Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Nustatyta, kad ieškovės teta D. O. V. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, pagal kurio 1 punktą D. O. V. jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei E. T.. Testamente nurodyta, kad D. O. V. testamentą sudarė būdama veiksni, suvokdama savo veiksmų reikšmę ir jų pasekmes, laisva valia, be prievartos ir suklydimo. Testamento 2 punkte D. O. V. nurodė pageidavimą, kad po jos mirties palaikai būtų kremuoti ir palaidoti testamentinės įpėdinės E. T. šeimos kapavietėje (duomenys neskelbtini) kapinėse pagal visas religines apiegas. Taip pat Testamento 3 punkte nurodyta, kad testatorei išaiškintas CK 3.88 straipsnio (bendroji jungtinė sutuokiniių nuosavybė), CK 3.89 straipsnio (asmeninė sutuoktinių nuosavybė), CK 5.20 straipsnio (teisė į privalomąją palikimo dalį) ir CK 5.35 straipsnio (teisė panaikinti, papildyti ar pakeisti testamentą), turinys. Testamentą patvirtino Vilniaus miesto 38 - ojo notarų biuro notarė Gražina Pocienė. Testamentas buvo įregistruotas testamentų registre. Notarė, prieš patvirtindama D. O. V. testamentą, patikrino duomenis, kad testatorė nėra įrašyta į Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą (I tomas, 28, 134, 135, 138, 139 b.l.).

Testatorė D. O. V. (duomenys neskelbtini) mirė (I tomas, 17, 36 b.l.). Jos vardu nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas 37,23 kv.m. ploto butas (duomenys neskelbtini) (I tomas, 48 b.l.).

D. O. V. noras ją palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini) buvo įgyvendintas, ji palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, T. šeimos kape (I tomas, 29, 30, 32 b.l.).

J. Š. yra mirusios D. O. V. įstatyminė penktos eilės įpėdinė – palikėjos sesers dukra (dukterėčia), ( I tomas, 37, 41 – 43 b.l.).

