Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei E. S. dėl šalių nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamosios vietos nustatymo.

7. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą tam teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė faktinę bylos situaciją. Byloje nustatyta, kad Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teisme, posėdžiaujančiame Karališkajame Teisingumo teisme, 2015 m. liepos 8 d. įvykusiame privačiame posėdyje, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad: vaikas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena Anglijoje ir Velse, ir toliau lieka nuolat gyventi Anglijoje ir Velse (14 punktas); Vaikas A. S., kai pirmą kartą buvo kreiptasi į šios jurisdikcijos teismą, būtent 2015 m. sausio 23 d., nuolat gyveno Anglijoje ir bylos nagrinėjimas dėl tėvų atsakomybės jo atžvilgiu patenka į Anglijos ir Velso teismų jurisdikciją (15 punktas); teismas atsisako perduoti šios bylos nagrinėjimą Lietuvos teismams (16 punktas); vaikas turi būti grąžintas į Angliją ne vėliau nei 2015 m. liepos 21 d., antradienį, iki 14 val. (18 punktas); kai vaikas bus grąžintas į Anglijos ir Velso jurisdikciją, atsakovui tėvui A. Č. draudžiama, kol nebus priimtas kitas įsakymas, pačiam arba nurodžius kitam asmeniui, išvežti vaiką A. S. iš Anglijos ir Velso, kol nebus priimtas kitas įsakymas (22 punktas); kai vaikas bus grąžintas į Anglijos ir Velso jurisdikciją, vaikas A. S. turi gyventi su atsakove motina E. S., kol nebus priimtas kitas įsakymas (23 punktas).

10. Taip pat byloje nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo 2015 m. spalio 19 d. išduoto pažymėjimo pagrindu dėl vaiko A. S. grąžinimo išieškotojai E. S. pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atžvilgiu. Ieškovui neįvykdžius nurodytos teismo nutarties, 2015 m. spalio 19 d. buvo išduotas Reglamento IV priedo formos vaiko sugrąžinimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad pažymėjimas išduodamas Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties pagrindu, asmuo, kuriam turi būti grąžintas vaikas – E. S.. Taip pat nustatyta, kad atsakovė E. S. 2019 m. rugsėjo 16 d. antstolei E. M. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu antstolė 2019 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino atsakovei.

11. Nagrinėjamoje byloje jurisdikcijos klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) 1347/2000 (toliau – Reglamentas).

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad nagrinėjamos bylos atveju yra taikomos Reglamento 10 straipsnio a punkto ir b punkto ii papunkčio sąlygos. Reglamento 10 straipsnyje numatyta, kad vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir: a) išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija; arba b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iš sąlygų: i) per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti; ii) globos teisių turėtojo prašymas grąžinti buvo atsiimtas ir per i papunktyje nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktas naujas prašymas; iii) byla valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teisme buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį; iv) valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai priėmė sprendimą dėl globos, nereikalaujantį vaiką grąžinti.

13. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas vaiką į Lietuvą išsivežė netesėtai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagristai sprendė, jog teisiniu aspektu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė ir liko Jungtinėje Karalystėje kartu su motina, nepaisant to, kad vaikas, po išvežimo į Lietuvą, joje gyvena jau beveik penkerius metus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad vaikas yra įgijęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje Reglamento 10 straipsnio prasme, ir egzistuojant kitoms šiame Reglamento punkte numatytoms sąlygoms, yra pagrindas spręsti apie Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) jurisdikcijos byloje keliamo ginčo sprendimui pabaigą.

14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog, nors atsakovė ir buvo antstoliui pateikusi vykdomąjį dokumentą dėl vaiko grąžinimo, tačiau šias savo teises ji įgyvendino tik formaliai, o galiausiai 2019 m. rugsėjo 16 d. vykdomąjį dokumentą atsiėmė ir tokį atsakovės elgesį galima vertinti kaip pritarimą vaiko negrąžinimui tylėjimu (Reglamento 10 straipsnio a punktas). Pažymėtina, kad vaikas jau penkerius metus gyvena Lietuvoje.

15. Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad ieškovas atsakovės pritarimą tylėjimu dėl vaiko išvežimo prilygina jos antstolei E. M. 2019 m. rugsėjo 16 d. pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto atsiėmimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vertino, kad ši aplinkybė neįrodo, jog atsakovė pritaria vaiko išvežimui į Lietuvą tylėjimu, nes vis tik atsakovė kreipėsi su pareiškimu dėl vaiko grąžinimo į Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismą dėl sprendimo priėmimo.

16. Kaip jau minėta, atsakovės 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymu buvo grąžintas vykdomasis dokumentas ir nutraukta vykdomoji byla dėl sūnaus A. Č. grąžinimo, vykdyta antstolės E. M. kontoroje. Ieškovas pagrįstai teigia, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai termino, per kurį atsakovė gali pateikti naują prašymą, pradžią susiejo su atsakovės antstolei pateikto prašymo dėl vykdomojo dokumento atsiėmimo data (2019 m. rugsėjo 16 d.), kadangi šio termino pradžia yra aiškiai apibrėžta Reglamento 10 straipsnio i papunktyje (per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei E. S. dėl šalių nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamosios vietos nustatymo atsisakė priimti, nurodęs, jog byla neteisminga Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. Č. ieškinio atsakovei E. S. dėl šalių nepilnamečio vaiko A. Č. gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo klausimo sprendimas perduodamas pirmosios instancijos teismui – Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams – nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.