- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-31
- Bylos Nr.
- 1A-647-628-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lencikas, Viktoras Dovidaitis, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- I. G.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- M. R.
Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-647/2009
1.2.25.4.1., 2.1.15.1.2., 2.4.6., 2.4.7.
2009 m. liepos 31 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Vladislavo Lenciko, Viktoro Dovidaicio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei, gynejai adv. Liudmilai Karvelienei, nuteistajai I. G., nukentejusiosios atstovui V. S., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios I. G. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteista laisves atemimu 3 (trims) menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 (vieneriems) metams, ipareigojant I. G. be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, iki 2009-05-15 pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visa bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi dirbti arba buti registruotai darbo biržoje.
Nukentejusiosios M. R. naudai priteista iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 1 695,10 Lt turtines žalos atlyginimo ir 3 452,80 Lt neturtines žalos atlyginimo, iš UAB „Vilniaus troleibusai“ 16 547,20 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Iš I. G. nukentejusios M. R. naudai priteista 1 000 Lt bylinejimosi išlaidu.
Nukentejusiajai M. R. pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima dantu protezavimo dalyje, jo dydi paliekant spresti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustate:
I. G. nuteista už tai, kad vairuodama keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: ji 2008-09-02, apie 17.42 val., vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti troleibusa ŠKODA 14TR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Laisves prospekto visuomeniniam transportui skirta eismo juosta link Pašilaiciu puses, artedama prie reguliuojamos pesciuju perejos, ties Sausio 13-osios gatves namu Nr. 7, Vilniuje, buvo neatsargi ir neatidi, jos atžvilgiu degant draudžiamam - raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ linija, ivažiavo i pesciuju pereja ir partrenke jai iš dešines puses per gatve pesciuju pereja, degant žaliam šviesoforo signalui, ejusia pesciaja M. R., del ko pastarajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais I. G. pažeide Keliu eismo taisykliu 9 ir 36 punktu reikalavimus ir atsiradus minetoms pasekmems padare nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 1 d.
Apeliaciniais skundais nuteistoji I. G. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendi dalyje del neturtines žalos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumažinant nukentejusiajai priteistos neturtines žalos dydi. Apeliantai nurodo, kad vertindamas M. R. padarytos žalos dydi, teismas netinkamai pritaike LR CK 6.250 str. nuostatas, nes neatsižvelge i visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, nors teismu formuojamoje praktikoje reikalaujama atsižvelgti i visu aplinkybiu viseta. Apeliantu nuomone, priteisdamas nukentejusiajai 20 000 Lt neturtines žalos dydi, apylinkes teismas ne tik neatsižvelge i besiformuojancia teismu praktika analogiško pobudžio bylose, bet ir pažeide teisingumo bei protingumo principus, nes priteista neturtine žala yra nepagristai didele. Skunduose pažymima, kad I. G. buvo nuteista už neatsargaus nusikaltimo padaryma, kurio metu M. R. padaryti sužalojimai buvo ivertinti kaip nesunkus. Teismo nuosprendžiu iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentejusiajai priteista maksimali 3 452,80 Lt (1 000 euru) neturtine žala yra proporcinga ir pakankama kompensacija už M. R. patirtus išgyvenimus. Apeliantu nuomone, papildomai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 16 547,20 Lt suma neturtinei žalai atlyginti neužtikrina protingos priešingu interesu – nukentejusiosios ir kaltininko – pusiausvyros. Neturtine žala negali buti pasipelnymo šaltiniu. Be to, atkreipia demesi i tai, kad nukentejusiajai yra pripažinta teise i civilinio ieškinio, dalyje del dantu protezavimo, patenkinima civilinio proceso tvarka.
Pasak apeliantu, teismas neatsižvelge i tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginus M. R. padaryta žala, LR CK 6.111 str. pagrindu, ši suma regreso tvarka bus išieškota iš I. G.. Tokiu budu teismas skyre nepakankamai demesio teisiamosios turtinei padeciai, kuri yra vienas iš kriteriju, padedanciu nustatyti teisinga ir proporcinga priteistinos neturtines žalos dydi. Šiuo atveju, teismas, pasisakes, kad „ši suma laikytina proporcinga ir civilinio atsakovo – juridinio asmens turtinei padeciai“, detaliau tokio savo sprendimo nemotyvavo. Vienok, iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktos bendroves 2008 m. pelno (nuostoliu) ataskaitos matyti, kad civilinio atsakovo teiginiai del sunkios finansines padeties yra teisingi. Taigi apeliantas privales pasinaudoti teise pareikšti regresini reikalavima del priteistos 16 547,20 Lt sumos, nepaisant to, kad teisminio nagrinejimo metu I. G. akcentavo savo sunkia materialine padeti ir šios sumos išmokejimas jai taps nepakeliama našta.
