Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas BK 183 str. 2d., 228 str. 2d.;

S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, nevedusi, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama BK 183 str. 2d., 228 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. A. ir S. Š., būdami valstybės tarnautojais, atitinkamai, (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir (duomenys neskelbtini) vedėja, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, siekdami turtinės naudos, pasisavino jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Nusikaltimus kaltinamieji padarė tokiomis aplinkybėmis:

nuo 1998 m. rugsėjo 28d. iki 2006m. gruodžio 31d. kaltinamasis A. A. priimdavo (išleisdavo) įsakymus iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo išmokėti (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams priemokas už papildomai atliktus darbus, padidintą darbo krūvį, materialines pašalpas dėl sunkios materialinės padėties, tačiau, iš anksto susitaręs su (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja S. Š., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, pažeisdami „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos“ įstatymo 15 str. 1d. 1, 4, 5, 6 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nepaisydami „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje“ įstatymo 3 str. 1, 3, 4 p., reikalaujančių sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, per savo bendrininkę S. Š. perduodavo nurodymus pinigus gaunantiems darbuotojams grąžinti jam visus ar didžiąją dalį gautų pinigų. Darbuotojams per S. Š. grąžinus jiems lieptas grąžinti pinigų sumas, abu kaltinamieji pasisavinę svetimus pinigus pasidalindavo tarpusavyje:

taip, 1998 09 28 įsakymu Nr.38-ka J. M. paskyrus 2 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino tarpusavyje 567,60 Lt;

1998 12 30 įsakymu Nr.49-ka J. M. paskyrus 2112 Lt premiją, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 2000 Lt;

1999 12 10 įsakymu Nr. 35-ka paskyrus J. M. 1702,80 Lt pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1700 Lt;

2000 06 15 įsakymu Nr.17-ka J. M. paskyrus 7 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1926,40 Lt;

2000 09 08 įsakymu Nr.24-ka J. M. paskyrus 1548,80 Lt priemoką už papildomai atliktus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 500 Lt;

2000 12 28 įsakymu Nr.28 J. M. paskyrus 2300 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 400 Lt;

2001 06 04 įsakymu Nr.29-k J. M. paskyrus 7 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1472 Lt;

2002 09 30 įsakymu Nr.48-k J. M. paskyrus 1800 Lt priemoką už darbo krūvį, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1152 Lt;

2004 09 24 įsakymu Nr.P4-31 J. M. paskyrus 2000 materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1280 Lt;

2005 12 12 įsakymu Nr. P4-37 J. M. paskyrus 5 MMA dydžio pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1760 Lt;

2006 06 28 įsakymu Nr. P4-32 J. M. paskyrus 1950 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1248 Lt;

2006 09 26 įsakymu Nr.P4-50 J. M. paskyrus 1950 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1248 Lt;

2006 12 29 įsakymu Nr.P4-46 J. M. paskyrus 2100 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1344 Lt;

1998 12 30 įsakymu Nr.49-ka paskyrus L. L. 3100 Lt premiją už darbo rezultatus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1000 Lt;

1999 12 22 įsakymu Nr.38-ka paskyrus L. L. 6 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1700 Lt;

200 03 16 įsakymu Nr. 8-ka paskyrus L. L. 6 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1650 Lt;

2000 09 28 įsakymu Nr.24-ka paskyrus L. L. 2480 Lt priemoką už atliktus papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1000 Lt;

200012 28 įsakymu Nr. 28 paskyrus L. L. 2300 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 800 Lt;

2001 03 20 įsakymu Nr.2-k paskyrus L. L. 7 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1300 Lt;

2001 03 28 įsakymu Nr.4-k paskyrus L. L. 1750 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 400 Lt;

2001 07 02 įsakymu Nr.34-k paskyrus L. L. 2000 Lt priemoką už archyvo sutvarkymą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1200 Lt;

2001 10 01 įsakymu Nr.37-k paskyrus L. L. 1650 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 700 Lt;

2003 03 28 įsakymu Nr.P4-14 paskyrus L. L. 2150 Lt materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1376 Lt;

2004 03 30 įsakymu Nr. P4-10 paskyrus L. L. 5 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 400 Lt;

2004 09 30 įsakymu Nr.P-4-33 paskyrus L. L. 1000 Lt priemoką už didelį darbo krūvį, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 640 Lt;

2005 12 02 įsakymu Nr.P4-35 paskyrus L. L. 5 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1760 Lt;

2006 09 26 įsakymu Nr.P4-50 L. L. paskyrus 2270 priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1300 Lt;

1999 12 16 įsakymu Nr.37-ka G. Č. paskyrus 6 MMA dydžio pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1500 Lt;

2000 06 05 įsakymu Nr.16-ka G. Č. paskyrus 7 MMA dydžio pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1700 Lt;

2003 03 28 įsakymu Nr.P4-16 G. Č. paskyrus 2047 Lt priemoką už darbo krūvį, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1100 Lt;

2006 06 26 įsakymu Nr.P4-27 G. Č. paskyrus 1940 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1000 Lt;

2006 09 26 įsakymu Nr.P4-50 G. Č. paskyrus 1940 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1000 Lt;

2006 12 27 įsakymu Nr.P4-75 G. Č. paskyrus 1588 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1000 Lt.