Atsakovė E. T. 2019-08-06 teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2012 m. dažnai lankydavosi pas savo dukrą A. T. bute (duomenys neskelbtini). Jau tuo metu atsakovė susipažino su D. O. V.. Vėliau, atsakovės dukrai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo mėn. apsigyveno atsakovė. E. T. neskubėjo ieškoti ypatingo kontakto su D. O. V., nes atsakovė norėjo labiau pažinti šią močiutę, o jų bendravimas sustiprėjo, kai paaiškėjo, kad močiutė yra vieniša. Kodėl nesusiklostė artimesni D. O. V. su kita kaimyne D. B., atsakovei nėra žinoma. Atsakovei žinoma, kad pas D. O. V. lankydavosi socialinė darbuotoja, tačiau tai, kad D. O. V. būtų lankę giminaičiai, atsakovei nežinoma, ji jų nematydavo. D. O. V. yra sakiusi atsakovei, kad 2016 m. buvo atvežtas notaras (dalyvavo ir socialinė darbuotoja), kai D. O. V. norėjo apgyvendinti slaugos ligoninėje, nes iš giminaičių niekas negalėjo imtis globėjo pareigų, butą norėta perleisti dukterėčiai J., tačiau D. O. V. atsisakius persikelti į slaugos ligoninę, giminaičiai nuo to laiko nustojo lankytis pas testatorę. D. O. V. iš atsakovės (galimai 2018 m. pavasarį) sužinojo, kad atsakovės vyras yra palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse (atsakovė rodė testatorei kapavietės nuotrauką) ir sakė, jog norėtų būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, nes (duomenys neskelbtini) pragyveno ilgą laiką ir čia yra brangi jai aplinka. D. O. V. buvo žinomos (duomenys neskelbtini) kapinės, ji anksčiau, kai galėjo daugiau judėti, kartais jose lankydavosi. D. O. V. net yra sakiusi „mane sudeginkit ir pelenus išbarstykit kur nors kapinių patvory“, į ką atsakovė atsakė, jog taip elgtis negalima. D. O. V. minėjo, jog jos tėviškėje (duomenys neskelbtini) gyvena senyvo amžiaus giminaičiai, patys turintys sveikatos problemų, todėl jiems būtų sunku rūpintis kapavietės priežiūra. Atsakovė su D. O. V. nekalbėjo apie tai, kad dėl palaidojimo (duomenys neskelbtini) kapinėse gali būti problemų dėl tos aplinkybės, jog D. O. V. nėra su T. susijusi giminystės ryšiais. 2017 m. velykas ir kalėdas atsakovė šventė kartu D. O. V. ir tuo metu močiutės neaplankė jokie giminės. Nuo 2016 m. rugsėjo atsakovė D. O. V. kartą prašė atsakovė paslaugos, kad jos pusseserei R. atsakovė grąžintų 100 Eur, kuriais pusseserė norėjo paremti D. O. V., nes ji nenorėjo likti skolinga. Vėliau atsakovei teko bendrauti su R., kuri padėkojo atsakovei, kad ji rūpinasi D. O. V.. Buvo atvejų, kai atsakovė suorganizavo, kad D. O. V. bute būtų pakeista perdegusi lemputė, reikėjo padėti, išspręsti tekančio vandens tualete problemą, dėl tinstančių kojų jai reikėjo specialių batų (juos reikėjo užsakyti), nuolatos reikėjo specifinių higienos priemonių, reikėdavo padėti D. O. V. nusiprausti ir pan. Artėjant pabaigai D. O. V. kentė skausmą, tai atsakovė susisiekė su gydytoja, kuri pakalbėjo su pačia D. O. V., kuri sutiko važiuoti į hospisą. Gydytoja bei socialinė darbuotoja suorganizavo, kad D. O. V. galėtų patekti į hospisą, tačiau D. O. V. hospiso paslaugų neprireikė. E. T. žinojo, kad D. O. V. buto raktus turi kaimynė iš 11 buto D. ir dukterėčia (ieškovė) J. Š.. Tačiau kartą D. O. V. išreiškė pageidavimą pakeisti jos buto spyną, nes nenorėjo, kad bute lankytusi J. Š., kuri linkusi „raustis‘ tarp tetos D. O. V. daiktų. Kai atsakovė pasakė savo nuomonę, kad nereikėtų spynos keisti, D. O. V. atsakė atsakovei, kad „jūs nežinot, ką J. gali“ ir ši frazė pasiliko atsakovės atmintyje. Kartą, po D. O. V. mirties atsakovė su savo dukra ir drauge R. pastebėjo, jog močiutės bute yra palikta deganti šviesa. Užėjus į butą buvo aišku, kad kažkas lankėsi bute ir kažko ieškojo. Po to atsakovė pakeitė buto durų spyną, kad neįvyktų nesusipratimų. Savo buto raktus D. O. V. E. T. davė po testamento sudarymo, greičiausiai 2018 m. (duomenys neskelbtini) antroje pusėje. Atsakovė klausė D. O. V., ar ši savo artimiesiems yra pasakiusi, jog nuolatos bendrauja su E. T., į ką D. O. V. atsakė, jog „ji niekam nereikalinga, jos niekas nelanko ir ji niekam nieko neturi aiškinti“. Atsakovei žinoma, kad D. O. V. telefonu bendraudavo su giminaite vardu A. ir daug bendraudavo su kaimyne S.. Kol leisdavo sveikata, D. O. V. neskubėdama išeidavo iš savo buto pasivaikščioti, nes norėdavo pakvėpuoti grynu oru. Atsakovė nurodė, kad apie ketinimą sudaryti testamentą E. T. naudai D. O. V. atsakovei pradėjo sakyti 2018 m. birželio pabaigoje ar liepos mėn., t.y. kad D. O. V. paliktų atsakovei butą, o atsakovė pasirūpintų, jog D. O. V. būtų palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse atsakovės šeimos kape. Atsakovė klausė net kunigo, ar galima taip pasielgti, kad D. O. V. būtų palaidota ne savo artimųjų kape ir kunigas pritarė tokiam susitarimui. Iniciatyvą dėl nuvykimo pas notarę tikslu patvirtinti testamentą parodė pati D. O. V. (ji iš savo draugės žinojo notarų biurą (duomenys neskelbtini) gatvėje). Atsakovė galimai 2018 m. rugpjūčio mėn. suderino vizitą pas notarę (atsakovė notarei skambino iš D. O. V. buto), nors iki tol atsakovė atidėliojo tą momentą, nes kėlė klausimą, kodėl giminaičiai nesirūpina močiute. D. O. V. pati norėjo nuvykti pas notarę (nepageidavo, kad notarė atvyktų į namus bei nenorėjo, kad pas notarę dalyvautų ir socialinė darbuotoja), kurios kontoros vietą žinojo pati D. O. V., į kurią jos nuvyko taksi. Su notare D. O. V. bendravo atskiroje patalpoje. Kai įvyko testamento patvirtinimo procedūra, D. O. V. atrodė laiminga. Atsakovės teigimu, notarė netrumpai bendravo su D. O. V. prieš patvirtinant testamentą. Po testamento patvirtinimo atsakovei buvo atskleistas testamento turinys. D. O. V. pageidavo, kad artimiesiems apie jos mirtį būtų pranešta tik pilnai pasirengus laidojimo apeigoms, davė atsakovei telefonų numerius asmenų, kuriems reikės pranešti po D. O. V. mirties. Likus maždaug dviems savaitėms iki D. O. V. mirties, ji padėkojo E. T. už rūpinimąsi D. O. V., pasakė, jog atsakovei bus sunku santykiuose su testatorės giminaičiais, tačiau ji (atsakovė) atlaikys, o D. O. V., būdama danguje melsis už atsakovę. Atsakovė prašyme leisti palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse D. O. V. giminystę su atsakovės sutuoktiniu nurodė būdama streso būsenoje ir tai aplinkybei ypatingos reikšmės neteikė. (Duomenys neskelbtini) kapinių darbuotojai atsakovė nepateikė įrodymų apie D. O. V. giminystę su atsakovės mirusiu sutuoktiniu, bet pateikė testamentą, mirties liudijimą. Atsakovė ieškovės sūnų, kuris per laidotuves nešė D. O. V. urną, pirmą kartą pamatė per D. O. V. laidotuves. E. T. nepatvirtino ieškovės teiginio, kad J. Š. laidotuvių apeigų metu prašė E. T. leisti palaidoti tetą (duomenys neskelbtini) prie D. O. V. artimųjų.

