- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-7220-466/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Atsakovas
- E. T.
- Ieškovas
- J. Š.
- Advokatai
- Arnas Uleckas, Mantas Virbickas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei E. T. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarė Gražina Pocienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės Gražinos Pocienės (duomenys neskelbtini) patvirtintą D. O. V. testamentą, notarinio reg. Nr.(duomenys neskelbtini), atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog ginčo testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis buvo sudarytas dėl apgaulės ir susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnis). Testamento sudarytoja D. O. V., (duomenys neskelbtini) mirė ir testamento sudarymo dieną (duomenys neskelbtini) ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), todėl, sudarant ir patvirtinant testamentą, buvo pažeistos Notariato įstatymo nuostatos.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės dukra A. T. apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), (priešais mirusiosios D. O. V. butą (duomenys neskelbtini)) 2012 metais. Atsakovė dažnai lankydavosi pas savo dukrą, kuomet susipažino su kaimynystėje gyvenusia D. O. V., su kuria bendraujant susidarė įspūdis, kad ji yra vieniša. 2016 m. atsakovės dukra A. T. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovė apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), kuriame iki tol gyveno jos dukra. Nuo to laiko atsakovė dažniau pradėjo bendrauti su D. O. V., kuri ne kartą pasakojo, jog yra susipykusi su savo dukterėčia (ieškove) J. Š.. Konflikto priežastis - 2016 m. pavasario – vasaros pradžios įvykis, kuomet atvykusi kartu su notaru į (duomenys neskelbtini) J. Š. reikalavo, kad D. O. V. sudarytų J. Š. naudai testamentą, kuriuo paliktų J. Š. D. O. V. turimą butą, po ko D. O. V. visam laikui liksianti (duomenys neskelbtini), teikiančia slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas. D. O. V. griežtai atsisakė sudaryti tokį testamentą ir liko pažeminta bei nusivylusi tokiu giminaitės (dukterėčios) elgesiu. Po to D. O. V. grįžo gyventi į butą (duomenys neskelbtini), ir daugiau su J. Š. nebendravo, jokie kiti giminaičiai D. O. V. nelankė, ja nesirūpino. Kadangi D. O. V., gulėdama (duomenys neskelbtini) davė J. Š. savo buto raktus, po to D. O. V. ne kartą atsakovei užsiminė, kad būtų gerai pakeisti buto durų spynas, kad į butą negalėtų laisvai patekti J. Š.. D. O. V. reikėjo vis daugiau priežiūros, tačiau ja rūpinosi tik socialinė darbuotoja. Atsakovei 2016 m. (po dukros išvykimo į užsienį) pradėjus nuolatos gyventi bute (duomenys neskelbtini), sustiprėjo jos bendravimas ir ryšys su D. O. V., kuri šiaip buvo uždaro būdo, sunkiai prisileidžianti žmones, išdidi ir principinga. Ji buvo stiprios valios, šviesaus proto, iki mirties nevartojo jokių stiprių vaistų. Tačiau taip nutiko, kad nuolatos bendraudamos atsakovė ir D. O. V. tapo artimomis draugėmis, kartu sutikdavo didžiąsias metų šventes, gimtadienius ir velionė tuo metu jausdavosi laiminga. Tuo pačiu atsakovė padėdavo D. O. V. kasdieniniame gyvenime, patenkinti jos asmeninės higienos poreikius, pasirūpinti buities reikalais, nuvykti į gydymo įstaigas, vaistines ir pan. D. O. V. ne kartą išsakė, kad ji nori būti palaidota (duomenys neskelbtini), kur praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Velionė kaip tik sakė, kad nenori būti palaidota gimtinėje prie savo artimųjų, nes norėjo, kad jos kapas būtų (duomenys neskelbtini) ir, kad jis būtų prižiūrimas. Velionė, žinodama savo ligos diagnozę, ruošėsi mirčiai. Todėl būtent D. O. V. prašymu buvo suderintas priėmimas pas notarę Gražiną Pocienę. Pas notarę atsakovė kartu su D. O. V. nuvyko taksi, kur D. O. V. sudarė testamentą, kuriame jos prašymu buvo įtrauktas pageidavimas ją po mirties kremuoti ir palaidoti testamentinės įpėdinės E. T. šeimos kapavietėje. D. O. V. taip pat perdavė atsakovei sąrašą asmenų, kuriuos reikės informuoti D. O. V. mirties atveju, tačiau D. O. V. griežtai nurodė tuos asmenis informuoti tik tuomet, kai bus sutvarkyti visi laidojimo formalumai. Po to neužilgo labai pablogėjo D. O. V. sveikata, (duomenys neskelbtini) jos prašymu buvo pakviestas kunigas patepimo sakramentui suteikti. (duomeyns neskelbtini) atsakovė iškvietė budinčią gydytoją iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos, nes D. O. V. kamavo stiprūs skausmai, vėliau šeimos gydytoja E. L. (duomeyns neskelbtini) išrašė siuntimą į (duomenys neskelbtini) paliatyviam ambulatoriniam gydymui ir slaugai. Tačiau šeimos gydytojos siuntimo neprireikė, nes (duomenys neskelbtini), nors iš ryto D. O. V. neblogai jautėsi, tačiau staiga parodė atsakovei ženklą (apie artėjančią mirtį), po ko atsakovė iškvietė greitąją pagalbą, tačiau D. O. V. neužilgo mirė. Atsakovė išpildė D. O. V. valią ir po kremavimo palaidojo ją laikantis visų religinių apeigų tradicijų. Velionės artimieji apie laidotuves buvo informuoti ir jose dalyvavo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pateikė neteisingą informaciją, kad D. O. V. kartą buvo įsileidusi į butą telefoninius sukčius, nes iš tikro D. O. V. (duomenys neskelbtini) buvo apiplėšta gatvėje prie savo namo, kai plėšikas jėga ištraukė iš jos rankinę, po ko D. O. V. pargriuvo ir susižeidė. 2018 m. sausio pabaigoje atsakovei į stacionarų telefoną paskambino sukčiai, tačiau D. O. V. apie tai nedelsdama pranešė atsakovei, dėl ko sukčiai, supratę, kad apgavystė nepavyks, savo planų atsisakė. Atsakovė nesutiko nei su vienu iš ieškovės nurodytų pagrindų, dėl kurio (duomenys neskelbtini) D. O. V. testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovės teta D. O. V. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, pagal kurio 1 punktą D. O. V. jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei E. T.. Testamente nurodyta, kad D. O. V. testamentą sudarė būdama veiksni, suvokdama savo veiksmų reikšmę ir jų pasekmes, laisva valia, be prievartos ir suklydimo. Testamento 2 punkte D. O. V. nurodė pageidavimą, kad po jos mirties palaikai būtų kremuoti ir palaidoti testamentinės įpėdinės E. T. šeimos kapavietėje (duomenys neskelbtini) kapinėse pagal visas religines apiegas. Taip pat Testamento 3 punkte nurodyta, kad testatorei išaiškintas CK 3.88 straipsnio (bendroji jungtinė sutuokiniių nuosavybė), CK 3.89 straipsnio (asmeninė sutuoktinių nuosavybė), CK 5.20 straipsnio (teisė į privalomąją palikimo dalį) ir CK 5.35 straipsnio (teisė panaikinti, papildyti ar pakeisti testamentą), turinys. Testamentą patvirtino Vilniaus miesto 38 - ojo notarų biuro notarė Gražina Pocienė. Testamentas buvo įregistruotas testamentų registre. Notarė, prieš patvirtindama D. O. V. testamentą, patikrino duomenis, kad testatorė nėra įrašyta į Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą (I tomas, 28, 134, 135, 138, 139 b.l.).
Testatorė D. O. V. (duomenys neskelbtini) mirė (I tomas, 17, 36 b.l.). Jos vardu nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas 37,23 kv.m. ploto butas (duomenys neskelbtini) (I tomas, 48 b.l.).
D. O. V. noras ją palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini) buvo įgyvendintas, ji palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, T. šeimos kape (I tomas, 29, 30, 32 b.l.).
J. Š. yra mirusios D. O. V. įstatyminė penktos eilės įpėdinė – palikėjos sesers dukra (dukterėčia), ( I tomas, 37, 41 – 43 b.l.).