Skundais I. G. prašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiama neturtines žalos dydi sumažinti iki 2 000 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo sumažinti priteisiama neturtines žalos dydi iki iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos 3 452,80 Lt (1 000 euru) sumos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentejusioji nepateike jokiu objektyviu irodymu, jog jos dabartine sveikatos bukle ir emocine busena yra nulemta butent traumos. Byloje nera jokiu duomenu, kurie patvirtintu, kad iki ivykio, budama tokio amžiaus, M. R. neturejo jokiu sveikatos nusiskundimu. Be to, ir pats teismas netiesiogiai pripažino, jog toks nukentejusiosios amžius šiuo atveju turi itakos jos sveikatos bukles ir darbingumo atstatymui. Taip pat nurodoma, kad spresdamas civilinio ieškinio klausima, teismas neivertino nukentejusiosios M. R. neatsargaus elgesio, kas buvo viena iš pagrindiniu autoivykio priežasciu. Pati nukentejusioji apklausiama teisme nurode, jog per pereja ejo letai, žiurejo tik i šviesofora kitoje gatves puseje, prieš žengdama i važiuojamaja kelio dali i kaire puse, iš kurios atvažiuoja transporto priemones, nepažiurejo. Taigi, akivaizdu, kad nukentejusioji, pažeisdama KET 89 p. nustatyta pareiga rupintis savo saugumu, del eismo ivykio iš dalies buvo pati kalta.
Nuteistosios I. G. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundai atmestini.
Deliktineje atsakomybeje galioja principas, kad kuo svarbesne vertybe, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausiu, nesunkai pažeidžiamu, ir ne visada atkuriamu vertybiu, todel turi buti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydi asmens sužalojimo atveju ivertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobudis, trukme, pasveikimo galimybe, liekamieji reiškiniai, asmens turetu galimybiu praradimas. Pasekmes vertinamos ne vien ivykusio fakto, bet ir ateities požiuriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesni nukentejusiojo gyvenima. Jeigu pasekmes susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtu sužalojimu sukelimu, kentejimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo del sveikatos ateityje, jeigu jos susije su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kunui del pasekmiu šalinimo (operacijomis, specialiomis proceduromis ir kt.), tai yra esminis neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad del I. G. nusikalstamos veikos nukentejusiajai M. R. padaryti tokie sužalojimai kaip muštine žaizda dešinio antakio srityje, nubrozdinimai veide, galvos smegenu sukretimas, dantu implantu lužiai, kairio alkunkaulio alkunines ataugos lužis su stipinkaulio galvos išnirimu, kraujo išlaja i dešines blauzdos minkštuosius audinius. Del kairio alkunkaulio alkunines ataugos lužio su stipinkaulio galvos išnirimu nukentejusioji buvo operuota, atlikta fiksacija plokštele ir sraigtais, 19 dienu buvo gydyta stacionare, patyre nepatogumus del gulimo režimo, tris savaites skirta rankos imobilizacija, apribotas fizinis kruvis. Apylinkes teismas, atsižvelgdamas i nukentejusiosios nurodytas aplinkybes, t. y., kad del smegenu sukretimo jai nuolat juntamas galvos svaigimas, ji sunkiai vaikšto, sumažejo bendravimo galimybes, del dantu implantu lužiu sunkiai valgo, be fizinio skausmo išgyvena ir del ilgos bei sudetingos pakartotinos dantu protezavimo proceduros, del kaktoje likusiu randu jauciasi nesmagiai prieš aplinkinius ir tai atsiliepia bendravime, reikalinga nuolatine gydytoju ir psichologu konsultacija, padare pagrista išvada, kad nors nukentejusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taciau padarytu sužalojimu neigiamas pasekmes nukentejusioji jaucia iki šiol ir del garbaus amžiaus turi ribotas galimybes atsistatyti iki sužalojimu tureta sveikatos bukle. Esant tokioms pasekmems, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ne vien tik i sveikatos sutrikdymo sunkuma, bet ir jo pobudi, trukme, pasveikimo galimybe, liekamuosius reiškinius, nustate neturtines žalos dydi atitinkanti sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apeliantu skundu argumentai, kad pirmosios instancijos teismas spresdamas civilinio ieškinio del neturtines žalos atlyginimo dydžio klausima, netinkamai taike neturtines žalos nustatymo tvarka reglamentuojancias nuostatas bei ivertino ne visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir pacios nukentejusiosios neatsargu elgesi, yra nepagristi.