Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-91/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-30
Bylos Nr.
2K-91/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Aidukas (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Alvydas Pikelis (pran.)
Nuteistasis
A. V. P.
Nukentėjusysis
B. M., L. M., A. M., S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K- 91/ 2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,gynėjui advokatui V. Latušinskij,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A.V. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Iš A. V. P. priteista nukentėjusiosios B. M. naudai 9917,11 Lt turtinei žalai atlyginti, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiesiems L. M., A. M. ir S. M. po 15 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartis, kuria A. V. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. P. nuteistas už tai, kad jis nužudė kitą žmogų. 2005 m. rugsėjo 26 d., apie 21 val., A. V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo, esančio duomenys neskelbtini, Matuizų sen., Varėnos r., virtuvėje staiga kilusio konflikto su kaimynu J. M. metu, su virtuviniu peiliu sudavė šešis smūgius jam į gyvybiškai svarbią vietą – krūtinės sritį ir vieną smūgį į nosį, padarydamas J. M. daugybinius kūno sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V. P. kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti teisme arba minėtus teismų nuosprendį ir nutartį pakeisti - skirti nuteistajam švelnesnę bausmę ir sumažinti priteistą neturtinės žalos sumą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismai jo kaltę įvykdžius nusikaltimą grindė jo paties nuoširdžiu prisipažinimu ikiteisminio tyrimo teisėjui bei 2005 m. rugsėjo 26 d. telefoniniu pranešimu apie nusikaltimą policijai. Nuoširdų prisipažinimą kasatorius tvirtina parašęs siekdamas greičiau išeiti iš areštinės ir padėti tyrimui, teisme jis nurodė, kad kaimyno nužudyti negalėjo, nes to nepamena, tačiau teismas vis vien priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Ir pranešime apie įtarimą, ir nuosprendyje konstatuota, jog kasatorius staiga kilusio konflikto metu sudavė J. M. 6 smūgius peiliu, tačiau toliau teismas, prieštaraudamas pats sau, aiškina, jog kaltinamojo parodymai apie tai, kad nukentėjusysis jam sudavė kumščiu į ausį, abejotini, o koks gi tada konfliktas įvyko ir kodėl, nedetalizuoja. Savo abejones teismas motyvuoja tuo, kad liudytojai, matę nuteistąjį po įvykio, jokių sužalojimų jo veide nepastebėjo, be to, jokie A. V. P. kūno sužalojimai neužfiksuoti ir teismo medicinos specialisto išvadoje. Tačiau, kasatoriaus tvirtinimu, tokia teismo išvada nepagrįsta, nes minėti liudytojai kasatorių matė tik praėjus 2-6 valandoms po įvykio, t.y. praėjus pakankamai laiko, kad kasatoriui nustotų bėgti kraujas ir jis jį nusivalytų, teismo medicinos specialistas kasatorių apžiūrėjo praėjus net 8 dienoms po įvykio, be to, specialistui atlikus paimtų pas kasatorių drabužių tyrimą, ant jų rasta A. P. kraujo. Kasatoriaus įsitikinimu, šių faktų pakanka įrodyti, kad tarp A. V. P. ir J. M. konfliktas buvo bei kad jis kilo dėl to, jog J. M. smogė nuteistajam. Kas vyko toliau, kasatorius nepamena, tačiau išvadas apie tolesnę įvykių eigą galima daryti iš skambučio į Varėnos rajono PK stenogramos, iš kurios matyti, kad į policininko klausimą, kodėl kasatorius taip padarė, šis atsakė, jog nukentėjusysis jį puolė, todėl nuteistasis gynėsi. Kasatorius mano, kad teismas privalėjo įvertinti visus surinktus įrodymus ir tik tada spręsti apie nuteistojo kaltę. Be to, jis turėjo įvertinti aplinkybę, kad kasatorius už nukentėjusįjį žymiai žemesnis ir fiziškai silpnesnis, bei spręsti klausimą dėl būtinosios ginties sąlygų buvimo ar jos