Ieškovė J. Š. 2019-08-06 teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. O. V. yra ieškovės teta (motinos sesuo). D. O. V. ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini). Visą laiką teta atostogaudavo (duomenys neskelbtini). Ji ne kartą minėjo, kad norėtų būti palaidota tame kaime. Visą gyvenimą ieškovė J. Š. buvo mylimiausia tetos dukterėčia. Baigusi mokyklą (duomenys neskelbtini) ieškovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažinojo visas D. O. V. drauges, ypač daug su teta bendravo kaimynė iš 11 buto D. B.. Ieškovė žinojo, kur yra tetos drabužiai, kaip ją reikės pašarvoti. Teta ne kartą sakė, kad ieškovė netvarkytų senelių kapų, kuriuos galės sutvarkyti po tetos D. O. V. palaidojimo tuose kapuose. Ieškovė su savo šeimos nariais nuolatos lankydavosi pas D. O. V., veždavo maisto produktų. 2005 m. tetai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, vėliau buvo atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, po to tetai pasireiškė (duomenys neskelbtini) problemos. D. O. V., neretai aplankius ją bute sakydavo ieškovei patikrinti, ar nesupelijo laidotuvėms skirti rūbai. 2016 m. pavasarį tetai buvo stipriai pablogėjusi sveikata ir ji buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės terapinį skyrių. Vieno iš aplankymų metu tetos slaugytoja R. pasakė, kad reikia ką nors daryti su teta, t.y., kad jos negalima palikti vienos. Ieškovės iniciatyva ligoninėje susitiko dukterėčia A. B., sūnėnas E. S., taip pat dalyvavo slaugytoja R. ir to susitikimo metu teta paklausė ieškovės, ar ši sutinka slaugyti (globoti) tetą. Ieškovei J. Š. atsakius, kad ir toliau nuolatos rūpinsis teta, tačiau atlikti globėjos funkcijų ieškovė neturi galimybės, teta galėjo supykti ar įsižeisti. Tačiau po to ieškovė ir toliau rūpinosi teta. 2017 m. pavasarį ieškovė dėl savo sveikatos problemų turėjo išvykti gydytis į užsienį. (Duomenys neskelbtini) (penktadienį) 10⁴⁰ val. netikėtai jai paskambino moteris, kuri prisistatė E. vartu ir pranešė, jog mirė teta D. O. V.. Iki tol nei ieškovė, nei jos šeimos nariai ar artimi giminaičiai nepažinojo asmens tokiu vardu ir teta D. O. V. jokios E. niekada neminėjo bei neminėjo jokio savo sudaryto testamento. (Duomenys neskelbtini) 13 val. ieškovei paskambino tetos kaimynė D. iš 11 buto ir pakvietė pas ją atvykti. Ieškovė su savo dukra nuvyko pas tetos kaimynę D., kuri informavo ieškovę, kad reikia ką nors daryti, nes mirusios tetos D. O. V. reikalais rūpinasi visai svetimas žmogus, kaimynė sakė ieškovei, kad nieko nedarant teta bus palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse svetimų žmonių kape. Kai ieškovė išėjo iš kaimynės D. 11 buto, iš 12 buto išėjo nepažįstama moteris, vėliau prisistačiusi E. ir pranešė, kad teta sudarė testamentą ir, kad teta pagal jos valią bus laidojama (duomenys neskelbtini) kapinėse. Paskutinį kartą ieškovė su teta D. O. V. susitikusi buvo 2017 m. pavasarį (galimai per Šv. velykas), o vėliau ryšį su teta D. O. V. palaikė daugiausia laidiniu telefonu, kurį ieškovė specialiai turėjo savo namuose, kad galėtų kalbėtis su teta, nes ji nepripažino mobiliųjų telefonų. Vėliau tetą dažnai aplankydavo ieškovės sūnus P. Š., kuris veždavo tetai maisto produktų ar rūpinosi kitais dalykais. Ieškovė kartais paremdavo tetą piniginėmis lėšomis, o paskutinį kartą teta D. O. V. grąžino ieškovei 100 Eur per ieškovės mamos pusserę R. J.. Ieškovė nurodė, kad D. O. V. buvo labai išprususi, kultūringa, tvarkinga, principinga. Pakeisti tetos D. O. V. nuomonę, ieškovės teigimu, nebuvo įmanoma. Bendraujant su teta 2018 m. vasarą ji kartais bendraudavo normaliai, o kartais daug kartų tą patį klausdavo, pamiršdavo, ko prieš tai klausė. Ieškovės teigimu, ir 2018 m. vasarą D. O. V. buvo sakiusi, jog pageidauja būti palaidota (duomenys neskelbtini), o apie tai, kad teta būtų norėjusi būti palaidota (duomenys neskelbtini), ieškovė niekada negirdėjo. Po to, kai praėjus mėnesiui po mirties ieškovė (duomenys neskelbitin) po Šv. mišių aplankė tetos kapą, atvykusi į tetos butą į jį patekti negalėjo (nors turėjo raktus nuo buto, paskutinį kartą lankėsi tetos bute jos laidotuvių dieną), nes buvo pakeista durų spyna. Ieškovė tada norėjo pasiimti iš buto likusias tetos nuotraukas, tačiau to negalėjo padaryti. D. O. V. laidotuvėse nedalyvavo kaimynė iš 11 buto D. B. ir kitos draugės. Ieškovė dar 2016 m. siūlė tetai surasti žmogų, kuris ją globotų, siūlė apsigyventi globos namuose, parduoti turimą butą ir padengti tetos išlaikymo išlaidas. Ieškovės teigimu, D. O. V. pasireiškė (duomenys neskelbtini) ligos požymiai anksčiau, nei 2018 m.
Atsakovė E. T. 2019-08-06 teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2012 m. dažnai lankydavosi pas savo dukrą A. T. bute (duomenys neskelbtini). Jau tuo metu atsakovė susipažino su D. O. V.. Vėliau, atsakovės dukrai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo mėn. apsigyveno atsakovė. E. T. neskubėjo ieškoti ypatingo kontakto su D. O. V., nes atsakovė norėjo labiau pažinti šią močiutę, o jų bendravimas sustiprėjo, kai paaiškėjo, kad močiutė yra vieniša. Kodėl nesusiklostė artimesni D. O. V. su kita kaimyne D. B., atsakovei nėra žinoma. Atsakovei žinoma, kad pas D. O. V. lankydavosi socialinė darbuotoja, tačiau tai, kad D. O. V. būtų lankę giminaičiai, atsakovei nežinoma, ji jų nematydavo. D. O. V. yra sakiusi atsakovei, kad 2016 m. buvo atvežtas notaras (dalyvavo ir socialinė darbuotoja), kai D. O. V. norėjo apgyvendinti slaugos ligoninėje, nes iš giminaičių niekas negalėjo imtis globėjo pareigų, butą norėta perleisti dukterėčiai J., tačiau D. O. V. atsisakius persikelti į slaugos ligoninę, giminaičiai nuo to laiko nustojo lankytis pas testatorę. D. O. V. iš atsakovės (galimai 2018 m. pavasarį) sužinojo, kad atsakovės vyras yra palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse (atsakovė rodė testatorei kapavietės nuotrauką) ir sakė, jog norėtų būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, nes (duomenys neskelbtini) pragyveno ilgą laiką ir čia yra brangi jai aplinka. D. O. V. buvo žinomos (duomenys neskelbtini) kapinės, ji anksčiau, kai galėjo daugiau judėti, kartais jose lankydavosi. D. O. V. net yra sakiusi „mane sudeginkit ir pelenus išbarstykit kur nors kapinių patvory“, į ką atsakovė atsakė, jog taip elgtis negalima. D. O. V. minėjo, jog jos tėviškėje (duomenys neskelbtini) gyvena senyvo amžiaus giminaičiai, patys turintys sveikatos problemų, todėl jiems būtų sunku rūpintis kapavietės priežiūra. Atsakovė su D. O. V. nekalbėjo apie tai, kad dėl palaidojimo (duomenys neskelbtini) kapinėse gali būti problemų dėl tos aplinkybės, jog D. O. V. nėra su T. susijusi giminystės ryšiais. 