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtine žala, nurode pagrindus, kuriais remiantis tokia žala gali buti priteista ir nuosprendyje pasisake del priteistinos neturtines žalos dydžio, t. y. motyvuojant tuo, kad nukentejusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, dvasines kancios, ji patyre nepatogumus, nes ilga laika gydesi ligonineje, del patirtu sužalojimu sumažejo bendravimo galimybes, be to, iki šiol negali apsieiti be aplinkiniu pagalbos, nors iki ivykio savimi pasirupindavo pati. Teismas, spresdamas priteistinos neturtines žalos dydžio klausima, nuosprendyje nurode, kuo remiantis priteistina 20 000 Lt neturtine žala. Pirmosios instancijos teismas pažymejo, jog nukentejusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas del nusikalstamu I. G. veiksmu, taciau ši veika buvo neatsargi (I. G. samoningai nesieke sukelti nukentejusiajai fiziniu kanciu, dvasiniu išgyvenimu). Kolegijos nuomone, vertinant nuteistosios elgesio ypatybes svarbu ir tai, kad del eismo ivykio I. G. kalta neprisipažino ir teige KET reikalavimu nepažeidusi. Kaip ir jos buves darbdavys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. G. tvirtino mananti, kad eismo ivyki salygojo pacios nukentejusiosios elementariu saugumo reikalavimu nesilaikymas. Taciau ši kaltinamosios puses versija teismo buvo pagristai atmesta remiantis byloje ištirtu ir ivertintu irodymu visuma. Taipogi teismas atsižvelge i už žala atsakingo asmens turtine padeti. Kadangi I. G. eismo ivykio metu vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausancia transporta priemone, atsiradusia žala, del darbuotojo, einancio darbines pareigas, kaltes, tures atlyginti ji samdantis asmuo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (LR CK 6.264 str. 1 d.). Esant nurodytai aplinkybei, t. y. kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra juridinis asmuo, negalima laikyti, kad iš civilinio atsakovo priteistina 16 547,20 Lt suma, yra neproporcinga ir aiškiai per didele jo turtinei padeciai. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad už žala atsakingo asmens sunki turtine padetis negali buti išimtine aplinkybe, nulemiancia pareikšto civilinio ieškinio dydi. Aplinkybe, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 16 547,20 Lt neturtine žala veliau regreso tvarka bus išieškoma iš I. G. (CK 6.111 str.), nesuteikia pagrindo mažinti jos dydi, nes tai nera šios bylos dalykas.
Šalies argumentai
Apeliantai skunde nurodo, kad pagal teismu praktika neturtine žala priteistina atsižvelgiant i turtines žalos dydi. Šiuo atveju, iš AB „Lietuvos draudimo“ priteista tik 1 695,10 Lt turtines žalos suma, akivaizdžiai parodo, kad priteisdamas neproporcingai didele neturtine žala, teismas nukrypo nuo formuojamos teismu praktikos. Kolegija atkreipia demesi, kad nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, apeliantas nepagristai sureikšmino padarytos turtines žalos kriteriju, kuris neatsižvelgus i kitus CK 6.250 str. 2 d. išvardytus aspektus, tapo lemiantis. Priešingai nei teigia apeliantas, iš Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos matyti, kad pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybe, seksualinio apsisprendimo laisve ir t.t., padarytos turtines žalos atlyginimo dydis neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymui itakos nedaro. Pažymetina, kad šis kriterijus reikšmingas nusikalstamu veiku nuosavybei ir turtinems teisems bylose, kuriose prioritetas teikiamas turtiniu teisiu atkurimui.
Skundžiamu nuosprendžiu, civilinis atsakovas taip pat iš esmes gincija nukentejusiajai padarytos neturtines žalos pasekmes, tvirtindamas, kad nukentejusioji nepateike jokiu objektyviu irodymu, jog jos dabartine sveikatos bukle ir emocine busena yra nulemta butent traumos. Mano, kad del senyvo amžiaus M. R. dar iki eismo ivykio galejo tureti sveikatos sutrikimu, i kuriuos nebuvo atsižvelgta vertinant jai padarytos neturtines žalos dydi. Šis skundo argumentas atmestinas. Priešingai nei teigia apeliantas, nukentejusiajai padaryto sveikatos sužalojimo laipsnis ir sunkumas buvo nustatytas atlikus medicinini tyrima, kuriuo teismui abejoti nebuvo pagrindo. Kaip matyti iš specialisto išvadu (t. 1, b. l. 23-24, 26-27), atliekant tyrima, ekspertas savo žinioje turejo M. R. medicininius dokumentus, kuriu pagrindu ir buvo nustatinejamas sveikatos sutrikdymo mastas. Be to, prie bylos yra prijungti keli M. R. išrašai iš medicininiu dokumentu, M. R. foto nuotraukos su užfiksuotais eismo ivykio metu padarytais kuno sužalojimais, taip pat vaistines kvitai ir receptai. Pažymetina ir tai, kad bylos teisminio nagrinejimo metu nei nuteistoji, nei civiliniai atsakovai negincijo specialisto išvadoje konstatuotu sužalojimu ir neteike prašymus papildomai ištirti M. R. medicininius duomenis. Tokiu budu kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejoniu del nukentejusiajai nustatytu sužalojimo pobudžio.
Ivertinant išdestyta, tenkinti apeliacinius skundus juose išdestytais motyvais nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistosios I. G. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.