojoje byloje prašoma neterminuotai apribojo D. S. Ž. tėvų valdžią sūnums M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), analogiškas reikalavimas yra išnagrinėtas ir patenkintas minėtu 2006-08-16 sprendimu, teismas civilinę bylą dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nutraukia.
Byloje nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-06-20 sprendimu buvo nutraukta atsakovės ir E. Ž. santuoka, nepilnamečių vaikų M. ir P. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu ir iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikams po 1 MGL kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės ( b.l. 31 ). Vaikų tėvas E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 27 ). Vaikams likus be globos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-07 įsakymu Nr. A-621 buvo nustatyta laikinoji rūpyba M. Ž. ir P. Ž., jų rūpintoja paskirta D. N. Ž. ( b.l. 8 ). Atsižvelgiant į tai, kad vaikų tėvas yra miręs, o vaikų motinai neterminuotai apribota motinos valdžia yra pagrindas nustatyti vaikams nuolatinę rūpybą ( LR CK 3.256 – 3.257 str. ). Vaikai nuo 2012 m. rugsėjo mėn. nuolat gyvena kartu su savo senele S.N. Ž., kuri jais rūpinasi. Vaikų ir rūpintojos santykiai yra geri, teismo posėdyje apklausti Marius ir P. Ž. paaiškino, kad nori gyventi kartu su senele, kur jiems yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. S.N. Ž. charakterizuojama teigiamai, jos neigiamų savybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms S.N. Ž. skiriama vaikų rūpintoja ir vaikų rūpybos vieta nustatoma kartu su rūpintoja.
Ieškovas prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Kaip minėta, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-06-20 sprendimu iš atsakovės nepilnamečių vaikų M. ir P. Ž. išlaikymui buvo priteista po 1 MGL kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. LR CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas ( LR CK 3.195 str. ). LR CK 3.201 str. 1 d nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatyta, kad išlaikymas atsakovės vaikams Mariui ir Pauliui buvo priteistas 2005-06-20 teismo sprendimu kai jiems buvo atitinkamai 8 ir 7 metai. Nuo išlaikymo priteisimo Lietuvos Respublikoje padidėjo infliacija, žymiai padidėjo maisto ir kitų prekių kainos, atsakovės vaikai auga, šiuo metu jiems yra atitinkamai 17 ir 16 metų, vaikai mokosi, didėja jų poreikiai, todėl priteistas išlaikymas – 1 MGL ( šiuo metu 130 Lt ) kiekvienam vaikui akivaizdžiai yra per mažas. Be to, nustatyta, kad vaikai šiuo metu gyvena kartu su senele, kuri juos išlaiko iš savo gaunamos pensijos. Atsakovė nurodė, kad ji neteikia išlaikymo vaikams, nes turi materialinių problemų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė anksčiau nedirbo, šiuo metu įsidarbino, nuo 2014-02-13 dirba UAB „SK DESIGN“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovė pati pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jos teiginys, kad ji neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus, neatleidžia jos nuo šios pareigos vykdymo. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( LR CK 3.192 str. 2 d. ), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį ir atsižvelgiant į ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį, ieškinį šioje dalyje patenkinti. Teismas padidintą išlaikymą priteisia nuo ieškinio padavimo teismui dienos ( 2014-01-16 ).
Pateikiant teismui ieškinį ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 230 Lt žyminis mokestis ( 144 Lt už reikalavimą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo + 86 Lt (( 250 – 130 ) x 2 x 12 x 3 proc. ) už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ). Nagrinėjant bylą teismas turėjo 12,60 Lt pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 407, 293 str. 1 d. 3 p., 270 str., LR CK 3.192, 3.195, 3.201, 3.251, 3.256, 3.257, 3.259 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Civilinę bylą dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo D. S. Ž. sūnums M. Ž. ir P. Ž., nutraukti.
Nustatyti M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą ir jų rūpintoja paskirti D. N. Ž. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ).
Nustatyti M. Ž. ir P. Ž. gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja D. N. Ž..
Padidinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-06-20 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir nuo 2014-01-16 priteisti iš D. S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Priteisti iš D. S. Ž. 230 Lt ( du šimtus trisdešimt Lt ) žyminį mokestį ir 12,60 Lt ( dvylika Lt 60 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.