2017 m. velykas ir kalėdas atsakovė šventė kartu D. O. V. ir tuo metu močiutės neaplankė jokie giminės. Nuo 2016 m. rugsėjo atsakovė D. O. V. kartą prašė atsakovė paslaugos, kad jos pusseserei R. atsakovė grąžintų 100 Eur, kuriais pusseserė norėjo paremti D. O. V., nes ji nenorėjo likti skolinga. Vėliau atsakovei teko bendrauti su R., kuri padėkojo atsakovei, kad ji rūpinasi D. O. V.. Buvo atvejų, kai atsakovė suorganizavo, kad D. O. V. bute būtų pakeista perdegusi lemputė, reikėjo padėti, išspręsti tekančio vandens tualete problemą, dėl tinstančių kojų jai reikėjo specialių batų (juos reikėjo užsakyti), nuolatos reikėjo specifinių higienos priemonių, reikėdavo padėti D. O. V. nusiprausti ir pan. Artėjant pabaigai D. O. V. kentė skausmą, tai atsakovė susisiekė su gydytoja, kuri pakalbėjo su pačia D. O. V., kuri sutiko važiuoti į hospisą. Gydytoja bei socialinė darbuotoja suorganizavo, kad D. O. V. galėtų patekti į hospisą, tačiau D. O. V. hospiso paslaugų neprireikė. E. T. žinojo, kad D. O. V. buto raktus turi kaimynė iš 11 buto D. ir dukterėčia (ieškovė) J. Š.. Tačiau kartą D. O. V. išreiškė pageidavimą pakeisti jos buto spyną, nes nenorėjo, kad bute lankytusi J. Š., kuri linkusi „raustis‘ tarp tetos D. O. V. daiktų. Kai atsakovė pasakė savo nuomonę, kad nereikėtų spynos keisti, D. O. V. atsakė atsakovei, kad „jūs nežinot, ką J. gali“ ir ši frazė pasiliko atsakovės atmintyje. Kartą, po D. O. V. mirties atsakovė su savo dukra ir drauge R. pastebėjo, jog močiutės bute yra palikta deganti šviesa. Užėjus į butą buvo aišku, kad kažkas lankėsi bute ir kažko ieškojo. Po to atsakovė pakeitė buto durų spyną, kad neįvyktų nesusipratimų. Savo buto raktus D. O. V. E. T. davė po testamento sudarymo, greičiausiai 2018 m. (duomenys neskelbtini) antroje pusėje. Atsakovė klausė D. O. V., ar ši savo artimiesiems yra pasakiusi, jog nuolatos bendrauja su E. T., į ką D. O. V. atsakė, jog „ji niekam nereikalinga, jos niekas nelanko ir ji niekam nieko neturi aiškinti“. Atsakovei žinoma, kad D. O. V. telefonu bendraudavo su giminaite vardu A. ir daug bendraudavo su kaimyne S.. Kol leisdavo sveikata, D. O. V. neskubėdama išeidavo iš savo buto pasivaikščioti, nes norėdavo pakvėpuoti grynu oru. Atsakovė nurodė, kad apie ketinimą sudaryti testamentą E. T. naudai D. O. V. atsakovei pradėjo sakyti 2018 m. birželio pabaigoje ar liepos mėn., t.y. kad D. O. V. paliktų atsakovei butą, o atsakovė pasirūpintų, jog D. O. V. būtų palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse atsakovės šeimos kape. Atsakovė klausė net kunigo, ar galima taip pasielgti, kad D. O. V. būtų palaidota ne savo artimųjų kape ir kunigas pritarė tokiam susitarimui. Iniciatyvą dėl nuvykimo pas notarę tikslu patvirtinti testamentą parodė pati D. O. V. (ji iš savo draugės žinojo notarų biurą (duomenys neskelbtini) gatvėje). Atsakovė galimai 2018 m. rugpjūčio mėn. suderino vizitą pas notarę (atsakovė notarei skambino iš D. O. V. buto), nors iki tol atsakovė atidėliojo tą momentą, nes kėlė klausimą, kodėl giminaičiai nesirūpina močiute. D. O. V. pati norėjo nuvykti pas notarę (nepageidavo, kad notarė atvyktų į namus bei nenorėjo, kad pas notarę dalyvautų ir socialinė darbuotoja), kurios kontoros vietą žinojo pati D. O. V., į kurią jos nuvyko taksi. Su notare D. O. V. bendravo atskiroje patalpoje. Kai įvyko testamento patvirtinimo procedūra, D. O. V. atrodė laiminga. Atsakovės teigimu, notarė netrumpai bendravo su D. O. V. prieš patvirtinant testamentą. Po testamento patvirtinimo atsakovei buvo atskleistas testamento turinys. D. O. V. pageidavo, kad artimiesiems apie jos mirtį būtų pranešta tik pilnai pasirengus laidojimo apeigoms, davė atsakovei telefonų numerius asmenų, kuriems reikės pranešti po D. O. V. mirties. Likus maždaug dviems savaitėms iki D. O. V. mirties, ji padėkojo E. T. už rūpinimąsi D. O. V., pasakė, jog atsakovei bus sunku santykiuose su testatorės giminaičiais, tačiau ji (atsakovė) atlaikys, o D. O. V., būdama danguje melsis už atsakovę. Atsakovė prašyme leisti palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse D. O. V. giminystę su atsakovės sutuoktiniu nurodė būdama streso būsenoje ir tai aplinkybei ypatingos reikšmės neteikė. (Duomenys neskelbtini) kapinių darbuotojai atsakovė nepateikė įrodymų apie D. O. V. giminystę su atsakovės mirusiu sutuoktiniu, bet pateikė testamentą, mirties liudijimą. Atsakovė ieškovės sūnų, kuris per laidotuves nešė D. O. V. urną, pirmą kartą pamatė per D. O. V. laidotuves. E. T. nepatvirtino ieškovės teiginio, kad J. Š. laidotuvių apeigų metu prašė E. T. leisti palaidoti tetą (duomenys neskelbtini) prie D. O. V. artimųjų.
Notarė Gražina Pocienė 2019-08-06 teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl spręsdama testamentų patvirtinimo klausimus daro savo užrašus. Šis atvejis įsiminė tuo, kad testamente buvo testatorės pageidavimas, jog būtų palaidota ne savo artimųjų kape. Notarei bendraujant tiesiogiai tik su D. O. V., buvo aišku, kad D. O. V. yra visiškai vieniša. D. O. V. paaiškino, kodėl pageidauja būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, t.y. todėl, kad palaidojus prie giminaičių kapinėse (duomenys neskelbtini), nebus kam lankyti jos kapų. D. O. V. pasakė, kad turi tolimų giminaičių, tačiau jie ja nesirūpina. Kadangi kaimynė rūpinosi testatore, D. O. V. nusprendė savo butą palikti kaimynei. Tvirtinant testamentą notarei neiškilo jokių abejonių dėl D. O. V. valios. Notarė neprisiminė, prieš kiek laiko buvo suderintas D. O. V. testamento tvirtinimas. Notarė neturėjo pareigos patikrinti, ar bus galima realiai išpildyti testatorės valią palaidoti giminystės ryšiais nesusijusių asmenų kape, nes D. O. V. testamente išreiškė tik pageidavimą būti palaidotai atsakovės šeimos kapavietėje. Notarė neprisiminė, kas sumokėjo notarinę rinkliavą už testamento patvirtinimą, tačiau paaiškino, jog paprastai tas išlaidas apmoka testatorius (I tomas, 148 – 150 b.l.).
2019-10-04 teismo posėdyje apklausta liudytoja D. O. V. dukterėčia (sesers dukra) A. B. parodė, kad E. T. iki D. O. V. laidotuvių nepažinojo. Liudytojos teigimu, su D. O. V. iš esmės bendraudavo telefonu (apie 2 kartus per mėnesį), paskutinį kartą - apie mėnesį iki mirties, bet liudytoja neprisiminė to pokalbio detalių, greičiausiai kalbėjo apie D. O. V. sveikatos problemas, D. O. V. sakė, kad jos liga jau negydoma ir kažkuriuo metu ji paliks šį pasaulį. Apie D. O. V. (duomenys neskelbtini) ligą liudytoja sužinojo apie metus laiko iki D. O. V. mirties. A. B. nurodė, kad telefoninių pokalbių metu D. O. V. niekada neminėjo liudytojai nepažįstamų asmenų (asmens vardu E.), su kuriais D. O. V. artimai bendrauja, D. O. V. nebuvo linkusi kalbėti apie palikimo reikalus. Kiek liudytoja kalbėdavo su D. O. V., ji buvo sąmoninga. Liudytojai žinomas atvejis, kai (duomenys neskelbtini) ligoninėje aplankius D. O. V. giminaičiai (dalyvavo sūnėnas E. S., J. Š.) tarėsi, kas galėtų globoti tetą. Liudytoja pasakė, kad negali būti D. O. V. globėja ir, kad liudytojai buto nereikia. Taip pat D. O. V. klausė J. Š., ar ši sutinka globoti tetą, į ką ieškovė atsakė, kad „taip“. Liudytojos teigimu, po to susitikimo santykių įtampos su D. O. V. nebuvo. Pagal liudytoją, D. O. V. norėjo į slaugos ligoninę, tačiau kartu pati D. O. V. sakė, jog dar pati gali apsitarnauti ir jai ypatingos pagalbos nereikia. Kai liudytoja pasakė D. O. V., kad ketina sutvarkyti jos tėvų kapus (duomenys neskelbtini), D. O. V. pasakė liudytojai nieko nedaryti, nes D. O. V. norės būti palaidota tame kape prie savo tėvų. Kada paskutinį kartą D. O. V. minėjo, kad nori laidotis (duomenys neskelbtini), liudytoja neprisiminė, tai galėjo būti 2018 m. pavasaris ar vasaros pradžia. A. B. telefonu sakė D. O. V., kad paskutiniai metai, kai ji (dėl pačios liudytojos garbingo amžiaus) tvarko kapines ir reikia sutvarkyti tėvų kapus, o D. O. V. pasakė „jei tvarkysi, atvažiuok“, nes D. O. V. turėjo tikslius duomenis apie tėvus (gimimo, mirties datas), kuriuos reikėjo panaudoti darant įrašus naujame antkapyje ir A. B. atsakė, kad kai bus Vilniuje, būtinai atvažiuos. A. B. dalyvavo D. O. V. laidotuvėse, apie kurias jai telefonu pranešė moteris, vardu E. Laidotuvių dieną A. B. prašė E. T. leisti palaidoti D. O. V. (jos urną) prie jos tėvų (duomenys neskelbtini), tačiau E. atsakė, kad vykdo velionės valią. A. B. teigimu, D. O. V. charakteris buvo sunkus ir ji turėjo savo tvirtą nuomonę, kurią sunku buvo pakeisti. Paskutinį kartą liudytoja kartu su D. O. V. pussesere pas D. O. V. namuose lankėsi 2018 m. pavasarį, D. O. V. jas tada pavaišino, apie (duomenys neskelbtini) kapines D. O. V. neužsiminė. Liudytoja anksčiau atveždavo D. O. V. daržovių, tačiau paskutinius 3 – 4 metus jau neveždavo, nes D. O. V. pasakė, jog jai yra sunku daržoves atsinešti iš rūsio. Liudytojos žiniomis, nuo 2017 m. pavasario D. O. V. kasdien prižiūrėjo tik socialinė darbuotoja, kuri lydėdavo D. O. V., kai jai buvo taikomas (duomenys neskelbtini) gydymas.