Notarė Gražina Pocienė 2019-08-06 teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl spręsdama testamentų patvirtinimo klausimus daro savo užrašus. Šis atvejis įsiminė tuo, kad testamente buvo testatorės pageidavimas, jog būtų palaidota ne savo artimųjų kape. Notarei bendraujant tiesiogiai tik su D. O. V., buvo aišku, kad D. O. V. yra visiškai vieniša. D. O. V. paaiškino, kodėl pageidauja būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, t.y. todėl, kad palaidojus prie giminaičių kapinėse (duomenys neskelbtini), nebus kam lankyti jos kapų. D. O. V. pasakė, kad turi tolimų giminaičių, tačiau jie ja nesirūpina. Kadangi kaimynė rūpinosi testatore, D. O. V. nusprendė savo butą palikti kaimynei. Tvirtinant testamentą notarei neiškilo jokių abejonių dėl D. O. V. valios. Notarė neprisiminė, prieš kiek laiko buvo suderintas D. O. V. testamento tvirtinimas. Notarė neturėjo pareigos patikrinti, ar bus galima realiai išpildyti testatorės valią palaidoti giminystės ryšiais nesusijusių asmenų kape, nes D. O. V. testamente išreiškė tik pageidavimą būti palaidotai atsakovės šeimos kapavietėje. Notarė neprisiminė, kas sumokėjo notarinę rinkliavą už testamento patvirtinimą, tačiau paaiškino, jog paprastai tas išlaidas apmoka testatorius (I tomas, 148 – 150 b.l.).

2019-10-04 teismo posėdyje apklausta liudytoja D. O. V. dukterėčia (sesers dukra) A. B. parodė, kad E. T. iki D. O. V. laidotuvių nepažinojo. Liudytojos teigimu, su D. O. V. iš esmės bendraudavo telefonu (apie 2 kartus per mėnesį), paskutinį kartą - apie mėnesį iki mirties, bet liudytoja neprisiminė to pokalbio detalių, greičiausiai kalbėjo apie D. O. V. sveikatos problemas, D. O. V. sakė, kad jos liga jau negydoma ir kažkuriuo metu ji paliks šį pasaulį. Apie D. O. V. (duomenys neskelbtini) ligą liudytoja sužinojo apie metus laiko iki D. O. V. mirties. A. B. nurodė, kad telefoninių pokalbių metu D. O. V. niekada neminėjo liudytojai nepažįstamų asmenų (asmens vardu E.), su kuriais D. O. V. artimai bendrauja, D. O. V. nebuvo linkusi kalbėti apie palikimo reikalus. Kiek liudytoja kalbėdavo su D. O. V., ji buvo sąmoninga. Liudytojai žinomas atvejis, kai (duomenys neskelbtini) ligoninėje aplankius D. O. V. giminaičiai (dalyvavo sūnėnas E. S., J. Š.) tarėsi, kas galėtų globoti tetą. Liudytoja pasakė, kad negali būti D. O. V. globėja ir, kad liudytojai buto nereikia. Taip pat D. O. V. klausė J. Š., ar ši sutinka globoti tetą, į ką ieškovė atsakė, kad „taip“. Liudytojos teigimu, po to susitikimo santykių įtampos su D. O. V. nebuvo. Pagal liudytoją, D. O. V. norėjo į slaugos ligoninę, tačiau kartu pati D. O. V. sakė, jog dar pati gali apsitarnauti ir jai ypatingos pagalbos nereikia. Kai liudytoja pasakė D. O. V., kad ketina sutvarkyti jos tėvų kapus (duomenys neskelbtini), D. O. V. pasakė liudytojai nieko nedaryti, nes D. O. V. norės būti palaidota tame kape prie savo tėvų. Kada paskutinį kartą D. O. V. minėjo, kad nori laidotis (duomenys neskelbtini), liudytoja neprisiminė, tai galėjo būti 2018 m. pavasaris ar vasaros pradžia. A. B. telefonu sakė D. O. V., kad paskutiniai metai, kai ji (dėl pačios liudytojos garbingo amžiaus) tvarko kapines ir reikia sutvarkyti tėvų kapus, o D. O. V. pasakė „jei tvarkysi, atvažiuok“, nes D. O. V. turėjo tikslius duomenis apie tėvus (gimimo, mirties datas), kuriuos reikėjo panaudoti darant įrašus naujame antkapyje ir A. B. atsakė, kad kai bus Vilniuje, būtinai atvažiuos. A. B. dalyvavo D. O. V. laidotuvėse, apie kurias jai telefonu pranešė moteris, vardu E. Laidotuvių dieną A. B. prašė E. T. leisti palaidoti D. O. V. (jos urną) prie jos tėvų (duomenys neskelbtini), tačiau E. atsakė, kad vykdo velionės valią. A. B. teigimu, D. O. V. charakteris buvo sunkus ir ji turėjo savo tvirtą nuomonę, kurią sunku buvo pakeisti. Paskutinį kartą liudytoja kartu su D. O. V. pussesere pas D. O. V. namuose lankėsi 2018 m. pavasarį, D. O. V. jas tada pavaišino, apie (duomenys neskelbtini) kapines D. O. V. neužsiminė. Liudytoja anksčiau atveždavo D. O. V. daržovių, tačiau paskutinius 3 – 4 metus jau neveždavo, nes D. O. V. pasakė, jog jai yra sunku daržoves atsinešti iš rūsio. Liudytojos žiniomis, nuo 2017 m. pavasario D. O. V. kasdien prižiūrėjo tik socialinė darbuotoja, kuri lydėdavo D. O. V., kai jai buvo taikomas (duomenys neskelbtini) gydymas.