1998 12 30 įsakymu Nr. 49-ka paskyrus J. M. 3200 Lt premiją, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1000 Lt;

1999 06 29 įsakymu Nr.20-ka J. M. paskyrus 2 MMA dydžio pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 567 Lt;

2000 03 10 įsakymu Nr.7-ka J. M. paskyrus 7 MMA dydžio pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1926,40 Lt;

2001 03 15 įsakymu Nr.1-k J. M. paskyrus 7 MMA dydžio pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1926,40 Lt;

2002 11 25 įsakymu Nr.P4-103 J. M. paskyrus 5MMA dydžio pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1376 Lt;

2003 03 28 įsakymu Nr.P4-16 J. M. paskyrus 2047 Lt priemoką už darbo krūvį, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1300 Lt;

2004 03 30 įsakymu Nr.P4-11 J. M. paskyrus 5 MMA dydžio pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1376 Lt;

2005 12 23 įsakymu Nr.P4-40 J. M. paskyrus 5 MMA dydžio pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1760 Lt;

2006 06 26 įsakymu Nr.P4-28 J. M. paskyrus 1570 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1004,80 Lt;

2000 03 03 įsakymu Nr.6-ka paskyrus J. G. 7 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1600 Lt;

2002 06 28 įsakymu Nr. 15-k paskyrus J. G. 5 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1070 Lt;

2004 02 27 įsakymu Nr. P4-5 paskyrus J. G. 60 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1100 Lt;

2004 06 28 įsakymu Nr. P4-22 paskyrus J. G. 700 Lt priemoką už darbo krūvį viršijančią veiklą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 448 Lt;

2004 06 30 įsakymu Nr. P4-23 paskyrus J. G. 5 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1070 Lt;

2004 09 30 įsakymu Nr. P4-34 paskyrus J. G. 60 procentų pareiginės algos dydžio priemoką, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 400 Lt;

2005 06 30 įsakymu Nr. P4-26 paskyrus J. G. 1500 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 750 Lt;

2005 10 27 įsakymu Nr.P4-33 paskyrus J. G. 60 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 500 Lt;

2005 12 19 įsakymu Nr. P4-39 paskyrus J. G. 5 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1170 Lt;

2005 12 28 įsakymu Nr. P4-42 paskyrus J. G. 1890 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1000 Lt;

2006 06 27 įsakymu Nr. P4-30 paskyrus J. G. 3402 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1800 Lt;

2006 06 30 įsakymu Nr. P4-34 paskyrus J. G. 1890 Lt pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1000 Lt;

2006 09 10 įsakymu Nr. P4-38 paskyrus J. G. 1134 Lt priemoką už didelį darbo krūvį, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 600 Lt;

2006 09 26 įsakymu Nr.P4-48 J. G. paskyrus 1600 Lt priemoką už didelį darbo krūvį, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 800 Lt;

2006 12 27 įsakymu Nr.P4-75 paskyrus J. G. 2192 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1250 Lt;

2004m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P4-9 paskyrus D. O. 5 MMA dydžio materialinę pašalpą, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1300 Lt;

2006m. rugsėjo 26d. įsakymu Nr. P4-50 paskyrus D. O. 2090 Lt priemoką už papildomus darbus, kaltinamieji pasisavino ir pasidalino 1300 Lt;

Iš viso A. A. ir S. Š. pasisavino ir pasidalino tarpusavyje 68.518,60 Lt valstybės pinigų, kurie dėl savo masto, viršijančio 250 MGL dydį, yra didelės vertės valstybės turtas.

Kaltinamasis A. A. dėl kaltinimų pagal BK 183 str. 2d. ir 228 str. 2d. kaltas neprisipažino. Parodė, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Įsakymus dėl pašalpų, priemokų dėl padidinto darbo krūvio, už papildomus darbus pasirašydavo atsižvelgdamas į sutaupytas darbo užmokesčio fondo lėšas, vadovaudamasis Materialinių pašalpų skyrimo nuostatais, o kitas pinigines išmokas – vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimais. Su S. Š. daryti nusikalstamą veiką nesitarė, svetimų pinigų nesisavino.