Liudytoja D. V. M. parodė, kad draugavo su D. O. V. seserimis, jų vaikais. Liudytoja atsakovę E. T. pirmą kartą pamatė per D. O. V. laidotuves. Paskutinį kartą liudytoja lankėsi D. O. V. bute 2018 m. pavasarį, apie 9 mėnesius iki D. O. V. mirties. Jos tuomet kalbėjosi apie tai, kur galimai bus palaidotos ir D. O. V. sakė, kad jos pageidavimas yra būti palaidotai tėvų kape (duomenys neskelbtini). D. O. V. minėdavo savo kaimynę D., socialinę darbuotoją, tačiau kaimynės E. liudytojai niekada neminėjo. D. O. V. ne kartą yra minėjusi, kad savo palikimą paliks dukterėčiai J.. D. O. V. niekada nesakė, kad norėtų būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse. Liudytojos teigimu, likus vienam ar pusantro mėnesio iki mirties su D. O. V. buvo sunku susikalbėti, ji daug ką pakartodavo, to paties paklausdavo, neminėjo apie jokį jos pageidavimą laidotis (duomenys neskelbtini) kapinėse. Liudytoja dalyvavo D. O. V. laidotuvėse ir liudytojai nebuvo suprantama, kodėl ji laidojama svetimame kape.
Liudytoja O. Š., parodė, kad ilgą laiką gyveno kartu su D. O. V. tame pačiame bute (kuriame vėliau liko gyventi D. O. V.), kuris anksčiau buvo žinybinis, t.y. priklausė Lietuvos bankui. Kai liudytoja sudarė santuoką, ji išsikėlė iš to buto ir jos santykiai D. O. V. tuomet ilgam nutrūko. Bendrauti jos vėl pradėjo po liudytojos O. Š. sutuoktinio mirties, galimai (duomenys neskelbtini). O. Š. nurodė, kad D. O. V. buvo labai kategoriška ir viskas turėjo būti pagal jos nuomonę. Liudytojos teigimu, 2018 m. vasarą (galimai liepos mėn.) dar liudytoja tiesiogiai matėsi su D. O. V. (buvo pas ją svečiuose), po to bendravo tik telefonu, su ja buvo sunku susikalbėti, nes ji labai mikčiodavo ir liudytoja pasakydavo, kad nesupranta, ką kalba D. O. V., o ši atsakydavo, kad draugė pasitaisytų savo telefoną. D. O. V. kviesdavo O. Š. atvykti į svečius. Kai jos matėsi, D. O. V. paklausė O. Š., kodėl ji savo sutuoktinį palaidojo ne (duomenys neskelbtini), į ką liudytoja atsakė, jog toks buvo sutuoktinio noras. D. O. V. tuomet sakė, jog savo artimųjų prašys ją palaidoti prie savo tėvų (duomenys neskelbtini), o apie pageidavimą laidotis (duomenys neskelbtini) kapinėse D. O. neminėjo. D. O. V. 2018 m. vasarą liudytojai būnant svečiuose neminėjo jokios E., su kuria artimai bendrauja. 2018 m. vasarą O. Š. klausė D. O. V., kaip ji pragyvena, į ką ji atsakė, jog jai padeda A. (B.), kuri atveža daržovių, dar padeda J. Liudytoja dalyvavo D. O. V. laidotuvėse, kur pirmą kartą pamatė E. T.. Apie laidotuves O. Š. sužinojo iš D. O. V. kaimynų. D. O. V. niekada neminėjo apie rimtus konfliktus, įvykusius tarp jos ir ieškovės J. Š..
Liudytoja D. B. parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma J. Š., kuri yra D. O. V. dukterėčia, taip pat pažįstama kaimynė E. T.. D. B. nebuvo D. O. V., kuri buvo uždaro būdo, draugė. Liudytojos teigimu, anksčiau D. O. V. nuolatos lankydavo J. Š., o vėliau, kai buvo blogesnė D. O. V. sveikatos būklė, ją lankė socialinė darbuotoja. Anksčiau liudytojai yra tekę, D. O. V. prašymu (jai ilgiau gydantis ligoninėse) ir D. O. V. lėšomis sumokėti už buto paslaugas, paimti pensiją pasirašant už D. O. V. Po to, kai D. O. V. grįžo iš (duomenys neskelbtini), jos giminaičiai nustojo pas ją lankytis, kaip teigė liudytoja, dėl kažkokio galimo susipykimo. Liudytojos žiniomis, įvyko kažkoks D. O. V. konfliktas su giminaičiais, nes D. O. V. liudytojai sakė, kad giminaičiai labiausiai nori jos buto. Be to D. O. V. persakė J. žodžius apie tai, kad jei D. O. V. apsigyventų pas J. Š., tai iškiltų grėsmė ieškovės J. Š. santuokos stabilumui. D. O. V. kartais liudytoją (D. B.) pakviesdavo padėti atidaryti termosą su maistu, kurį atnešdavo J. Š. vaikai. Liudytojos teigimu, E. T. padėdavo D. O. V., ja rūpinosi. D. O. V. gerai atsiliepdavo apie kaimynę E. T., norėdavo su ja susitikti, kartais pradarydavo savo buto duris norėdama pabendrauti. D. O. V. kartą minėjo, jog kaimynė E. padėjo suremontuoti durų spyną, jos žentas (dar gerokai iki D. O. V. mirties) padėjo sutvarkyti televizorių, kad rodytų norimus kanalus. D. B. gerokai anksčiau iš D. O. V. (kai ji dar neturėjo rimtų sveikatos problemų) buvo girdėjusi, kad ji nori būti palaidota prie tėvų kapų ir, kad nesiruošė sudaryti testamento. Gerokai anksčiau, iki atsirado rimtos sveikatos problemos, D. O. V. klausė D. B., ar ji pati nėra sudariusi testamento, į ką liudytoja D. O. atsakė, jog yra sudariusi, bet tai nereiškia, kad dėl to liudytoja ruošiasi tuoj numirti. D. B. to paties paklausus D. O. V., ji atsakė, kad nieko nedarys, tegul patys pasidalina, o paklausus, kas tie patys, D. O. atsakė, jog turi dvi dukterėčias ir sūnėną. Tą D. O. V. sakė prieš tai, kai buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini). Vėliau D. O. V. nebuvo linkusi kalbėti tokiomis temomis. D. B. kalbėjosi su D. O. V. maždaug likus dviems savaitėms iki jos mirties (D. O. V., neatidariusi durų pasakė, kad raktus turi kaimynė E.), kuomet liudytoja laiptinės aikštelėje sutiko ir kaimynę E. T., kuri nešė D. O. V. pagamintą maistą. Matė E. T. nešančią maistą D. O. V. ir paskutinę jos gyvenimo dieną. D. B. turėjo ne tik D. O. V., bet ir kitų kaimynų butų raktus, nes kaimynai ja pasitiki ir patiki pasaugoti buto raktus. Liudytoja tiksliai neprisiminė, kada E. T. apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), bet apsigyveno ne mažiau, kaip prieš 2 metus iki D. O. V. mirties. Apie D. O. V. mirtį D. B. sužinojo iš kaimynės E. T., po to kai D. O. V. jau buvo kremuota. Kadangi liudytoja turėjo velionės buto raktus (nežinojo, kad juos atiduoti), tai paskambino J. Š., kuri tuo metu neatsiliepė. Tuomet D. B. paskambino kitai giminaitei (greičiausiai gyvenančiai (duomenys neskelbtini) dukterėčiai), kuri apie D. O. V. mirtį pranešė ieškovei J. Š., kuri vėliau atvyko atsiimti raktų ir klausė liudytojos, kodėl jai nebuvo laiku pranešta apie tetos mirtį. Į ką liudytoja atsakė, kad ji neprivalo to žinoti bei pasakė, visko reikia klausti kaimynės E.. D. B. nedalyvavo D. O. V. laidotuvėse, jai tai buvo jautrus dalykas, ją nustebino, kad D. O. V. bus laidojama (duomenys neskelbtini) kapinėse, nes ten paprastai nelaidojama.
Liudytoja A. S. parodė, kad yra D. O. V. kaimynė, name (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena apie 10 metų, o kaimynė E. T. apsigyveno maždaug prieš 2 - 3 metus. A. S. dažnai kaimynei D. O. V. nuo pavasario iki rudens atnešdavo šviežių daržovių ar vaisių, nes liudytoja turi savo sodą, o D. O. V. už tai kartais iškepdavo pyragą. Kartais jos pasikalbėdavo laiptinės aikštelėje, kartais užeidavo viena pas kitą į svečius, jos kalbėdavosi paprastomis buitinėmis temomis, kartais pasikalbėdavo apie viena kitos sveikatą, asmeniniais viena kitos reikalais nesidomėjo, apie testamentus nekalbėjo. Liudytojai nežinomi jokie D. O. V. giminaičiai. D. O. V., dar kai ji buvo geresnės sveikatos, yra sakiusi A. S., kad nepalaiko jokių ryšių su savo giminaičiais. Yra buvę atvejai, kai liudytojai bei D. O. V. skambino telefoniniai sukčiai, po ko jos iš to pasijuokė. Liudytojos santykiai su kaimyne E. T. buvo labai geri ir panašus santykiai su E. buvo ir D. O. V.. Liudytojai žinoma, kad kaimynė E. nešdavo D. O. V. pagamintą maistą, ką matydavo rytais, vakarais arba per išeigines. Apie D. O. V. mirtį liudytoja sužinojo iš E. T., bet laidotuvėse nedalyvavo, nes negalėjo. Liudytoja D. O. V. matė likus kelioms dienoms iki mirties ir, liudytojos teigimu, D. O. V. sveikata buvo prasta, bet ji buvo sąmoninga, su ja buvo galima pilnai susikalbėti.
Liudytoja R. U. parodė, kad E. T. pažįsta apie 30 metų, bendravo jų šeimos. Liudytoja padėjo persikraustyti E. T. į butą (duomenys neskelbtini). Liudytoja matydavo D. O. V. ir, liudytojos teigimu, iš E. žinojo, kad D. O. V. norėjo palaikyti artimą bendravimą su E.. Kai liudytoja apsilankydavo svečiuose pas E. T. ir koridoriuje matydavo D. O. V., jokių jos giminaičių nematydavo, o D. O. V. sakydavo, jog ji yra vieniša. Liudytoja paskutinį kartą matė D. O. V. likus maždaug savaitei iki jos mirties, kai eilinį kartą svečiavosi pas E. T.. Liudytojos teigimu, D. O. V. tuo metu buvo sąmoninga. Liudytojai iš E. T. buvo žinoma, kad D. O. V. nori palikti jai butą už tai, kad būtų palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse.
Liudytoja R. K. paaiškino, kad ji yra lankomosios priežiūros darbuotoja ir socialines paslaugas teikė D. O. V. maždaug nuo 2014 m. spalio mėn. Ieškovę J. Š. liudytoja pažįsta nuo 2015 m., kai D. O. V. reikėjo vežti į (duomenys neskelbtini) (jai buvo praskelta galva), nors D. O. reikėjo ilgai įkalbinėti. Kai D. O. V. buvo paguldyta į ligoninę, J. Š. pareiškė pretenziją, kodėl apie tai jai nebuvo pranešta. R. K. norėjo paskambinti dukterėčiai J. ir D. O. V. užrašų knygutėje rado ieškovės telefono numerį, tačiau D. O. V. sugriebė už rankos ir paprašė R. K. nieko nesakyti J.. Po J. Š. išsakytų priekaištų socialinės tarnybos darbuotojoms ieškovės telefono numeris buvo įrašytas į D. O. V. priežiūros veiksmų registracijos knygą. D. O. V. buvo išranki ir iš ligoninės grįžo nusilpusi, sakė, jog ligoninėje prastas maistas. Liudytojo žiniomis, ligoninėje artimieji D. O. V. nelankė. Galimai 2016 m. pavasarį D. O. V. buvo įtartas (duomenys neskelbtini) susirgimas ir vėliau buvo paskirtos (duomenys neskelbtini) procedūros. Tuomet D. O. V. į procedūras 28 dienas visą laiką lydėjo tik R. K.. Kartais važiuodavo visuomeniniu, kartais socialinės įstaigos transportu, o kartais, kai D. O. V. po procedūros jausdavosi blogiau, tekdavo grįžti taksi. Kai socialinė darbuotoja D. O. V. pasakė apie didelį savo užimtumą ir pasiūlė pranešti dukterėčiai J., kuri gal būt būtų sutikusi padėti tetai, D. O. V. nesutiko ir pasakė, jog prašyti J. pagalbos nereikia, o kitų giminaičų socialinė darbuotoja nežinojo. Gal po pusės metų D. O. V. pasiskundė, kad jai tinsta kojos ir R. K. suorganizavo, kad D. O. V. nuvyktų į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo apžiūra ir konsultacijos užtruko apie 2-3 valandas. Po to į ligoninę atėjo J. Š., kuri toliau pasiliko su D. O. V.. Kažkuriuo metu D. O. V. dar gulint ligoninėje J. Š. suorganizavo susitikimą. Į jį pakvietė R. K., bei į ligoninę atvyko J. Š. pusbrolis ir pusserė, kuomet susitikus prie ligoninės J. Š. iš karto paklausė „kam aprašytas butas?“, į ką pusbrolis, pusserė bei R. K. atsakė, jog jiems ne. J. Š. paaiškino, kad globoti D. O. V. negali, nes ji pati yra ligonė, o apie tai sužinojęs ieškovės sutuoktinis ją išvarytų iš namų, todėl D. O. V. reikėtų patalpinti į globos namus. Liudytojos teigimu, D. O. V. minėjo, kad J. Š. norėjo į ligoninę atvesti notarą. 2018 m. rugsėjo mėn. (apie 3 – 4 savaites iki mirties), kai D. O. V. pradėjo kamuoti dusulys, R. K. palydėjo ją į polikliniką. Ten prie lifto liudytoja pamatė J. Š. su savo dukra, apie ką po to pasakė D. O. V., nes ji J. nematė. Tuomet R. K. kalba su D. O. V. pakrypo apie tai, ar D. O. V. ką nors yra nusprendusi dėl savo palikimo, į ką D. O. atsakė, jog turi žmogų, kuris ja pasirūpins. Po to, kai D. O. V. mirė, R. K. paskambinusi J. Š. paklausė, kada socialinė darbuotoja paskutinį kartą matėsi su D. O. V. ir iki kada galioja socialinių paslaugų teikimo sutartis. R. K. ieškovei paaiškino, kad sutartis baigiasi mirus asmeniui, kuriam buvo teiktos paslaugos. R. K. matė D. O. V. jos mirties dieną. Liudytojos teigimu, D. O. V. iki pat savo mirties suvokė visus savo veiksmus, orientavosi aplinkoje. R. K., kol teikė socialinės slaugos paslaugas D. O. V., pas ją lankydavosi 2 kartus per savaitę. Po grįžimo iš slaugos ligoninės R. K. tik vieną kartą (galimai 2016 m.) D. O. V. bute J. Š. sūnų, kuris atvežė maistą termose, kurio D. O. V. nevalgė. R. K. po to, kai D. O. V. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga jos klausė, ar kaip nors sutvarkiusi savo buto reikalus, po ko D. O. V. pradėjo domėtis tais klausimais. D. O. V. neminėjo R. K., kur norėtų būti palaidota, tik sakė, jog po mirties norėtų būti kremuota. Liudytoja yra kelis kartus mačiusi D. O. V. kartu su E. T. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, žinoma, jog E. lydėjo D. O. į (duomenys neskelbtini) dantų kliniką. Liudytojos teigimu, paskutiniu metu D. O. V. rūpinosi E. T. ir socialinė darbuotoja R. K.. E. T. liudytojai tapo žinoma maždaug prieš 2 metus iki D. O. V. mirties. Liudytojai žinoma, kad raktus nuo D. O. V. buto turėjo kaimynė D., o vėliau raktus turėjo ir E. T., apie ką liudytoja sužinojo iš pačios D. O. V.. Sužinojus apie D. O. V. mirtį R. K. neiškilo reikalas apie tai pranešti jos giminaičiams, nes D. O. V. su jais iš esmės nebendravo, jie nebuvo įrašyti paslaugų teikimo registracijos knygoje ir D. O. V. tokio prašymo R. K. neišreiškė. Liudytojai nežinoma, ar yra E. T. giminystės ryšys su D. O. V.