Liudytoja D. V. M. parodė, kad draugavo su D. O. V. seserimis, jų vaikais. Liudytoja atsakovę E. T. pirmą kartą pamatė per D. O. V. laidotuves. Paskutinį kartą liudytoja lankėsi D. O. V. bute 2018 m. pavasarį, apie 9 mėnesius iki D. O. V. mirties. Jos tuomet kalbėjosi apie tai, kur galimai bus palaidotos ir D. O. V. sakė, kad jos pageidavimas yra būti palaidotai tėvų kape (duomenys neskelbtini). D. O. V. minėdavo savo kaimynę D., socialinę darbuotoją, tačiau kaimynės E. liudytojai niekada neminėjo. D. O. V. ne kartą yra minėjusi, kad savo palikimą paliks dukterėčiai J.. D. O. V. niekada nesakė, kad norėtų būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse. Liudytojos teigimu, likus vienam ar pusantro mėnesio iki mirties su D. O. V. buvo sunku susikalbėti, ji daug ką pakartodavo, to paties paklausdavo, neminėjo apie jokį jos pageidavimą laidotis (duomenys neskelbtini) kapinėse. Liudytoja dalyvavo D. O. V. laidotuvėse ir liudytojai nebuvo suprantama, kodėl ji laidojama svetimame kape.

Liudytoja O. Š., parodė, kad ilgą laiką gyveno kartu su D. O. V. tame pačiame bute (kuriame vėliau liko gyventi D. O. V.), kuris anksčiau buvo žinybinis, t.y. priklausė Lietuvos bankui. Kai liudytoja sudarė santuoką, ji išsikėlė iš to buto ir jos santykiai D. O. V. tuomet ilgam nutrūko. Bendrauti jos vėl pradėjo po liudytojos O. Š. sutuoktinio mirties, galimai (duomenys neskelbtini). O. Š. nurodė, kad D. O. V. buvo labai kategoriška ir viskas turėjo būti pagal jos nuomonę. Liudytojos teigimu, 2018 m. vasarą (galimai liepos mėn.) dar liudytoja tiesiogiai matėsi su D. O. V. (buvo pas ją svečiuose), po to bendravo tik telefonu, su ja buvo sunku susikalbėti, nes ji labai mikčiodavo ir liudytoja pasakydavo, kad nesupranta, ką kalba D. O. V., o ši atsakydavo, kad draugė pasitaisytų savo telefoną. D. O. V. kviesdavo O. Š. atvykti į svečius. Kai jos matėsi, D. O. V. paklausė O. Š., kodėl ji savo sutuoktinį palaidojo ne (duomenys neskelbtini), į ką liudytoja atsakė, jog toks buvo sutuoktinio noras. D. O. V. tuomet sakė, jog savo artimųjų prašys ją palaidoti prie savo tėvų (duomenys neskelbtini), o apie pageidavimą laidotis (duomenys neskelbtini) kapinėse D. O. neminėjo. D. O. V. 2018 m. vasarą liudytojai būnant svečiuose neminėjo jokios E., su kuria artimai bendrauja. 2018 m. vasarą O. Š. klausė D. O. V., kaip ji pragyvena, į ką ji atsakė, jog jai padeda A. (B.), kuri atveža daržovių, dar padeda J. Liudytoja dalyvavo D. O. V. laidotuvėse, kur pirmą kartą pamatė E. T.. Apie laidotuves O. Š. sužinojo iš D. O. V. kaimynų. D. O. V. niekada neminėjo apie rimtus konfliktus, įvykusius tarp jos ir ieškovės J. Š..