Kaltinamoji S. Š. dėl kaltinimų pagal BK 183 str. 2d. ir 228 str. 2d. kalta prisipažino dalinai. Dėl jai reiškiamų kaltinimų visa apimtimi nesutinkanti, nes skyriaus darbuotojams paskirtas ir išmokėtas pašalpas kartu su direktoriumi pradėjo susigrąžinti gerokai vėliau nei jai inkriminuojama. Be to ji susigrąžino ne tą pinigų sumą, kuri jai inkriminuota, o gerokai mažesnę. Teisme kaltinamoji parodė, kad kalendorinių metų kiekvieno ketvirčio pabaigoje ji teikdavo informaciją skyriaus direktoriui A. A. apie sutaupytas darbo užmokesčio fondo lėšas. Sutaupyta suma įvairiomis formomis: kaip materialinės pašalpos, priemokos už padidintą darbo krūvį, už atliktus papildomus darbus, būdavo teisėtai ir pagrįstai paskirstoma ir išmokama skyriaus darbuotojams. Maždaug 2004 metais A. A. jai pasakė, kad dalį darbuotojams išmokamų pinigų reikia susigrąžinti. Vykdydama šį direktoriaus nurodymą, ji dar prieš paskiriant darbuotojams tokias išmokas, paaiškindavo, kad dalį pinigų jiems reikės sugrąžinti, nes taip nurodė direktorius. Po to, kai pinigus darbuotojai gaudavo į rankas, o vėliau, kai pinigai jiems būdavo pervedami į darbuotojų asmenines sąskaitas banke, iš anksto perspėti darbuotojai asmeniškai jai atnešdavo ir grąžindavo gautą/pervestą pinigų sumą. Dalį pinigų ji palikdavo darbuotojui, o kitą dalį - perduodavo direktoriui. Kokią dalį pinigų palikti darbuotojui, o kokią dalį grąžinti direktoriui, nurodydavo pats A. A.. Gal du kartus rašteliuose, kuriuose ji surašydavo darbuotojų pavardes ir jiems paskirtas pinigų sumas, direktorius savo ranka įrašydavo sumas/procentus, kuriuos šie darbuotojai turi sugrąžinti. Kai ji perduodavo pinigus A. A., jis palikdavo jai 2-3 šimtus litų, o likusius - pasilikdavo sau. Kokiems reikalams jis išleisdavo šiuos pinigus, ji nežinanti. Ji asmeniškai gautus pinigus išleisdavo kavai, alkoholiniams gėrimams, kuriais vaišindavo į įstaigą atvykstančius vadovaujančius darbuotojus, skyriaus darbą tikrinančius ir kontroliuojančius pareigūnus. Tokiu būdu ji su A. A. iš darbuotojų susigrąžino ir nurodytoms reikmėms išleido apie 4 tūkstančius litų.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, kad kaltinamasis A. A. savo kaltę neigė, o kaltinamoji S. Š. kalta prisipažino iš dalies, abiejų kaltinamųjų padaryti nusikaltimai visiškai įrodyti.

Liudytoja J. G. parodė, kad dar 1999 metais Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja S. Š. jai pasakė, kad iš tų pinigų, kurie jai bus išmokėti kaip materialinės pašalpos, priemokos už padidintą darbo krūvį, dalį reikės sugrąžinti, nes taip liepė direktorius. Todėl kiekvieną kartą, kai tik jai būdavo išmokamos pašalpos ar priemokos, ji visą sumą grąžindavo S. Š., o ši nedidelę dalį pinigų iš išmokėtos sumos, palikdavo jai. Kitą dalį - paimdavo ir vėliau perduodavo direktoriui. Ji pati nėra mačiusi kaip S. Š. perduoda pinigus direktoriui, tačiau taip sakydavo ji pati. O kartą, kad įrodyti jog tikrai veikia direktoriaus vardu, S. Š. parodė jai raštelį, kuriame ties darbuotojų pavardėmis ir jiems priskaičiuotomis ar išmokėtomis pinigų sumomis, direktoriaus ranka buvo įrašytos pinigų sumos, kurias darbuotojai privalėjo grąžinti. Ji nedvejodama atpažino direktoriaus braižą. Tačiau jai ir taip aišku, kad be direktoriaus žinios S. Š. darbuotojams skirtų pinigų pati niekada nebūtų išdrįsusi savintis. Vėliau, bendraudama su bendradarbėmis, sužinojo, kad ir kiti darbuotojai grąžina jiems išmokėtus pinigus. Bijodama netekti darbo, neteisėtiems direktoriaus nurodymams neprieštaravo. Liudytoja patvirtino, kad ji prisimena penkiolika kartų kada ji nuo 1999 metų grąžino jai išmokėtus pinigus. Ji nurodė konkrečius Širvintų skyriaus direktoriaus įsakymus, kurių pagrindu jai buvo išmokėti pinigai. Liudytoja paaiškino, kad ji neprisimena tikslių pinigų sumų, kurias ji grąžindavo, todėl, bijodama nepagrįstai apkaltinti kaltinamųjų, faktiškai teismui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė sumažintas pinigų sumas, kurias jie pasisavino. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja parodė, kad ji direktoriaus nurodymu S. Š. grąžino gautus pinigus pagal direktoriaus įsakymus: 2000 03 03 Nr. 6-ka – 1600 Lt (t. 2 b.l. 97), 2002 06 28 Nr. 15-K – 1070 Lt (t.1 b.l. 54-55), , 2004 06 30 Nr. P4-23 - 1070 Lt (t. 1 b.l. 72-73), 2004 06 28 Nr. P4-22 – 448 Lt (t. 1 b.l. 71), 2004 02 27 Nr. P4-5 – 1100 Lt (t. 1 b.l. 60), 2004 09 30 Nr. P4-34 - 400 Lt (t. 1 b.l. 78), 2005 06 30 Nr. P4-26 – 750 Lt (t. 1 b.l. 70), 2005 10 27 Nr.P4-33 – 500 Lt (t. 1 b.l. 80), 2005 12 28 Nr. P4-42 - 1000 Lt (t. 1 b.l. 95), 2005 12 19 Nr. P4-39 – 1170 Lt (t. 1 b.l. 87-89), 2006 06 30 Nr. P4-39 – 1000 Lt (t. 1 b.l. 101-104), 2006 06 27 Nr. P4-30 – 1800 Lt (t. 1 b.l. 99), 2006 09 26 Nr. P4-48 – 800 Lt (t. 1 b.l. 106), 2006 09 10 Nr. P4-38 – 600 Lt (t. 1 b.l. 105), 2006 12 27 Nr.P4-75 – 1250 Lt (t. 1 b.l. 108), [t. 2 b.l. 141-143]. Susumavus liudytojos J. G. nurodytas pinigų sumas, kurias ji gavo, atskaičiavus mokesčius, ir tas sumas, kurias Golcienei palikdavo kaltinamoji S. Š., kaltinamiesiems ji grąžino 14.558 Lt.