Liudytojas P. Š. (ieškovės sūnus) 2018-11-27 teismo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą E. T. pamatė per D. O. V. laidotuves. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai liudytojas pradėjo studijuoti, jis važiuodamas į (duomenys neskelbtini) vieną ar kelis kartus per savaitę aplankydavo močiūtę, jai atveždavo maistą (kurį kartais pagamindavo ieškovė, kartais maistą nupirkdavo studentų valgykloje), kartais paimdavo skalbti reikalingą patalynę ar padėdavo kitais reikalais. Intensyviau lankė D. O. V. iki 2018 m. birželio mėn., nes vėliau liudytojas pradėjo dirbti ir neturėjo galimybių nuvykti pas močiutę. 2018 m. pradžioje buvo ne vienas atvejis, kai D. O. V., atvykus P. Š. jo nepažindavo, kartais močiūtė pamiršdavo jai atvežtą maistą ar kitus daiktus. Kartais liudytojui tekdavo iki pusvalandžio laukti prie močiūtės durų, kol D. O. V. jas atidarydavo, tačiau P. Š. nesinaudojo durų raktu, kurį turėjo liudytojo mama J. Š., nes ieškovė prieš sūnaus apsilankymą pas D. O. V., jai iš anksto pranešdavo laidiniu telefonu. P. Š. su D. O. V. kalbėdavo apie jo studijas, kas buvo jos mėgstama tema. Kai P. Š. kartą pasakė močiutei, kad ketina paimti metams laiko akademines atostogas, ji pradėjo įkalbinėti to nedaryti. Paskutinį kartą liudytojas su D. O. V. tiesiogiai bendravo galimai 2018 m. birželio mėn. P. Š. niekada nematė E. T. tuomet, kai aplankydavo D. O. V.. Liudytojo teigimu, jo santykiai su D. O. V. buvo geri. P. Š. apibūdino D. O. V. kaip išskirtinai kategorišką asmenį, kurios nuomonę pakeisti buvo neįmanoma. Liudytojas iš mamos J. Š. girdėjęs, kad D. O. V. pageidavo būti palaidota (duomenys neskelbtini). Liudytojas dalyvavo D. O. V. laidotuvėse ir P. Š. labai nustebo, kai sužinojo, kad močiutė bus laidojama (duomenys neskelbtini). Liudytojas yra girdėjęs apie 2016 m. įvykį (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kai paaštrėjo giminaičų santykiai su D. O. V..
BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras buvo 2015-11-30 priėmęs sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos asmeniui skyrimo“, kuriuo D. O. V. buvo skirta teikti pagalbą į namus iki 2017-12-31. Taip pat Centras 2017-01-24 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“, kuriuo D. O. V. buvo skirta teikti pagalbą į namus iki 2019-01-31. D. O. V. 2017-01-24 pasirašė „Pagalbos į namus teikimo ir mokėjimo už ją sutartį“ Nr. 54. Pagal šios sutarties priedą numatytos teikiamos paslaugos : maisto produktų, medikamentų pirkimas kartu su pagalbos reikalingu asmeniu ar be to asmens (2 kartai per savaitę), skalbimo organizavimas (2 kartai per mėnesį), buto, vieno kambario tvarkymas, langų valymas, šiukšlių išnešimas (2 kartai per mėnesį), mokesčių sumokėjimas (1 kartą per mėnesį), medikamentų pirkimas be asmens artimiausioje vaistinėje, lankymasis, palydėjimas į sveikatos priežiūros įstaigą, socialinio darbuotojo lankymasis gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) be asmens, palydėjimas su reikalais (duomenys neskelbtini) mieste (pagal poreikį), (I tomas, 18, 20 -23 b.l.). Taip pat D. O. V. 2014-02-25 buvo pasirašiusi „Transporto paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 3 ir 4 puntų sąlygas numatyta jai teikti paslaugas : palydėjimą iki transporto priemonės, pagalba į ją įsodinant, vežimas transporto priemone iki paskyrimo vietos bei atgal, laukimas paskyrimo vietoje ir nurodyti tokie paslaugų tikslai bei įstaigos – sveikatos priežiūros ir reabilitacijos, neįgalumo ir darbingumo lygios nustatymo tarnyba, ortopedijos įmonės, socialinės globos įstaigos Vilniaus mieste. Pagal Sutarties 5 punktą transporto paslaugą reikėjo užsakyti ne vėliau kaip prieš 5 dienas. Sutarties galiojimas buvo numatytas iki 2019-02-28 (I tomas, 24, 25 b.l.).
Ieškovė pateikė BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro informaciją apie tai, kad pagalba į namus D. O. V. buvo teikiama iki (duomenys neskelbtini), D. O. V. prašymas nutraukti transporto paslaugų teikimą nebuvo gautas. Paskutinį kartą (iki mirties) D. O. V. transporto paslauga buvo suteikta (duomenys neskelbtini) iš namų (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ir šio Centro atgal į namus (I tomas 18, 19 b.l.).
(Duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų 2018-05-31 išraše nurodyta, kad D. O. V. dėl (duomenys neskelbtini) chirurginis gydymas yra neįmanomas, (duomenys neskelbtini) dėl bendros blogos būklės kontrindikuotinas, gydymas išimtinai simptominis pagal gyvenamąją vietą (I tomas, 46 b.l.).
(Duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų 2018-10-22 išraše/ siuntime į (duomenys neskelbtini) nurodyta D. O. V. diagnozė (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini). Nurodyti D. O. V. nusiskundimai, kad vargina didelis bendras silpnumas, negali atsikelti iš lovos, intensyvūs pilvo ir kitų kūno vietų skausmai, deginimo jausmas, didėjantis mazgas kaklo srityje, atsisako valgyti, nelaiko šlapimo. Grafoje „Objektyvaus tyrimo duomenys“ nurodyta, kad pacientė yra išblyškusi, yra (duomenys neskelbtini), kairės pusės (duomenys neskelbtini), širdies veikla be ūžesių, aritmiška, plaučiuose alsavimas vezikulinis, be karkalų, pilvas jautrus visame plote, papūstas, ryškus šlapimo nelaikymas (I tomas, 26, 27 b.l.). Tokie susirgimai, tik be (duomenys neskelbtini), buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų 2016-06-09 išraše/siuntime, kur pažymėta ligonės vidutinio sunkumo būklė, tačiau ji sąmoninga, kontaktiška, orientuota, širdies veikla neritmiška, plaučių apatinėse dalyse staziniai karkalai, pilvas minkštas, neskausmingas, kojos kiek pastoziškos (I tomas, 49, 50 b.l.).
Atsakovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) elektroninį receptą, pagal kurį D. O. V. buvo išrašytas preparatas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (I tomas, 106 b.l.)
Ieškovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotą „Leidimą laidoti šeimos kape“, kuriuo leidžiama D. O. V. palaidoti (duomenys neskelbtini). Leidimas išduotas pagal E. T. prašymą ir (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą. Atsakovės E. T. (duomenys neskelbtini) prašyme prašoma leisti (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietėje palaidoti močiutę D. O. V., kuri yra kapavietėje palaidoto E. T. giminaitė (I tomas, 34, 35 b.l.).
Dėl pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ar galimos apgaulės
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
Testamentas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 2018-07-17 – 2018-12-31 redakcija). Negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens arba testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).
Remiantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį, testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos ar suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis).