Liudytoja D. B. parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma J. Š., kuri yra D. O. V. dukterėčia, taip pat pažįstama kaimynė E. T.. D. B. nebuvo D. O. V., kuri buvo uždaro būdo, draugė. Liudytojos teigimu, anksčiau D. O. V. nuolatos lankydavo J. Š., o vėliau, kai buvo blogesnė D. O. V. sveikatos būklė, ją lankė socialinė darbuotoja. Anksčiau liudytojai yra tekę, D. O. V. prašymu (jai ilgiau gydantis ligoninėse) ir D. O. V. lėšomis sumokėti už buto paslaugas, paimti pensiją pasirašant už D. O. V. Po to, kai D. O. V. grįžo iš (duomenys neskelbtini), jos giminaičiai nustojo pas ją lankytis, kaip teigė liudytoja, dėl kažkokio galimo susipykimo. Liudytojos žiniomis, įvyko kažkoks D. O. V. konfliktas su giminaičiais, nes D. O. V. liudytojai sakė, kad giminaičiai labiausiai nori jos buto. Be to D. O. V. persakė J. žodžius apie tai, kad jei D. O. V. apsigyventų pas J. Š., tai iškiltų grėsmė ieškovės J. Š. santuokos stabilumui. D. O. V. kartais liudytoją (D. B.) pakviesdavo padėti atidaryti termosą su maistu, kurį atnešdavo J. Š. vaikai. Liudytojos teigimu, E. T. padėdavo D. O. V., ja rūpinosi. D. O. V. gerai atsiliepdavo apie kaimynę E. T., norėdavo su ja susitikti, kartais pradarydavo savo buto duris norėdama pabendrauti. D. O. V. kartą minėjo, jog kaimynė E. padėjo suremontuoti durų spyną, jos žentas (dar gerokai iki D. O. V. mirties) padėjo sutvarkyti televizorių, kad rodytų norimus kanalus. D. B. gerokai anksčiau iš D. O. V. (kai ji dar neturėjo rimtų sveikatos problemų) buvo girdėjusi, kad ji nori būti palaidota prie tėvų kapų ir, kad nesiruošė sudaryti testamento. Gerokai anksčiau, iki atsirado rimtos sveikatos problemos, D. O. V. klausė D. B., ar ji pati nėra sudariusi testamento, į ką liudytoja D. O. atsakė, jog yra sudariusi, bet tai nereiškia, kad dėl to liudytoja ruošiasi tuoj numirti. D. B. to paties paklausus D. O. V., ji atsakė, kad nieko nedarys, tegul patys pasidalina, o paklausus, kas tie patys, D. O. atsakė, jog turi dvi dukterėčias ir sūnėną. Tą D. O. V. sakė prieš tai, kai buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini). Vėliau D. O. V. nebuvo linkusi kalbėti tokiomis temomis. D. B. kalbėjosi su D. O. V. maždaug likus dviems savaitėms iki jos mirties (D. O. V., neatidariusi durų pasakė, kad raktus turi kaimynė E.), kuomet liudytoja laiptinės aikštelėje sutiko ir kaimynę E. T., kuri nešė D. O. V. pagamintą maistą. Matė E. T. nešančią maistą D. O. V. ir paskutinę jos gyvenimo dieną. D. B. turėjo ne tik D. O. V., bet ir kitų kaimynų butų raktus, nes kaimynai ja pasitiki ir patiki pasaugoti buto raktus. Liudytoja tiksliai neprisiminė, kada E. T. apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), bet apsigyveno ne mažiau, kaip prieš 2 metus iki D. O. V. mirties. Apie D. O. V. mirtį D. B. sužinojo iš kaimynės E. T., po to kai D. O. V. jau buvo kremuota. Kadangi liudytoja turėjo velionės buto raktus (nežinojo, kad juos atiduoti), tai paskambino J. Š., kuri tuo metu neatsiliepė. Tuomet D. B. paskambino kitai giminaitei (greičiausiai gyvenančiai (duomenys neskelbtini) dukterėčiai), kuri apie D. O. V. mirtį pranešė ieškovei J. Š., kuri vėliau atvyko atsiimti raktų ir klausė liudytojos, kodėl jai nebuvo laiku pranešta apie tetos mirtį. Į ką liudytoja atsakė, kad ji neprivalo to žinoti bei pasakė, visko reikia klausti kaimynės E.. D. B. nedalyvavo D. O. V. laidotuvėse, jai tai buvo jautrus dalykas, ją nustebino, kad D. O. V. bus laidojama (duomenys neskelbtini) kapinėse, nes ten paprastai nelaidojama.