Savo parodymus J. G. patvirtino akistatoje su S. Š. (t. 2 b.l. 155-157).

Liudytojai L. L., J. M., J. M., G. Č., D. O. patvirtino J. G. parodymus, nurodydami, kad ir jie grąžindavo didžiąją dalį jiems išmokėtų pašalpų, priedų už papildomą darbo krūvį ir papildomus darbus. Anot liudytojų, pinigus grąžindavo S. Š., kuri, kaip tvirtino ji pati, veikė direktoriaus nurodymu.

Liudytoja L. L., be to, parodė, kad ji prisimena 14 pinigų grąžinimo atvejų pagal direktoriaus įsakymus: 1998 12 30 Nr.49-ka – 1000 Lt (t. 2 b.l. 91), 1999 12 22 Nr. 38-ka – 1700 Lt (t. 2 b.l. 96), 2000 03 16 Nr. 8-ka – 1650 Lt (t. 2 b.l. 99), 2000 09 28 Nr. 24-ka – 1000 Lt (t. 2 b.l. 104), 2000 12 28 Nr. 28 – 800 Lt (t. 2 b.l. 105) 2001 03 20 Nr. 2K – 1300 Lt (t. 1 b.l. 46-48), 2001 03 28 Nr. 4K – 400 Lt (t. 1 b.l. 48), 2001 07 02 Nr. 34K – 1200 Lt (t. 1 b.l. 51), 2001 10 01 Nr. 37K – 700 Lt (t. 1 b.l. 52), 2003 03 28 Nr. P4-14 – 1376 Lt (t. 1 b.l. 58), 2004 03 30 Nr. P4-10 – 400 Lt (t. 1 b.l. 64-66), 2004 09 30 Nr. P4-33 – 640 Lt (t.1 b.l. 77), 2005 12 02 Nr. P4-35 – 1760 Lt (t. 1 b.l. 81-83), 2006 09 26 Nr. P4-50 – 1300 Lt (t. 1 b.l. 107), [t. 2 b.l. 141-143], kurių bendra suma, atskaičius mokesčius ir jai atiduotas sumas, yra 15.226 Lt.

Liudytojas J. M. nurodė 13 atvejų, kuriais jis grąžino pinigus S. Š. pagal direktoriaus įsakymus: 1998 09 28 Nr. 38-ka – 567,60 Lt (t. 2 b.l. 118), 1998 12 30 Nr. 49-ka – 2000 Lt (t. 2 b.l. 91), 1999 12 10 Nr. 35-ka -1700 Lt (t. 2 b.l. 94), 2000 06 15 Nr. 17-ka – 1926,40 Lt (t. 2 b.l. 102-103), 2000 09 28 Nr. 24-ka – 500 Lt (t. 2 b.l. 104), 2000 12 28 Nr. 28 - 400 Lt (t. 2 b.l 105), 2001 06 04 Nr. 29k - 1472 Lt (t. 1 b.l. 49-50), 2002 09 30 Nr. 48-k – 1152 Lt (t.1 b.l. 53), 2004 09 24 Nr. P4-31 – 1280 Lt (t. 1 b.l. 75-76), 2005 12 12 Nr. P4-37 – 1760 Lt (t. 1 b.l. 84-86), 2006 06 28 Nr. P4-32 – 1248 Lt (t. 1 b.l. 100), 2006 09 26 Nr. P4-50 – 1248 Lt (t. 1 b.l. 107), 2006 12 29 Nr. P4-46 – 1344 Lt (t. 1 b.l. 109-112), [t. 2 b.l. 141-143]. Bendra grąžintų pinigų suma, atskaičius mokesčius ir liudytojui paliktas sumas, yra 16.598 Lt.

Liudytoja J. M. nurodė 9 konkrečius atvejus, kai ji S. Š. grąžino jai išmokėtus pinigus, pagal įsakymus: 2001 03 15 Nr. 1k – 1926,40 Lt (t. 1 b.l. 44-45), 2002 11 25 Nr. P4-103 – 1376 Lt (t. 1 b.l. 57), 2003 03 28 Nr. P4-16 – 1300 Lt (t. 1 b.l. 59), 2004 03 30 Nr. P4-11 – 1376 Lt (t. 1 b.l. 67-69), 2005 12 23 Nr. P4-40 – 1760 Lt (t. 1 b.l. 90-91), 2006 06 26 Nr. P4-28 – 1004,80 Lt (t. 1 b.l. 98), 1998 12 30 Nr. 49-ka – 1000 Lt (t. 2 b.l. 91), 1999 06 29 Nr. 20-ka – 567 Lt (t. 2 b.l. 92), 2000 03 10 Nr. 7-ka – 1926,40 Lt (t.2 b.l. 98), [t. 2 b.l. 141-143]. Bendra jos grąžintų pinigų suma, atskaičius mokesčius ir dalį jai paliktų pinigų, yra 12.236,60 Lt.