ribų peržengimo. Net ir nusprendęs, kad būtinosios ginties sąlygų nebuvo bei jos ribos buvo peržengtos, teismas turėjo įvertinti faktą, kad nusikalstama veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos (nukentėjusysis reikalavo iš kasatoriaus pinigų), be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys ir pripažinti šias aplinkybes lengvinančiomis jo atsakomybę. To nepadaręs, teismas pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, kasatorius teismo prašė iškviesti bei apklausti kaip liudytojus greitosios pagalbos vairuotoją J. J. ir med. felčerę A. G., į įvykio vietą atvykusius anksčiau už policijos pareigūnus bei mačiusius kruviną kasatoriaus veidą, o taip pat teismo medicinos specialistą, kuriam kasatorius rodė pradurtą ausį bei paaiškino, jog buvo sumuštas. Tačiau tai padaryta nebuvo, be to, nors ir privalėjo, teismas neskyrė teismo medicininės ekspertizės, kad būtų nustatyta, ar neliko ant nuteistojo ausies kokių nors sumušimo pėdsakų. Nepagrįstai netenkindamas šių kasatoriaus prašymų, teismas, jo įsitikinimu, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir suvaržė kasatoriaus teises į gynybą.

Be to, teismas neturtinei žalai atlyginti iš kasatoriaus priteisė sumą, neatitinkančią jokių teisingumo ir protingumo kriterijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo sprendimai turi būti realūs ir įvykdomi, tuo tarpu šiuo atveju tai neįmanoma. Kasatorius yra pensininkas, sergantis širdies liga, jam 69 metai, pensijos jis gauna 404 Lt, todėl priteistai sumai išmokėti net atskaičiuojant visą jo pensiją prireiktų 17 metų. Jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, kokių nors kitų pragyvenimo šaltinių ar pajamų nuteistasis neturi. Todėl akivaizdu, jog šioje dalyje teismo sprendimas neįvykdomas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl skundo argumentų apie neišsamiai išnagrinėtas bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymą būtinosios ginties sąlygomis

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, siekdami nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, ėmėsi visų Baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių.

Nuteistojo A. V. P. parodymai yra vienintelis įrodymų šaltinis pateikiantis duomenis apie konflikto tarp A. V. P. ir J. M. priežastis, jo eigą. Teismai atliko detalią nuteistojo parodymų analizę, išsamiai išnagrinėjo baudžiamojoje byloje gautą telefoninio pokalbio stenogramą tarp policijos budinčiojo ir A. V. P., kurioje jis pranešė apie padarytą nusikaltimą. Nuteistasis nuosekliai parodė, jog konfliktas kilo dėl atsiskaitymo už J. M. atliktą darbą, teigdamas, kad J. M. pirmas jam sudavė smūgį. Tolimesni A. V. P. parodymai apie nusikaltimo aplinkybes nėra nuoseklūs. Ikiteisminio bylos tyrimo pareigūnui jis parodė, jog išgertuvių metu jis pirmas nuėjo miegoti, o prie stalo liko J. M. su savo žmona ir jo žmona. Po kiek laiko atsikėlęs, jis rado prie stalo gulintį sužalotą J. M. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, A. V. P. parodė, jog prieš konfliktą girtavo dviese kartu su nukentėjusiuoju, o susiginčijus dėl pinigų, J. M. sėdėdamas jam smogė kumščiu į veidą. Tada jis pagriebė nuo stalo peilį ir dūrė keletą kartų J. M. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisme jis nurodė, jog po J. M. suduotų smūgių jis tolimesnių konflikto aplinkybių neatsimena. Telefoninio pokalbio su policijos budinčiuoju metu A. V. P. aiškino, jog peiliu smogė po to, kai nukentėjusysis prie jo prisikabino, tačiau nurodė kitas konflikto priežastis ir teigė, kad nužudytasis yra kažkoks K., atsitiktinai įsibrovęs į jo namus. Iš visos šių bylos duomenų analizės matyti, jog didžioji dalis A. V. P. parodymų dėl peilio panaudojimo priežasties momento (panaudojo dėl suduoto smūgio) sutampa, o visos kitos, tolimesnės įvykio aplinkybės nurodomos skirtingai ir prieštaringai. Todėl teismai pagrįstai rėmėsi nuteistojo parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes šie duomenys atitinka ir kitus byloje surinktus duomenis. Teismai pripažino, jog J. M. buvo nužudytas dėl kilusio tarpusavio konflikto su A. V. P., todėl nepagrįstas kasacinio skundo reikalavimas pripažinti šią aplinkybę, nes ji nuosprendyje pripažinta įrodyta. Kaip jau buvo minėta, kitos konflikto aplinkybės nuteistojo parodymuose nurodomos skirtingai ir neaiškiai, todėl šios nuteistojo parodymų dalies pagrįstumą teismai tikrino remdamiesi kitais bylos duomenimis. Teismai pagrįstai suabejojo A. V. P. aiškinimu, jog pirmas jam smogė kumštimi į galvą J. M., nes teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. L. ir P. M., kurie matė nuteistąjį po konflikto, neigia, kad nuteistasis buvo sužalotas (A. V. P. tvirtina, jog jam iš ausies bėgo kraujas), teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs A. V. P., taip pat nenustatė jokių sužalojimų. A. V. P. pagrįstai nurodo, jog serologinės ekspertizės metu ant jo marškinių buvo surasta kraujo dėmė, pagal individualius požymius priskiriama jo kraujui, tačiau ši nedidelė 1,3 x 1,5 cm dydžio dėmelė galėjo atsirasti įvairiomis su konfliktu nesusisijusiomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės ištyrimas neturi reikšmės teismų nustatytoms nusikaltimo aplinkybėms ir veikos kvalifikavimui, nes ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais nuteistasis patvirtino, jog konfliktas kilo, kai jie sėdėjo su nukentėjusiuoju prie stalo, kad tada jis smogė peiliu ant kėdės sėdėjusiam J. M. Todėl A. V. P. nebuvo jokios grėsmės, dėl to nėra jokių prielaidų kalbėti apie jo veiksmus būtinosios ginties sąlygomis. Jei nebuvo būtinosios ginties sąlygų, negali būti ir jos ribų peržengimo. Net ir tuo atveju, jei konflikto metu J. M. pirmas sudavė smūgį, atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo kalbėti apie A. V. P. iškilusias būtinosios ginties sąlygas. Nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys, jog veika padaryta dėl fizinės ir psichinės prievartos ar veikos padarymui įtakos turėjęs nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, nes A. V. P. elgesio motyvas buvo pyktis – šią aplinkybę jis pripažino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Teismas bausmę A. V. P. paskyrė vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nuteistojo senyvą amžių, kitus asmenybę charakterizuojančius duomenis. Paskirtoji bausmė yra lygi sankcijos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį vidurkiui, todėl įstatymo taikymo aspektu paskirta nepažeidžiant Baudžiamojo įstatymo nustatytų reikalavimų bausmės skyrimui. A. V. P. tyčia atėmė gyvybę kitam žmogui. Šiuo nusikaltimu padaryta nepataisoma žala nukentėjusiesiems bei kitiems nužudytojo artimiesiems. Įstatymas numato kriterijus ir reikalavimus, pagal kuriuos nustatomas pagrindas ir apskaičiuojamas turtinės bei neturtinės žalos dydis. Teismas turtinės žalos dydį nustatė remdamasis pateiktais dokumentais, atsižvelgdamas į būtinas išlaidas laidojant pagal nusistovėjusias tradicijas. Neturtinės žalos dydį apskaičiavo vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką apskaičiuojant tokios rūšies žalos atlyginimą, atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį pagal pareikštus nukentėjusiųjų reikalavimus. Todėl nuteistojo prašymas atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir dėl to mažinti priteistą žalos atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

A. V. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras AidukasLidija Liucija ŽilienėAlvydas Pikelis