Liudytoja A. S. parodė, kad yra D. O. V. kaimynė, name (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena apie 10 metų, o kaimynė E. T. apsigyveno maždaug prieš 2 - 3 metus. A. S. dažnai kaimynei D. O. V. nuo pavasario iki rudens atnešdavo šviežių daržovių ar vaisių, nes liudytoja turi savo sodą, o D. O. V. už tai kartais iškepdavo pyragą. Kartais jos pasikalbėdavo laiptinės aikštelėje, kartais užeidavo viena pas kitą į svečius, jos kalbėdavosi paprastomis buitinėmis temomis, kartais pasikalbėdavo apie viena kitos sveikatą, asmeniniais viena kitos reikalais nesidomėjo, apie testamentus nekalbėjo. Liudytojai nežinomi jokie D. O. V. giminaičiai. D. O. V., dar kai ji buvo geresnės sveikatos, yra sakiusi A. S., kad nepalaiko jokių ryšių su savo giminaičiais. Yra buvę atvejai, kai liudytojai bei D. O. V. skambino telefoniniai sukčiai, po ko jos iš to pasijuokė. Liudytojos santykiai su kaimyne E. T. buvo labai geri ir panašus santykiai su E. buvo ir D. O. V.. Liudytojai žinoma, kad kaimynė E. nešdavo D. O. V. pagamintą maistą, ką matydavo rytais, vakarais arba per išeigines. Apie D. O. V. mirtį liudytoja sužinojo iš E. T., bet laidotuvėse nedalyvavo, nes negalėjo. Liudytoja D. O. V. matė likus kelioms dienoms iki mirties ir, liudytojos teigimu, D. O. V. sveikata buvo prasta, bet ji buvo sąmoninga, su ja buvo galima pilnai susikalbėti.

Liudytoja R. U. parodė, kad E. T. pažįsta apie 30 metų, bendravo jų šeimos. Liudytoja padėjo persikraustyti E. T. į butą (duomenys neskelbtini). Liudytoja matydavo D. O. V. ir, liudytojos teigimu, iš E. žinojo, kad D. O. V. norėjo palaikyti artimą bendravimą su E.. Kai liudytoja apsilankydavo svečiuose pas E. T. ir koridoriuje matydavo D. O. V., jokių jos giminaičių nematydavo, o D. O. V. sakydavo, jog ji yra vieniša. Liudytoja paskutinį kartą matė D. O. V. likus maždaug savaitei iki jos mirties, kai eilinį kartą svečiavosi pas E. T.. Liudytojos teigimu, D. O. V. tuo metu buvo sąmoninga. Liudytojai iš E. T. buvo žinoma, kad D. O. V. nori palikti jai butą už tai, kad būtų palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad ji yra lankomosios priežiūros darbuotoja ir socialines paslaugas teikė D. O. V. maždaug nuo 2014 m. spalio mėn. Ieškovę J. Š. liudytoja pažįsta nuo 2015 m., kai D. O. V. reikėjo vežti į (duomenys neskelbtini) (jai buvo praskelta galva), nors D. O. reikėjo ilgai įkalbinėti. Kai D. O. V. buvo paguldyta į ligoninę, J. Š. pareiškė pretenziją, kodėl apie tai jai nebuvo pranešta. R. K. norėjo paskambinti dukterėčiai J. ir D. O. V. užrašų knygutėje rado ieškovės telefono numerį, tačiau D. O. V. sugriebė už rankos ir paprašė R. K. nieko nesakyti J.. Po J. Š. išsakytų priekaištų socialinės tarnybos darbuotojoms ieškovės telefono numeris buvo įrašytas į D. O. V. priežiūros veiksmų registracijos knygą. D. O. V. buvo išranki ir iš ligoninės grįžo nusilpusi, sakė, jog ligoninėje prastas maistas. Liudytojo žiniomis, ligoninėje artimieji D. O. V. nelankė. Galimai 2016 m. pavasarį D. O. V. buvo įtartas (duomenys neskelbtini) susirgimas ir vėliau buvo paskirtos (duomenys neskelbtini) procedūros. Tuomet D. O. V. į procedūras 28 dienas visą laiką lydėjo tik R. K.. Kartais važiuodavo visuomeniniu, kartais socialinės įstaigos transportu, o kartais, kai D. O. V. po procedūros jausdavosi blogiau, tekdavo grįžti taksi. Kai socialinė darbuotoja D. O. V. pasakė apie didelį savo užimtumą ir pasiūlė pranešti dukterėčiai J., kuri gal būt būtų sutikusi padėti tetai, D. O. V. nesutiko ir pasakė, jog prašyti J. pagalbos nereikia, o kitų giminaičų socialinė darbuotoja nežinojo. Gal po pusės metų D. O. V. pasiskundė, kad jai tinsta kojos ir R. K. suorganizavo, kad D. O. V. nuvyktų į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo apžiūra ir konsultacijos užtruko apie 2-3 valandas. Po to į ligoninę atėjo J. Š., kuri toliau pasiliko su D. O. V.. Kažkuriuo metu D. O. V. dar gulint ligoninėje J. Š. suorganizavo susitikimą. Į jį pakvietė R. K., bei į ligoninę atvyko J. Š. pusbrolis ir pusserė, kuomet susitikus prie ligoninės J. Š. iš karto paklausė „kam aprašytas butas?“, į ką pusbrolis, pusserė bei R. K. atsakė, jog jiems ne. J. Š. paaiškino, kad globoti D. O. V. negali, nes ji pati yra ligonė, o apie tai sužinojęs ieškovės sutuoktinis ją išvarytų iš namų, todėl D. O. V. reikėtų patalpinti į globos namus. Liudytojos teigimu, D. O. V. minėjo, kad J. Š. norėjo į ligoninę atvesti notarą. 2018 m. rugsėjo mėn. (apie 3 – 4 savaites iki mirties), kai D. O. V. pradėjo kamuoti dusulys, R. K. palydėjo ją į polikliniką. Ten prie lifto liudytoja pamatė J. Š. su savo dukra, apie ką po to pasakė D. O. V., nes ji J. nematė. Tuomet R. K. kalba su D. O. V. pakrypo apie tai, ar D. O. V. ką nors yra nusprendusi dėl savo palikimo, į ką D. O. atsakė, jog turi žmogų, kuris ja pasirūpins. Po to, kai D. O. V. mirė, R. K. paskambinusi J. Š. paklausė, kada socialinė darbuotoja paskutinį kartą matėsi su D. O. V. ir iki kada galioja socialinių paslaugų teikimo sutartis. R. K. ieškovei paaiškino, kad sutartis baigiasi mirus asmeniui, kuriam buvo teiktos paslaugos. R. K. matė D. O. V. jos mirties dieną. Liudytojos teigimu, D. O. V. iki pat savo mirties suvokė visus savo veiksmus, orientavosi aplinkoje. R. K., kol teikė socialinės slaugos paslaugas D. O. V., pas ją lankydavosi 2 kartus per savaitę. Po grįžimo iš slaugos ligoninės R. K. tik vieną kartą (galimai 2016 m.) D. O. V. bute J. Š. sūnų, kuris atvežė maistą termose, kurio D. O. V. nevalgė. R. K. po to, kai D. O. V. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga jos klausė, ar kaip nors sutvarkiusi savo buto reikalus, po ko D. O. V. pradėjo domėtis tais klausimais. D. O. V. neminėjo R. K., kur norėtų būti palaidota, tik sakė, jog po mirties norėtų būti kremuota. Liudytoja yra kelis kartus mačiusi D. O. V. kartu su E. T. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, žinoma, jog E. lydėjo D. O. į (duomenys neskelbtini) dantų kliniką. Liudytojos teigimu, paskutiniu metu D. O. V. rūpinosi E. T. ir socialinė darbuotoja R. K.. E. T. liudytojai tapo žinoma maždaug prieš 2 metus iki D. O. V. mirties. Liudytojai žinoma, kad raktus nuo D. O. V. buto turėjo kaimynė D., o vėliau raktus turėjo ir E. T., apie ką liudytoja sužinojo iš pačios D. O. V.. Sužinojus apie D. O. V. mirtį R. K. neiškilo reikalas apie tai pranešti jos giminaičiams, nes D. O. V. su jais iš esmės nebendravo, jie nebuvo įrašyti paslaugų teikimo registracijos knygoje ir D. O. V. tokio prašymo R. K. neišreiškė. Liudytojai nežinoma, ar yra E. T. giminystės ryšys su D. O. V.