Liudytoja G. Č. patvirtino, kad ji S. Š. grąžino pinigus šešis kartus. Pagal šiuos direktoriaus įsakymus: 2003 03 28 Nr. P4-16 – 1100 Lt (t.1 b.l. 59), 2006 06 26 Nr. P4-27 – 1000 Lt (t. 1 b.l. 97), 2006 09 26 Nr. P4-50 – 1000 Lt (t. 1 b.l. 107), 2006 12 27 Nr. P4-75- 1000 Lt (t. 1 b.l. 108), 1999 12 16 Nr. 37-ka – 1500 Lt (t. 2 b.l. 95), 2000 06 05 Nr. 16-ka – 1700 Lt (t. 2 b.l. 100-101), [t. 2 b.l. 141-143]. Jos grąžinta pinigų suma, atskaičius mokesčius ir jai paliktus pinigus, yra 7.300 Lt.

Liudytoja D. O. teigė, jog aukščiau nurodytomis aplinkybėmis S. Š. grąžino 2600 litų per du kartus pagal direktoriaus įsakymus: 2004 03 30 Nr. P4-9 – 1300 Lt ir 2006 09 26 Nr. P4-50 – 1300 Lt (t. 1 b.l. 61-62; 107), [t. 2 b.l. 141-143].

Kaip ir liudytoja J. G., - liudytojai J. M., L. L., J. M., G. Č. ir D. O. teigė neprisimeną labai tikslių grąžintų pinigų sumų, todėl faktiškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nurodė tokias pinigų sumas, kurias tikrai grąžino kaltinamiesiems. Todėl jų nurodytos sumos tikrumoje gali būti mažesnės už tas, kurias grąžino faktiškai. Dažniausiai jiems būdavo paliekami tie nežymūs pinigai, kurie likdavo paliekant lygias pinigų sumas, kurias ir palikdavo S. Š..

Savo parodymus visi liudytojai patvirtino akistatose su S. Š. (t. 2 b.l. 163-164; 173-174; t. 3 b.l. 8-9; t. 3 b.l. 13-14; t. 2 b.l. 147-148).

Liudytoja V. D. parodė, kad nuo 2003 metų dirbdama (duomenys neskelbtini) skyriuje pastebėjo, kad vieni ir tie patys skyriaus darbuotojai pastoviai gauna dideles priemokas. Pokalbiuose šie darbuotojai sakė, kad faktiškai tų pinigų jie nemato, o iš pokalbių turinio supratusi, kad pinigus savinasi direktorius A. A. ir finansininkė S. Š.. Maždaug prieš du metus kalbėdama su direktoriumi darbo reikalais pasakiusi jam apie sklindančias kalbas, jog jis savinasi darbuotojų pinigus. Supykęs direktorius kitą dieną sušaukęs susirinkimą, kurio metu aiškino, kad nepatenkinti darbuotojai gali būti pakeisti kitais, nes darbo birža pilna darbo neturinčių žmonių.

Liudytoja V. S. parodė, kad jų įstaigoje sklido kalbos, kad atskiri darbuotojai gautas pinigų priemokas grąžina skyriaus vadovams, tačiau konkrečių darbuotojų pavardžių neprisimena.

Liudytoja O. K. paaiškino, kad bendradarbė J. G. dar 2001 metais jai sakė, kad nors jai buvo skirta 3000 litų išmoka, tačiau faktiškai ji jos negavo. 2003 metais tarp skyriaus darbuotojų kilus nepasitenkinimui, kad jų bendradarbė L. L. gauna nepagrįstai dideles pinigų sumas, L. L. pasakė, kad faktiškai ji tų pinigų negauna. Liudytoja patvirtino V. D. parodymus apie direktoriaus sukviestą darbuotojų susirinkimą, kuriame jis darė psichologinį spaudimą nepatenkintiems skyriaus darbuotojams.

Iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo įsakymų matyti, kad skyriaus darbuotojams sistemingai buvo skiriamos įvairios priemokos, materialinės pašalpos. Tačiau liudytojams J. G., J. M., J. M., G. Č. priemokos buvo skiriamos akivaizdžiai dažniau nei kitiems skyriaus darbuotojams. Išimtį sudaro tik kaltinamojo bendrininkė S. Š., kuri buvo tiesiog apipilta direktoriaus malonėmis: eilinį skyriaus darbuotoją paskatinęs kartą kitą, S. Š. 1998 metais skatinta 8 kartus (t. 2 b.l. 7-11; 18; 90-91; 123); 2004, 2005metais – po 6 kartus (t. 1 b.l. 150-156; 70; 157-159; 160; 165), 2006 metais – 7 kartus (t. 2 b.l. 75; 105; 147; 168; 170-172). Nereti atvejai, kai per vieną mėnesį jai buvo paskiriamos dvi-trys išmokos: štai 1998 m. kaltinamajai paskirtos išmokos gruodžio 1, 14, 30 dienomis, 2004 m. kovo mėnesio 19, 31 dienomis, 2005 m. gruodžio 8, 19, 28 dienomis, 2006m. rugsėjo 10, 26 dienomis (t. 2 b.l. 18, 91, 123; t. 1 b.l. 150, 156; t. 1 b.l. 70, 159-160; t. 1 b.l. 105, 170). Iš viso kaltinamoji per 1998 - 2006m. laikotarpį skatinta net 45 kartus. Be to kaltinamoji paaiškino, kad visus jai priskaičiuotus pinigus gavusi.