Ginčijant testamentą yra svarbu išsiaiškinti, ar tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo nėra prieštaravimų, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Teismas laiko svarbia aplinkybe, kad atsakovė E. T. bute (duomenys neskelbtini), labai tikėtina, apsigyveno 2016 m. rugsėjo mėn., o ne 2018 m. rugpjūčio mėn., kaip tą teigė ieškovė. Su D. O. V. atsakovė galėjo susipažinti ir anksčiau, kai aplankydavo ten gyvenančią savo dukrą. Aplinkybę, kad atsakovė bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno prieš 2 - 3 metus iki D. O. V. mirties patvirtino apklaustos liudytojomis D. O. V. kaimynės D. B. ir A. S.. Ta aplinkybė leidžia teigti, jog per keletą metų tarp D. O. V. ir E. T. galėjo susiklostyti artimi šilti santykiai. Liudytoja D. B. nurodė, kad po to, kai D. O. V. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, liudytoja daugiau nematė D. O. V. lankančių giminaičių. Kaimynė A. S. teigė, jog D. O. V. sakydavo, kad yra vieniša, t.y. su giminaičiais jokių artimų ryšių nepalaiko. D. O. V. dukterėčia A. B., apklausta liudytoja nurodė, jog paskutinius 3 – 4 metus D. O. V. (jos prašymu) neveždavo daržovių, o liudytoja O. Š. (D. O. V. draugė) teigė, kad 2018 m. vasarą D. O. V. yra sakiusi, jog A. B. kartais atveža daržovių (nors tas buvo gerokai anksčiau), kas leidžia laikyti labai tikėtinu, kad paskutinius kelerius metus D. O. V. giminaičiai jos nelankė arba lankė labai retai ir, tikėtina, jog daugiausia su ja bendravo telefonu. Teigtina, kad ir pati ieškovė, kuri pati turėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvyko į užsienį reabilitacijoms, nelankė tetos D. O. V., o bendravo su ja tik telefonu. Pati ieškovė ieškinyje (17 punktas) pripažino, kad buvo nesutarimas su teta, kai ieškovė pasiūlė D. O. V. gyventi slaugos namuose. Tai atitinka liudytojų kaimynės D. B., taip pat socialinės darbuotojos R. K. parodymus, kad, tikėtina (duomenys neskelbtini) ligoninėje (remiantis 2016-06-09 medicinos dokumentų išrašu/siuntimu) buvo ieškovės, jos pusbrolio, pusserės bei R. K. susitikimas, kurio metu J. Š. aiškinosi, ar D. O. V. kieno nors naudai nėra sudariusi testamento. Pagal visas aplinkybes, D. O. V. geriausiai jausdavosi savo namuose (bute (duomenys neskelbtini)), ką patvirtino ir P. Š.. Todėl, kai ji sužinojo, kad jai siūloma apsigyventi slaugos namuose, D. O. V. galėjo susiformuoti neigiamas nusistatymas giminaičių, t.y. ir ieškovės J. Š. atžvilgiu. Socialinė darbuotoja R. K. liudydama nurodė, kad buvo atvejai, kai D. O. V. tiesiog vengė dukterėčios J. Š.. Liko nepaneigta kaimynės D. B. nurodyta aplinkybė, kad po galimo konflikto (duomenys neskelbtini) ligoninėje, giminaičiai D. O. V. nelankė. Todėl ieškovės aiškinimas, kad D. O. V. visą laiką žadėjo palikti butą ieškovei ar jos vaikams nesudaro pagrindo manyti, kad D. O. V. negalėjo persigalvoti, ypač susidarius situacijai, kai paskutinius keletą metų iki testatorės mirties ja rūpinosi socialinės darbuotoja ir, tikėtina, atsakovė E. T.. Liko nepaneigtas atsakovės teiginys, kad ji iš pradžių atsargiai vertino bendravimą su D. O. V., kuri atrodė vieniša ir kuri, tikėtina, pati norėjo artimesnio ryšio su E. T., nes nebuvo stiprių D. O. V. ryšių su giminaičiais, teigtina ir su ieškove. Apklaustas liudytoju ieškovės sūnus P. Š. nurodė, kad 2018 m. galimai nuo birželio mėn. jau nelankė močiūtės, nes buvo labai užsiėmęs. Teismas pažymi, kad būtent 2018 m. vasarą, po to, kai gegužės mėn. paaiškėjo, jog D. O. V. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir, kad D. O. V. sveikata vis prastėja, jos giminaičiai, t.y. ir ieškovė nerodė jokios iniciatyvos teikti jai pagalbą nurodant savo sveikatos problemas arba užimtumą. Tai, teismo nuomone, tik patvirtina D. O. V. artimo ryšio nebuvimą su giminaičiais.
Pažymėtina, kad D. O. V. (duomenys neskelbtini) iš esmės pragyveno visą savo gyvenimą, todėl galėjo susiformuoti jos noras būti palaidotai (duomenys neskelbtini) ir tai visai suprantama. Liudytojos A. B. (dekterėčia), D. V. M. (bendravo su D. O. V. giminaičiais), O. Š. (D. O. V. draugė, kuri jaunystėje gyveno kartu su D. O. V.) teigė, jog iš pačios D. O. V. yra girdėjusios apie jos pageidavimą būti palaidotai prie tėvų kapų (duomenys neskelbtini). Tačiau laikytina labai tikėtinu, kad tokį pageidavimą D. O. V. galėjo reikšti dar gerokai iki mirties. Teismas pažymi, kad iš esmės visi liudytojai nurodė D. O. V. charakterio savybę – kategoriškumą, todėl teigtina, kad jei būtų buvusi kategoriška D. O. V. nuomonė būti palaidotai (duomenys neskelbtini), ji giminaičiams tą būtų išsakiusi imperatyvia forma, galimai net būtų išdėsčiusi raštu. Pastebėtina, kad ieškovė nenurodė, kada D. O. V. paskutinį kartą lankė tėvų kapus, dėl ko nebūtinai D. O. V. galėjo turėti realų norą būti palaidotai būtent toje vietoje, kurią turėjo tik savo vaizduotėje ir po daug metų buvo primiršusi. Teigtina, kad kai dar sveikata leido D. O. V. daugiau judėti, ji, gyvendama (duomenys neskelbtini), galėjo ne kartą lankytis (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad natūraliai galėjo atsirasti D. O. V. noras ir pageidavimas būti palaidotai (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo teigti buvus E. T. apgaulingus veiksmus D. O. V. atžvilgiu. Per atsakovės pakankamai ilgą bendravimo su D. O. V. laikotarpį, testatorė galėjo sužinoti, jog (duomenys neskelbtini) yra palaidotas atsakovės sutuoktinis ir ji galėjo pasidalinti su E. T. pageidavimu dėl palaidojimo (duomenys neskelbtini), kurios laikytinos išskirtinėmis, nes jose yra palaidota daug žinomų ir gerbiamų žmonių. Sutiktina, kad atsakovė E. T. (duomenys neskelbtini) prašyme leisti (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietėje palaidoti močiutę D. O. V., neteisingai nurodė, kad ji yra ten palaidoto ieškovės sutuoktinio E. T. giminaitė. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) išdavė „Leidimą laidoti šeimos kape“ ir D. O. V. (duomenys neskelbtini) testamente išreikštas pageidavimas ją palaidoti (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas, t.y. išpildyta jos valia. Todėl ieškovės nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 17 straipsnio nuostatų galimas pažeidimas, kad atsakingas darbuotojas nepatikrino laidojamo asmens giminystės ryšio, teismo nuomone, neturi įtakos testamento galiojimui. Teismas atkreipia dėmesį į CK 5.18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko. Pagal visas aplinkybes, testatorės D. O. V. reali valia buvo tokia, kad ji būtų palaidota atsakovės E. T. šeimos kape, ir E. T. testatorės valią išpildė.
Atmestini ieškovės argumentai, kad ginčijamą testamentą D. O. V. galėjo sudaryti dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. D. O. V. netapo ekonomiškai ar fiziškai priklausoma nuo atsakovės, kaip teigė ieškovė. D. O. V. rūpinosi socialinė darbuotoja R. K.. Jei D. O. V. dėl prastėjančios sveikatos iš reikėjo daugiau pagalbos paskutiniais gyvenimo mėnesiais, tai ieškovė nepaaiškino, kodėl tokios pagalbos neteikė pati ieškovė. Neįrodytas ieškovės teiginys, kad atsakovė uždraudė kaimynams ir giminaičiams lankyti D. O. V.. Kaimynės D. B. ir A. S., apklaustos liudytojomis nenurodė jokių aplinkybių, kad būtų neįmanoma, jei kaimynės to norėjo, ateiti į svečius pas D. O. V.. D. B. ir A. S. E. T. apibūdino kaip draugišką ir malonią kaimynę, o A. S. nurodė dar ir kaip paslaugią, pasirengusią esant reiklaui padėti. Ieškovė turėjo D. O. V. buto raktą, tačiau, kaip nurodė P. Š., jis, kol lankė močiūtę tuo raktu nesinaudojo. Atsakovė nurodė, kad D. O. V. jai savo buto raktą perdavė tik po testamento sudarymo (t.y. likus maždaug mėnesiui iki testatorės mirties), todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė savo veiksmais sudarė sitauciją, kad D. O. V. tapo priklausoma nuo E. T., atmestini. Įvertinus D. O. V. būdo aštrumą ir kategoriškumą, mažai tikėtina, kad D. O. V. prieš savo valią būtų artimai bendravusi su atsakove, o jų gerus santykius kaip šalutinis įrodymas patvirtina ir atsakovės į bylą pateikta D. O. V. nuotrauka, daryta 2017-05-07 (I tomas, 83 b.l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo D. O. V. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje numatytais pagrindais, t.y. kai sandorį asmuo sudarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ar dėl kito asmens apgaulės sandorį sudariusio asmens atžvilgiu.