Liudytojas P. Š. (ieškovės sūnus) 2018-11-27 teismo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą E. T. pamatė per D. O. V. laidotuves. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai liudytojas pradėjo studijuoti, jis važiuodamas į (duomenys neskelbtini) vieną ar kelis kartus per savaitę aplankydavo močiūtę, jai atveždavo maistą (kurį kartais pagamindavo ieškovė, kartais maistą nupirkdavo studentų valgykloje), kartais paimdavo skalbti reikalingą patalynę ar padėdavo kitais reikalais. Intensyviau lankė D. O. V. iki 2018 m. birželio mėn., nes vėliau liudytojas pradėjo dirbti ir neturėjo galimybių nuvykti pas močiutę. 2018 m. pradžioje buvo ne vienas atvejis, kai D. O. V., atvykus P. Š. jo nepažindavo, kartais močiūtė pamiršdavo jai atvežtą maistą ar kitus daiktus. Kartais liudytojui tekdavo iki pusvalandžio laukti prie močiūtės durų, kol D. O. V. jas atidarydavo, tačiau P. Š. nesinaudojo durų raktu, kurį turėjo liudytojo mama J. Š., nes ieškovė prieš sūnaus apsilankymą pas D. O. V., jai iš anksto pranešdavo laidiniu telefonu. P. Š. su D. O. V. kalbėdavo apie jo studijas, kas buvo jos mėgstama tema. Kai P. Š. kartą pasakė močiutei, kad ketina paimti metams laiko akademines atostogas, ji pradėjo įkalbinėti to nedaryti. Paskutinį kartą liudytojas su D. O. V. tiesiogiai bendravo galimai 2018 m. birželio mėn. P. Š. niekada nematė E. T. tuomet, kai aplankydavo D. O. V.. Liudytojo teigimu, jo santykiai su D. O. V. buvo geri. P. Š. apibūdino D. O. V. kaip išskirtinai kategorišką asmenį, kurios nuomonę pakeisti buvo neįmanoma. Liudytojas iš mamos J. Š. girdėjęs, kad D. O. V. pageidavo būti palaidota (duomenys neskelbtini). Liudytojas dalyvavo D. O. V. laidotuvėse ir P. Š. labai nustebo, kai sužinojo, kad močiutė bus laidojama (duomenys neskelbtini). Liudytojas yra girdėjęs apie 2016 m. įvykį (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kai paaštrėjo giminaičų santykiai su D. O. V..

BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras buvo 2015-11-30 priėmęs sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos asmeniui skyrimo“, kuriuo D. O. V. buvo skirta teikti pagalbą į namus iki 2017-12-31. Taip pat Centras 2017-01-24 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“, kuriuo D. O. V. buvo skirta teikti pagalbą į namus iki 2019-01-31. D. O. V. 2017-01-24 pasirašė „Pagalbos į namus teikimo ir mokėjimo už ją sutartį“ Nr. 54. Pagal šios sutarties priedą numatytos teikiamos paslaugos : maisto produktų, medikamentų pirkimas kartu su pagalbos reikalingu asmeniu ar be to asmens (2 kartai per savaitę), skalbimo organizavimas (2 kartai per mėnesį), buto, vieno kambario tvarkymas, langų valymas, šiukšlių išnešimas (2 kartai per mėnesį), mokesčių sumokėjimas (1 kartą per mėnesį), medikamentų pirkimas be asmens artimiausioje vaistinėje, lankymasis, palydėjimas į sveikatos priežiūros įstaigą, socialinio darbuotojo lankymasis gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) be asmens, palydėjimas su reikalais (duomenys neskelbtini) mieste (pagal poreikį), (I tomas, 18, 20 -23 b.l.). Taip pat D. O. V. 2014-02-25 buvo pasirašiusi „Transporto paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 3 ir 4 puntų sąlygas numatyta jai teikti paslaugas : palydėjimą iki transporto priemonės, pagalba į ją įsodinant, vežimas transporto priemone iki paskyrimo vietos bei atgal, laukimas paskyrimo vietoje ir nurodyti tokie paslaugų tikslai bei įstaigos – sveikatos priežiūros ir reabilitacijos, neįgalumo ir darbingumo lygios nustatymo tarnyba, ortopedijos įmonės, socialinės globos įstaigos Vilniaus mieste. Pagal Sutarties 5 punktą transporto paslaugą reikėjo užsakyti ne vėliau kaip prieš 5 dienas. Sutarties galiojimas buvo numatytas iki 2019-02-28 (I tomas, 24, 25 b.l.).

Ieškovė pateikė BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro informaciją apie tai, kad pagalba į namus D. O. V. buvo teikiama iki (duomenys neskelbtini), D. O. V. prašymas nutraukti transporto paslaugų teikimą nebuvo gautas. Paskutinį kartą (iki mirties) D. O. V. transporto paslauga buvo suteikta (duomenys neskelbtini) iš namų (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ir šio Centro atgal į namus (I tomas 18, 19 b.l.).

(Duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų 2018-10-22 išraše/ siuntime į (duomenys neskelbtini) nurodyta D. O. V. diagnozė (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini). Nurodyti D. O. V. nusiskundimai, kad vargina didelis bendras silpnumas, negali atsikelti iš lovos, intensyvūs pilvo ir kitų kūno vietų skausmai, deginimo jausmas, didėjantis mazgas kaklo srityje, atsisako valgyti, nelaiko šlapimo. Grafoje „Objektyvaus tyrimo duomenys“ nurodyta, kad pacientė yra išblyškusi, yra (duomenys neskelbtini), kairės pusės (duomenys neskelbtini), širdies veikla be ūžesių, aritmiška, plaučiuose alsavimas vezikulinis, be karkalų, pilvas jautrus visame plote, papūstas, ryškus šlapimo nelaikymas (I tomas, 26, 27 b.l.). Tokie susirgimai, tik be (duomenys neskelbtini), buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų 2016-06-09 išraše/siuntime, kur pažymėta ligonės vidutinio sunkumo būklė, tačiau ji sąmoninga, kontaktiška, orientuota, širdies veikla neritmiška, plaučių apatinėse dalyse staziniai karkalai, pilvas minkštas, neskausmingas, kojos kiek pastoziškos (I tomas, 49, 50 b.l.).

Atsakovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) elektroninį receptą, pagal kurį D. O. V. buvo išrašytas preparatas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (I tomas, 106 b.l.)

Ieškovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotą „Leidimą laidoti šeimos kape“, kuriuo leidžiama D. O. V. palaidoti (duomenys neskelbtini). Leidimas išduotas pagal E. T. prašymą ir (duomenys neskelbtini) medicininį mirties liudijimą. Atsakovės E. T. (duomenys neskelbtini) prašyme prašoma leisti (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietėje palaidoti močiutę D. O. V., kuri yra kapavietėje palaidoto E. T. giminaitė (I tomas, 34, 35 b.l.).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 2018-07-17 – 2018-12-31 redakcija). Negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens arba testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).

Remiantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį, testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos ar suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis).