- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-12
- Bylos Nr.
- 2-323-178/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- R. Č.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui R. Č. dėl sandorio dalies panaikinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė Valentina Tinfavičienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė 1) pripažinti negaliojančia 2002 m. sausio 31 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį (toliau - Turto pasidalijimo sutartis), sudarytą Vilniaus m. 5-ame notarų biure tarp R. Č. ir Z. K.; 2) panaikinti 2002 m. sausio 31 d. Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės Valentinos Tinfavičienės patvirtintą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; 3) panaikinti 2002 m. sausio 31 d. dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Vilniaus m. 5-ame notarų biure tarp R. Č. ir Z. K. (toliau – Buto pirkimo sutartis), kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir sudarytus dėl apgaulės, 4) pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, įpareigoti R. Č. grąžinti Z. K. viską, ką atsakovas yra gavęs pagal minėtus sandorius (restitucija), ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į butą, esantį .... bei žemės sklypą, esantį adresu .... Nurodė, kad 2001 m. spalio 6 d. mirė ieškovės dukra I. Č.. 2002 m. sausio 31 d. ieškovė gavo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, prikalbinta ir apgauta savo žento atsakovo R. Č., buvo priversta pasirašyti Turto pasidalijimo sutartį. Ir ieškovei, ir atsakovui po I. Č. mirties priklausė po ½ dalį palikimo, tačiau turtas buvo padalintas nelygiomis dalimis, nes ieškovė, dar neatsigavusi po dukters mirties, atsakovo buvo suklaidinta ir kartu su kitais dokumentais apgaulės būdu buvo priversta pasirašyti Buto pirkimo sutartį. Pagal Turto pasidalijimo sutartį ieškovei atiteko: 1/2 buto su rūsiu, esančio ... (šios dalies vidutinė rinkos vertė 37‘875 Lt); automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt; piniginis indėlis AB Lietuvos žemės ūkio banko sąskaitoje Nr. 0000004554; pianinas Petroff 114, kurio vertė 200 Lt. Atsakovui atiteko visas butas su rūsiu, ..., kurio vidutinė rinkos vertė 46‘838 Lt; 0,0664 ha žemės sklypas, esantis ..., indeksuota žemės sklypo vertė 669 Lt ir sodo pastatas, kurio vidutinė rinkos vertė 66‘128 Lt; ½ dalis automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio ½ dalies vertė 250 Lt; piniginis indėlis su palūkanomis AB Lietuvos taupomajame banke, sąskaitos Nr... . Nurodo, kad šis sandoris turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes ieškovė jį sudarė būdama šoko būsenoje, nesuprasdama savo daromų veiksmų reikšmės, o atsakovas tuo pasinaudojo. Ieškovei pagal Turto pasidalijimo sutartį tenkanti turto vertė sudaro 76‘419 Lt, tuo tarpu atsakovui tenkanti paveldėto turto vertė yra 117‘904 Lt, t.y. 41‘485 Lt skirtumas tarp abiejų sutarties šalių. Pažymi, kad butas A. gatvėje buvo pirktas už ieškovės ir jos vyro bendras lėšas ir dovanotas dukrai I. Č., žemės sklypas taip pat buvo padovanotas I. Č.. Ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo priteisimo yra teisėtas, kadangi notarė, sudarydama Turto pasidalijimo sutartį, apgavo ieškovę teigdama, kad ieškovė žemės sklypo su statiniais negali paveldėti, kadangi yra Baltarusijos Respublikos pilietė.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad po I. Č. mirties su ieškove buvo tariamasi dėl paveldėto turto dalių pasiskirstymo tokia tvarka, kad abu būtų nepriklausomi paveldėto turto savininkai (ne bendraturčiai). Sudarant Turto pasidalijimo sutartį ieškovė laisva valia siūlė turto pasidalijimo variantus, o vėliau, visiškai suvokdama savo daromų veiksmų reikšmę, notarų biure patvirtino sandorį savo parašu. Jokios įtakos atsakovas ieškovei nedarė, nes jie gyveno atskirai, su ieškove atsakovas po žmonos mirties susitiko tik kelis kartus. Apgaulės nenaudojo ir paveldėtą turtą su ieškove pasidalijo sąžiningai, nepažeisdami vienas kito interesų. Sandoris su ieškove sudarytas notarės akivaizdoje, jai išaiškintos jos teisės ir pareigos bei sandorio sudarymo pasekmės. Buto pirkimo sutartį ieškovė sudarė gera valia, sutiko su sutarties sąlygomis, šį sandorį patvirtino notarė. Sutartys buvo sudarytos laikantis materialiosios teisės normų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Ieškovė nenurodo, kokiu būdu jos atžvilgiu, sudarant sandorius, buvo panaudota apgaulė. Palikėjai mirus, įpėdiniai, gavę paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, tarpusavio sandoriais pasidalijo visą palikėjos turtą - tame tarpe ir du butus - taip, kad abiems įpėdiniams nekilnojamasis turtas atitektų asmeninės nuosavybės teise.