Dėl pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu dėl to, kad jo sudarymo metu testatorė galėjo būti tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį, testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. CK 1.89 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
Teismas pažymi, kad ieškovė dublike pareiškė prašymą skirti pomirtinę D. O. V. teismo psichiatrijos ekspertizę (I tomas, 95 – 99 b.l.). Tačiau 2019-11-27 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šio prašymo atsisakė, nes iš esmės nėra medicininių duomenų apie buvusius testatorės psichikos sutrikimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad medicinos įstaigų – (duomenys neskelbtini) poliklinikos, (duomenys neskelbtini) ligoninės ir (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašuose nėra duomenų apie D. O. V. psichikos sutrikimus ir nei ieškovė, nei liudytojai nenurodė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad D. O. V., kuri buvo išsilavinusi, nesuprato savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti. Liudytojai P. Š. ir D. V. M. nurodė, kad D. O. V. daug kartų tą patį pakartodavo, kartais nepažindavo P., neprisimindavo jo vardo, tačiau vėliau prisimindavo, „...a, tai P., J....“. P. Š. kartu nurodė, jog paskutinių jo apsilankymų pas močiūtę metu ji klausinėdavo apie jo mokslus, be to, pasakydavo apie buto įrangos problemas. Dukterėčia A. B., kuri telefonu su testatore bendravo likus maždaug mėnesiui iki mirties, nenurodė, kad būtų kilę abejonės dėl D. O. V. psichinės sveikatos. Liudytoja O. Š. nurodė D. O. V. mikčiojimą, dėl kurio joms telefonu buvo sunku susikalbėti. Tačiau arčiausiai gyvenusios kaimynės D. B., A. S., taip pat socialinė darbuotoja R. K., kuri iki mirties D. O. V. teikė pagalbą, teigė, kad iki paskutinio momento D. O. V. buvo sąmoninga, adekvačiai suvokė aplinką ir jokių elgesio keistumų, kurie leistų įtarti apie D. O. V. psichinės sveikatos sutrikimą, nepastebėjo. Teigtina, kad (duomenys neskelbtini) savaime nereiškia ir asmens psichikos sutrikimo. D. O. V. (duomenys neskelbtini) preparatas nuo skausmo (duomenys neskelbtini) buvo išrašytas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t.y. po testamento sudarymo ir faktiškai visai prieš mirtį, todėl šis vaistas negalėjo turėti reikšmės D. O. V. psichinei būsenai testamento sudarymo metu. Nėra duomenų, kad kiti D. O. V. išrašyti vaistiniai preparatai galėjo turėti reikšmės jos psichinei būklei. Priešingai, nei teigė ieškovė, D. O. V. nesudarė testamento visiškai nepažįstamo asmens naudai, nes kaimynę E. T. D. O. V. pažinojo apie 2 – 3 metus (galimai ir ilgiau) iki testamento sudarymo. Neįrodytas ieškovės argumentas, kad D. O. V. iki testamento sudarymo sunkiai orientavosi aplinkoje, negalėdavo sumokėti mokesčių, nusipirkti maisto produktų ir pan., dėl ko, ieškovės teigimu, testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės. Akivaizdu, kad D. O. V. buvo sudariusi sutartį dėl socialinių paslaugų teikimo, tačiau ją iki mirties lankiusi socialinė darbtuotoja R. K. nenurodė jokių D. O. V. elgesio nukrypimų, kad su ja nebūtų galima susikalbėti, susitarti, kad neadekvačiai būtų reagavusi į aplinką ir pan. Pažymėtinas notarės Gražinos Pocienės paaiškinimas, kad prieš tvirtindama testamentą ji įsitikino D. O. V. veiksnumu ir jokių abejonių notarei dėl D. O. V. sugebėjimo suvokti sudaromo sandorio reikšmę, nekilo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos Nusikaltimų skyriaus adresuotame testatorei 2009-05-13 rašte, taip pat 2009-05-10 rašte yra duomenys, kad D. O. V. atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas, tačiau tai neįrodo D. O. V. nesugebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės ir net priešingai, leidžia teigti, jog ji pati dėl nusikalstamos veikos kreipėsi į policiją (I tomas, 44, 45 b.l.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti D. O. V. 2018-09-14 sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Dėl ieškovės nurodytų Notariato įstatymo nuostatų pažeidimo
Notariato įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Remiantis Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai. Pagal Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius.
Ieškovė nurodė, kad pagal BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro pateiktą informaciją D. O. V. transporto paslaugos 2018 m. rugsėjo mėn nebuvo teikiamos, todėl D. O. V. (duomenys neskelbtini) pas notarę atvežė atsakovė E. T., kuri darė D. O. V. spaudimą, kad ši sudarytų testamentą atsakovės naudai. Notarė Gražina Pocienė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad prieš testamento patvirtinimą pakankamai ilgai asmeniškai (atsakovei nedalyvaujant) kalbėjosi su D. O. V. ir abejonių dėl testatorės valios notarei neiškilo. Teismas pažymi, kad žinant D. O. V. kategoriškumą, ką patvirtino būtent ieškovės prašymu apklausti liudytojai, labai mažai tikėtina, kad D. O. V. ne laisva valia nuvyko pas notarę ir, kad testamento sudarymo metu buvo galima D. O. V. padaryti spaudimą. Teigtina, kad D. O. V. valia sudaryti testamentą atsakovės naudai susiformavo tikrai ne testamento sudarymo dieną ar išvakarėse, o tikrai anksčiau ir, labai tikėtina, kad D. O. V. tokį savo sprendimą iš anksto gerai apgalvojo ir įvertino. Todėl notarei testamento sudarymo metu nekilo abejonių, kad gali būti D. O. V. valios trūkumų sudaryti ginčijamą testamentą. Kaip minėta, pagal Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalį leidžiama dalyvauti asmeniui, kurio naudai sudaromas testamentas, todėl notarė Gražina Pocienė, kuri prieš patvirtinimą asmeniškai pasikalbėjo su testatore ir išaiškino jai sudaromo sandorio esmę bei pasekmes, kas nurodyta pačiame testamente, nepažeidė ieškovės minimų Notariato įstatymo nuostatų. Ieškovės argumentas, kad D. O. V. buvo neaiškios testamento sąlygos, neįrodytas. Testatorės pageidavimas būti palaidotai (duomenys neskelbtini) yra aiškus ir suprantamas. Teigtina, kad D. O. V. nebuvo ypatingai reikšminga aplinkybė, kad jis bus laidojama giminystės ryšiu nesusijusio asmens šeimos kape, o svarbiausia, kad bus palaidota iš esmės prestižinėje vietoje bei (duomenys neskelbtini), kuriame D. O. V. pragyveno reikšmingą savo gyvenimo laikotarpį. Teismo nuomone, neįrodyti Notariato įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir CK 5.15 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai, nes ieškovė net nekėlė abejonių, kad (duomenys neskelbtini) testamentą būtų pasirašiusi ne pati testatorė D. O. V., kurios parašas ginčijamame testamente yra aiškus ir ji savo ranka parašė savo du vardus bei pavardę.
Teigtina, kad įvertinus aplinkybių bei įrodymų visumą, nėra pagrindo (duomenys neskelbtini) testamentą pripažinti negaliojančiu. Pripažintina, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas neturi jokių esminių testatorės valios trūkumų, nenustatyta prieštaravimų tarp vidinės testatorės valios ir jos išreiškimo, todėl neegzistuoja CK 1.89 ir 1.91 straipsniuose numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą (duomenys neskelbtini) D. O. V. sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetant, panaikintina laikinoji apsaugos priemonė – draudimas Vilniaus miesto 38 –ajam notarui biurui išduoti atsakovei E. T. paveldėjimo teisės liudijimą pagal pagal D. O. V. (duomenys neskelbtini) testamentą, kas buvo pritaikyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-28 nutartimi (I tomas, 54 – 56 b.l).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl, atmetant ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistina patirtų 2 439 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I tomas 179 – 187 b.l.).
Ieškinio netenkinant, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 439 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-28 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą Vilniaus miesto 38 –ajam notarui biurui (notarė A. P.) išduoti E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal D. O. V. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.