(duomenys neskelbtini) skyriaus 2007 11 05 rašte nurodytos pinigų sumos, kurios įvairių priemokų forma, atskaičiavus mokesčius, buvo išmokėtos D. O., J. G., J. M., L. L., J. M., G. Č. (t. 2 b.l. 141-143). Paminėti liudytojai, apžiūrėję jiems pateiktus skyriaus vadovo įsakymus ir šį raštą, nurodė konkrečias sumas, kurias jie grąžindavo S. Š..

Tokiu būdu, nors kaltinamasis A. A. neigė jam pareikštus kaltinimus, o kaltinamoji S. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė įrodyta visiškai.

Vertindamas S. Š. parodymus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamoji savo parodymus ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisme dažnai keitė: apklausiama įtariamąja bendrais klausimais, kaltinamoji gana detaliai išdėstė kartu su A. A. daryto nusikaltimo mechanizmą, A. A. ir savo vaidmenį bendroje nusikalstamoje veikoje, kitas padaryto nusikaltimo aplinkybes (t. 3 b.l. 53-54), tačiau detalios apklausos metu, paneigė visas savo anksčiau nurodytas aplinkybes, tvirtindama, kad jokio nusikaltimo nepadarė (t.3 b.l. 55-57; 58;). Nepaisant to, jog 2007 07 12 apklausoje tvirtino jokio nusikaltimo nepadariusi (t. 3 b.l. 55-57), 2007 07 30 akistatoje su J. G., dalį nusikalstamų epizodų pripažino (t. 3 b.l. 155-157). 2007 08 14 apklausoje vėl tvirtino nusikaltimų nepadariusi (t. 3 b.l. 58), tačiau 2007 09 26 akistatoje su G. Č. vieną nusikalstamos veikos epizodą pripažino (t. 3 b.l. 13-14). Teisme kaltinamoji vėl pripažino tą kaltinimo dalį, kurią buvo pripažinusi ikiteisminio tyrimo metu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad net vienoje ir toje pačioje apklausoje kaltinamosios parodymai nebuvo iki galo nuoseklūs. Štai, pagarsinus kaltinamosios parodymus apie aplinkybes, kuriomis ji surinkdavo iš darbuotojų pinigus, S. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad visiems darbuotojams dar prieš jiems išmokant pinigines priemokas, asmeniškai aiškino, kad dalį tų pinigų direktoriaus nurodymu jiems reikės grąžinti. Tačiau netrukus, kaltinamosios apklausą perėmus kitam proceso dalyviui, teigė, jog apie pinigų grąžinimą sakė vienai J. G.. Kaip išdėstyta aukščiau, liudytojai J. G., L. L., J. M., G. Č., J. M., D. O. kategoriškai paneigė S. Š. parodymus, nurodę, kad ji tikrai jiems sakė, jog direktoriaus nurodymu reikia grąžinti gautus pinigus ir jie, bijodami netekti darbo, pinigus grąžindavo. Netekti darbo liudytojai bijojo visiškai pagrįstai, nes direktorius A. A., V. D., išdrįsusiai tiesiai į akis pasakyti apie sklindančias kalbas, kad jis savinasi darbuotojų pinigus, šis, nepatenkintuosius jo įvesta tvarka skyriuje, net viešame susirinkime grasino pakeisti bedarbiais iš darbo biržos (liud. V. D., O. K.).

Ne iki galo nuoseklūs kaltinamosios parodymai ir apie raštelį su jame direktoriaus ranka įrašytomis grąžintinomis pinigų sumomis. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad raštelyje direktorius buvo įrašęs grąžintinas pinigų sumas, tą patį tvirtinusi ir jos apklausos pradžioje teisme, vėliau, pakeitusi parodymus, ėmė tvirtinti, kad direktorius lapelyje buvo įrašęs ne grąžintinas konkrečias sumas, o procentus, kurį nuo priskaičiuotos sumos turi grąžinti priemokas gavę darbuotojai. Nustatydamas šią faktinę nusikaltimo aplinkybę, teismas remiasi liudytojos J. G. ir pačios S. Š. pirmaisiais parodymais apie direktoriaus įrašytas konkrečias pinigų sumas. Kita vertus, teismas laiko, kad byloje tvirtai nustatytas faktas, jog toks raštelis egzistavo. Nors šis raštelis neišliko, todėl specialistų nebuvo tirtas, tačiau ilgametė skyriaus darbuotoja, liudytoja J. G., būdama įstaigos juriste, dažnai turėjusi tarnybinių reikalų su direktoriumi, todėl gerai įsidėmėjusi jo braižą, kategoriškai tvirtino, jog grąžintinas sumas buvo įrašęs asmeniškai pats direktorius. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, nes žinoma, kad regimoji atmintis įgalina įsidėmėti kito asmens braižą ir pagal jį identifikuoti asmenį. Raštelio egzistavimo faktą ir jame buvus direktoriaus ranka įrašytus skaičius, patvirtino ir kaltinamoji S. Š..

Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindžia išvardintų liudytojų parodymais, taip pat kaltinamosios S. Š. parodymais toje jų dalyje, kurioje jie sutampa su nesuinteresuotų asmenų parodymais.

Kaltinamasis A. A., neigdamas savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tvirtino esąs J. G. apkalbamas dėl jų tarpusavio nesutarimų.

Apklausiama teisme J. G. neneigė, kad jos ir direktoriaus santykiai tarnyboje buvo įtempti: ji jautėsi direktoriaus ignoruojama. Kad direktorius šiai darbuotojai nebuvo palankus, atsiliepė apie ją nepagarbiai, patvirtino ir liudytoja V. D., parodžiusi, kad pačiomis pirmomis jos darbo skyriuje dienomis, direktorius perspėjo ją laikytis atokiai nuo J. G., nes ši esą nevaldanti liežuvio. Taigi, J. G. turėjo pagrindą jausti nuoskaudą, todėl jos ir A. A. santykiai buvo šalti. Tačiau tai, teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas liudytojai apkalbėti kaltinamąjį. Antra vertus, ši liudytoja (kaip ir kiti šioje byloje apklausti asmenys) duodama parodymus apie nusikaltimo aplinkybes ir konkrečiai, apie kaltinamųjų pasisavintas pinigų sumas, parodymus davė itin atsargiai ir atsakingai, nurodydama tik minimaliausias kaltinamųjų pasisavintas pinigų sumas. Neabejotina, kad ši aplinkybė rodo visų liudytojų, tarp jų ir J. G., objektyvumą ir padorumą. Visiškai kitaip elgtųsi kaltinamąjį apkalbantis asmuo. Kita vertus, šios liudytojos parodymai apie nusikaltimo aplinkybes visiškai sutampa su kitų liudytojų parodymais ir kaltinamosios S. Š. paaiškinimais. Kaltinamasis teismui negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu jį apkalba kiti asmenys. Kita vertus, asmeniškai pasirašinėdamas savo leidžiamus įsakymus, A. A. negalėjo nematyti, kad įvairius priedus prie atlyginimo, materialines pašalpas labai dažnai gauna vieni ir tie patys asmenys. Dar daugiau, net ir šių asmenų tarpe atskiriems darbuotojams įvairūs priedai būdavo skiriami nepagrįstai dažnai, ne vieną kartą per mėnesį. Štai J. G. 2006 metais skirtos net penkios priemokos: birželio 27 ir 30 d, rugsėjo 10 ir 26d, gruodžio 27d; L. L. priemokos 2001 metais skirtos kovo 20 ir kovo 28d., liepos 2d., spalio 1d. Neatsitiktinai, anot paminėtų liudytojų, dėl nepagrįstai dažnai atskiriems darbuotojams skiriamų priemokų, kolektyve kildavo nepasitenkinimas, o dažnas priemokas gaudavę asmenys, bendradarbiams būdavo priversti aiškintis, sakant tiesą, jog jie faktiškai jiems skirtų pinigų negauna. Aukščiau aprašytą nepaprastą palankumą S. Š., nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių visumoje, teismas sieja su kaltinamųjų bendrininkavimu kartu darant nusikalstamus veiksmus. Šiame faktinių bylos aplinkybių fone svarstydamas kaltinamojo A. A. kaltės klausimą, teismas atmeta jo parodymus ir apkaltinamąjį nuosprendį grindžia jo bendrininkės parodymais (toje jų dalyje, kurioje jie sutampa su kitų liudytojų parodymais), taip pat išvardintų liudytojų parodymais, rašytiniais bylos dokumentais laikydamas juos pakankamais A. A. kaltės įrodymais.

Įrodymų analizės ir įrodymų vertinimo rezultatai įgalina teismą tvirtinti, kad kaltinamieji A. A. ir S. Š. veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupėje, bendrininkaudami ir piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, siekdami materialinės naudos, pasisavino jiems patikėtą didelės vertės svetimą turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu abiejų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuoti vienodai: pagal BK 183str. 2d. ir 228 str. 2d. Teismo manymu tokia kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų juridinė kvalifikacija yra teisinga.

Klaidinga būtų manyti, kad kaltinamieji savinosi asmeninius darbuotojų pinigus. Akivaizdu, kad A. A. ir S. Š., siekdami turtinės naudos, sugalvojo ir realizavo būdą, kaip užvaldyti valstybės pinigus: įsakymai išmokėti priemokas buvo priimami ne tam, kad darbuotojams būtų suteikta materialinė pagalba ar atlyginta už padidintą darbo krūvį ir pan., bet siekiant kito, savanaudiško, tikslo, - tam, kad išėmus pinigus iš valstybės fondo, juos būtų galima paversti savo nuosavybe. Kitaip tariant, įsakymų priėmimas, paskiriant darbuotojams pinigines priemokas ir šių priemokų išmokėjimas, buvo kaltinamųjų sukurtas ir realizuotas nusikaltimo darymo būdas (mechanizmas), įgalinantis juos iš valstybės fondų išimti valstybės pinigus ir juos pasisavinti. Dėl šios aplinkybės teismas laiko, kad kaltinamieji savinosi ne privačių asmenų, o valstybės turtą.

