Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. apklausiama kaip nukentėjęs asmuo, davė melagingus parodymus, , o būtent:

M. G., ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-26833-18(baudžiamoji byla Nr. 1-526-666/2018) dėl jai sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose, adresu Vytauto 4, Kretinga, ikiteisminio tyrimo metu 2018-06-19 apklausiama kaip nukentėjusioji pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir 2018-10-04 teisėjo apklausiama kaip nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, pakeitė savo pirminius parodymus ir davė aiškiai melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus, nurodydama, kad jos sugyventinis S. D. prieš ją nesmurtavo, tai yra, 2018-06-06 apie 20:00 val., barnio metu sugyventinis S. D. jai 2 kartus kumščiu į kairę ausį nesudavė ir ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas nespyrė, kad namuose susižalojo pati, tokiu būdu bandydama suklaidinti teismą ir iškreipti tikrąją tiesą, siekdama padėti smurtaujančiam sugyventiniui S. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji M. G. teisminio nagrinėjimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-06-19 ji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė melagingus parodymus, , nurodydama, kad jos sugyventinis 2018-06-06 apie 20 val. smurto prieš ją nenaudojo, ji namuose susižalojo pati ir ji melavo rašydama pareiškimą. Taip pat ji davė melagingus parodymus ir 2018-10-04 teisminio nagrinėjimo metu, kai ji buvo apklausiama kaip nukentėjusi teisėjo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kurioje jos sugyventinis buvo kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad jos sugyventinis jos nemušė, ji pati susižalojo. Melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisėjui davė, nes norėjo padėti sugyventiniui S. D. išvengti atsakomybės už smurtą ir labai gailėdamasi sugyventinio mamos, kuri labai pergyveno dėl to, kad jos sūnus gali būti nuteistas laisvės atėmimo bausme ir pasiųstas atlikti bausmės.

Kaltinamajai pilnai pripažinus kaltę ir pareiškus pageidavimą, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatytus reikalavimus ir nekylant abejonių dėl nusikaltimo padarymo, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas(BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažino, jos kaltė yra įrodyta nukentėjusios apklausos protokolu, teisiamojo posėdžio apklausos protokolu, teismo nutartimi ir nuosprendžiu ir kita byloje surinkta medžiaga.

Iš 2018-10-18 Plungės apylinkės teismo nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr.1-526-666/2018 matyti, kad teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje, priėmė nutartį dėl nukentėjusios M. G. parodymų, duotų 2018-06-19 ikiteisminio tyrimo teisėjui ir 2018-10-04 teisminio nagrinėjimo metu, patikimumo(b.l.14-15).

M. G., apklausta kaip nukentėjusioji 2018-06-19 ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jos sugyventinis S. D. jos nemušė ir ji susižalojo pati. Rašydama [pareiškimą ir duodama pirminius parodymus, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo, ji melavo. Smurtu savo sugyventinį apkaltino todėl nes norėjo atkeršyti už socialiniuose tinkluose rasto susirašinėjimo su kita moterimi(b.l.52-56).

M. G., apklausta kaip nukentėjusioji 2018-10-04 teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr.1-526-666/2018, kurioje S. D. buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, parodė, kad sužalojimus, už kurių padarymą yra teisiamas S. D., ji patyrė pati namuose ir darbe, o visą istoriją apie tai, kad ją sužalojo S. D., ji sukūrė iš pykčio jam dėl socialiniuose tinkluose rasto susirašinėjimo su kita moterimi(b.l.56-68).

2018-10-18 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu S. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusios M. G. sužalojimo 2018-06-06(b.l.33-40).

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo. Šiuo atveju kaltinamajai M. G. yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, ją apklausiant kaip nukentėjusiąją baudžiamojoje byloje. Kvalifikuojant kaltininkės veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios M. G. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.

Kaltinamosios M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnyje nenustatyta.

Kaltinamosios M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi(BK 59 str. 1 d. 2p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. G. padarė nesunkų nusikaltimą, ankščiau teista, teistumas išnykęs, dirba, augina mažametį vaiką, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, dydį, artimą vidurkiui( BK 55 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 307 straipsniais teismas

nusprendė:

M. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti darbą, o dėl objektyvių priežasčių praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. G. paskirti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti darbą, o dėl objektyvių priežasčių praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.