Tretysis asmuo notarė Valentina Tinfavičienė teiktu atsiliepimu ieškinio nepripažino. Nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas po I. Č. mirties 2002 m. sausio 31 d. buvo išduotas vadovaujantis CK 5.11 ir 5.13 straipsnio normomis, kitokiomis dalimis turtas negalėjo būti paveldėtas. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra sandoris, įpėdiniai jo nepasirašo. 2002 m. sausio 31 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartis ir dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis sudarytos šalių susitarimu, dėl šių sutarčių šalys konsultavosi keletą kartų, jos nebuvo pasirašytos paskubomis, jokio spaudimo ar ieškovės nesugebėjimo suvokti savo veiksmų ir atliekamų sandorių esmės notarė nepastebėjo. Ieškovė 1/2 dalį buto ir rūsio, kurių vidutinė rinkos vertė buvo 75‘750 Lt, nusipirko tik už 4‘000 Lt. Ši sutartis papildė Turto pasidalijimo sutartį, kadangi 1/2 dalis buto su rūsiu ... , priklausė atsakovui (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) ir negalėjo būti įtraukta į paveldimo turto pasidalijimo sutartį. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė, kad prašo tik iš dalies pripažinti negaliojančia Turto pasidalijimo sutartį – dalyje dėl 1/2 dalies buto A g., pripažįstant jai nuosavybės teisę į šią buto dalį, o visų kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų atsisako.
Reikalavimų dalies atsisakymo pasekmės ieškovei teismo posėdžio metu išaiškintos, ieškovė savo nuomonės nepakeitė. Tai ji patvirtino savo parašu protokole. Įstatymas suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Ieškinio reikalavimų dalies ieškovė atsisakė dalyvaujant atstovui, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Esant tokioms aplinkybėms atsisakymas nuo dalies reikalavimų priimtinas, byla šių reikalavimų dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.), byloje nagrinėtinas tik reikalavimas iš dalies pripažinti negaliojančia Turto pasidalijimo sutartį – dalyje dėl 1/2 dalies buto ....
Motyvuojamoji dalis
Kita ieškinio dalis atmestina.
Byloje nustatyta, kad 2001 m. spalio 6 d. mirė ieškovės dukra, atsakovo sutuoktinė I. Č.. Po jos mirties atsirado paveldėjimas, kaip teisingai nurodė pati ieškovė, jai ir atsakovui atsirado teisė paveldėti po 1/2 dalį palikimo. 2002 m. sausio 31 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo I. Č. palikimą lygiomis dalimis paveldėjo ieškovė ir atsakovas (b.l. 13). Tą pačią dieną ieškovė ir atsakovas sudarė Turto pasidalijimo ir Buto pirkimo sutartį (b.l. 9, 10-11).
Ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad Turto pasidalijimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir sudaryta dėl apgaulės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad minėta sutartis ieškovės buvo sudaryta ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, o ieškovė nurodė, kad ir dėl patirtų pergyvenimų ji negalėjusi tinkamai įvertinti sudarytos sutarties esmės. Taigi, ieškovė nurodo skirtingus sandorio negaliojimo pagrindus. Tačiau nė vienas iš šių pagrindų nėra įrodytas.
Ieškovė teigia, kad dalijantis paveldėtą turtą atsakovo nuosavybėn atiteko vertingesnis turtas. Tačiau ši aplinkybė nebūtų pakankamu pagrindu pripažinti ginčijamą sandorį iš dalies negaliojančiu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, paveldėjimas, be kito turto, atsirado į butą A gatvėje ir į dalį buto U gatvėje, visą paveldimą turtą šalys pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo lygiomis dalimis. Paveldėjimo teisės liudijimas, kaip minėta, nebeginčijamas. Ieškovė ir atsakovas, dalindamiesi palikimą, sudarė Turto pasidalijimo ir Buto pirkimo sutartį. Šių sandorių pasekmėje ieškovei atiteko visas butas U gatvėje, atsakovui – butas A gatvėje. Iš šalių veiksmų visumos, patvirtinančių atsakovo aiškinimą, matyti, kad buvo siekiama sukurti tokią situaciją, jog būtų išvengta dalinės nuosavybės į minėtus objektus ir kiekviena iš šalių turėtų atskirus butus. Todėl ieškovės reikalavimas dėl dalies buto A gatvėje pagal Turto pasidalijimo sutartį negali būti nagrinėjamas, aiškinamas ir vertinamas atsietai nuo Buto pirkimo sutarties, nes abiem sutartimis buvo siekiama išspręsti tą patį – paveldėto turto pasidalijimo išvengiant dalinės nuosavybės – klausimą (CK 6.193 str. 1,2 d.d.). Taigi, šių sutarčių rezultate ieškovei atiteko visas 75 750 Lt tuometinės vidutinės rinkos vertės 68 kv. m butas U gatvėje, ieškovui – 46 838 Lt tuometinės vidutinės rinkos vertės 49 kv. m butas A gatvėje. Turint galvoje, kad ieškovei pagal paveldėjimą būtų priklausę 1/4 dalis buto Ukmergės gatvėje (butas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė) ir 1/2 dalis buto A gatvėje (butas buvo asmeninė palikėjos nuosavybė), o atsakovui - atitinkamai 3/4 dalys ir 1/4 dalis, pinigine išraiška tai būtų sudarę: ieškovei - 42 356 Lt, atsakovui – 80 231 Lt. Tuo tarpu faktiškai, dalijantis butus, ieškovei pinigine išraiška atiteko vos ne dvigubai didesnė turto dalis (75 750 Lt vertės butas), negu jai būtų priklausiusi pagal paveldėjimo teisės liudijimą.
Kaip minėta, šalys palikimą paveldėjo, kaip ir numatyta įstatyme, lygiomis dalimis. Šiuo pagrindu tapusios paveldėto turto savininkėmis šalys turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis (CK 4.37 str.). Taigi, ieškovė turėjo teisę elgtis su paveldėtu turtu, t.y. jį visą ar dalį jo perleisti savo nuožiūra. Galima būtų sutikti su ieškovės argumentu, kad, įvertinus atsakovui Turto pasidalijimo sutartimi atitekusį sodo sklypą su pastatu (dėl piniginių indėlių šalys nei ieškinio, nei atsikirtimų negrindė), pastarajam atiteko pinigine išraiška šiek tiek didesnė turto dalis. Tačiau turto pasidalijimo nevisiškas lygiavertiškumas, nenustačius įstatymuose numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, nėra pagrindas sandorio pripažinimui negaliojančiu. Nėra ir pagrindo pripažinti, jog šalių pasirinktas pasidalijimo būdas iš esmės prieštarautų bendriesiems protingumo ir sąžiningumo principams: šalys nebuvo visiškai svetimi asmenys, ieškovė, būdama užsienio pilietė, negalėjo būti žemės sklypo savininke, kas galėjo įtakoti pasidalinimo tvarką, be to, iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad nukrypimas nuo lygių dalių nėra itin ženklus. Pažymėtina, kad ieškovė beveik net penkis metus ir neginčijo sudarytų sandorių, iš jos aiškinimų turinio galima daryti išvadą, kad ginčo kėlimui nemažą reikšmę turėjo ieškovės nepasitenkinimas, jos nuomone, atsakovo nepakankama pagarba dukros atminimui.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ją apgaule tokią Turto pasidalijimo sutartį sudaryti įkalbėjo atsakovas. Tačiau nei savo teiktais procesiniais dokumentais, nei paaiškinimais teisme ji pati ne tik neįrodė, bet iš esmės ir nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo apgaulė ir kaip ji įtakojo sandorio sudarymą (kaip minėta, nevisiškas turto padalijimo lygiavertiškumas per se nereiškia apgaulės). Neįrodytas ieškovės aiškinimas ir dėl to, kad sandorį ji sudariusi dėl patirtų pergyvenimų ne visiškai adekvačiai suvokdama savo veiksmų pasekmes: ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji būtų buvusi tokioje būsenoje, kad negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti arba jos sveikatos būklė būtų sąlygojusi esminį suklydimą (iš jos pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ji sirgo ir buvo gydoma po sandorių sudarymo ir ne dėl ligų, susijusių su psichine sveikatos būkle, – b.l. 22-31). Nepripažintinas pagrįstu įrodymais ir ieškovės atstovo aiškinimas, kad ieškovė sudarė sandorį dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis: kaip minėta, ieškovei be kito turto atiteko didesnio ploto bei vertės butas, ieškovė yra jį išnuomojusi, gauna iš nuomos pajamas, nėra pateikta įrodymų apie aplinkybes, kurios vertė ieškovę sudaryti tokį, o ne kitokį sandorį, ar apskritai jį sudaryti.
Ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio sumą 151 510 Lt, ji būtų turėjusi mokėti 4030,20 Lt žyminį mokestį. Minėta, kad nuo dalies ieškinio reikalavimų – 128 091 Lt ieškovė atsisakė, todėl nuo šios dalies ieškovei turėtų būti grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio nuo mokėtino už šią dalį 3561,82 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Taigi, ieškovė turėtų mokėti tik likusius 25 proc. žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies - 890,46 Lt (25 proc. nuo 3561,82 Lt). Likęs ieškovės reikalavimas dėl 1/2 dalies buto A gatvėje būtų 23 419 Lt. Už jį turėtų būti apmokamas 702,57 Lt žyminis mokestis. Ieškovei, sumokėjus 500 Lt žyminio mokesčio, jos prašymu likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai turi būti priteista 1093,03 Lt žyminio mokesčio (890,46+702,57- 500) (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinio dalį dėl 2002 m. sausio 31 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia atmesti.
Priimti ieškovės atsisakymą nuo kitų ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės Z. K. 1093,03 Lt žyminio mokesčio ir 30,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. Č. atžvilgiu (Turto arešto akto numeris ...).
Sprendimą ieškovė per 40 dienų, o atsakovas per 30 dienų gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.