Akivaizdu, kad sumanytą pinigų pasisavinimo būdą kaltinamieji galėjo realizuoti tik užimdami vadovaujančias pareigas, piktnaudžiaudami tarnyba, piktybiškai pažeisdami šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų įstatymų reikalavimus. Neabejotina, kad piktnaudžiaudami tarnyba, kaltinamieji siekė asmeninės turtinės naudos. Todėl jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 str. 2d.

Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką ir susidėjo iš atskirų nusikaltimo epizodų. Nepaisant to, teismas laiko, kad jų nusikalstami veiksmai, dėl vieningos nusikalstamos tyčios, tapačių būdų, kuriais pinigai buvo išimami iš valstybės fondo, to paties pinigų šaltinio, kvalifikuotini kaip vienas trunkamasis tęstinis nusikaltimas, padarytas neapibrėžta tiesioginės tyčios kaltės forma. Neabejotina, kad svetimo turto disponavimo požiūriu, kaltinamasis A. A. savinosi jo žinioje buvusį turtą, kadangi dėl užimamų (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo pareigų, jis, nebūdamas materialiai atsakingas, turėjo teisę pavaldiems asmenims, kuriems buvo patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Ta pati taisyklė taikoma ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovei (vedėjai) S. Š., atsakingai už (duomenys neskelbtini) skyriaus finansus ir finansinių resursų teisėtą panaudojimą. Kadangi bendra kaltinamųjų pasisavinta pinigų suma viršijo BK 190 str. nustatytą 250 MGL dydžio sumą, ji vertintina kaip didelės vertės turtas. Kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiomis dalimis jie dalinosi pasisavintą turtą ir kur išleido pasisavintus pinigus. Todėl abiejų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 str. 2d. Kaltinamieji viena nusikalstama veika realizavo dviejų nusikaltimų sudėtis, todėl laikytina, kad abu nusikaltimus jie padarė idealiosios nusikaltimų sutapties būdu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1d., liudytojų D. O., J. G., J. M., L. L., J. M., G. Č. veiksmų, kaltės požiūriu, nesvarsto.

Kaltinamųjų A. A. ir S. Š. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Svarstant kaltinamajam A. A. skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad praeityje jis neteistas, administracinių pražangų nepadaręs, charakterizuojamas teigiamai, yra pagyvenusio amžiaus. Kita vertus, jis padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 4, 5d.), todėl jam skirtina sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos trukmę mažesnę už sankcijose numatytą bausmių vidurkį. BK 63 str. 5d. 1 p. pagrindu bendrinant paskirtąsias bausmes, taikytinas bausmių apėmimo būdas.

Svarstant skirtinos bausmės klausimą S. Š., taip pat konstatuojama, kad ir ji praeityje neteista, administracinių pražangų nepadariusi, charakterizuojama teigiamai, yra vieniša motina, išlaiko nepilnametę dukterį (t. 3 b.l. 191). Tačiau ir jos vienas padarytas nusikaltimas yra sunkus, o kitas – apysunkis. Teismas nemano, jog jai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, todėl laiko, kad švelnesnės bausmės skyrimui už sankcijoje numatytą bausmę, pagrindo nėra (BK 54 str. 3d., 62 str. 1d.). Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, jai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artimesnė sankcijos minimumui.

Abu kaltinamieji nusikaltimus padarė savo darbinės veiklos srityje, pasinaudodami užimamomis pareigomis, todėl, vadovaujantis BK 45 str. 1d., jiems atimtina teisė dirbti darbą valstybinio socialinio draudimo įstaigų sistemoje.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, o duomenų, kad kaltinamieji turtą būtų įsigiję už nusikalstamu būdu gautas lėšas, byloje nėra, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. A. ir S. Š. turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, saugotini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2d., laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. BK 45 str. 1d. pagrindu atimti teisę dirbti darbą valstybinio socialinio draudimo įstaigų sistemoje penkerius metus.

pagal BK 228 str. 2d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

BK 63 str. 5d. 1p. pagrindu paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Atimti teisę dirbti darbą valstybinio socialinio draudimo įstaigų sistemoje penkerius metus. Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kaltinamojo sulaikymo laiką nuo 2007 06 27 iki 2007 06 29.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo suėmimo dienos.

Kardomąją priemonę, - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, - palikti nepakeistą. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti nuteistojo A. A. nuosavybės teisių apribojimą į jo turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 183 str. 2d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; Atimti teisę dirbti darbą valstybinio socialinio draudimo įstaigų sistemoje trejus metus (BK 45 str. 1d.).

Pagal BK 228 str. 2d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

BK 63 str. 5d. 1p. pagrindu paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams su atėmimu teisės dirbti darbą valstybinio socialinio draudimo įstaigų sistemoje trejus metus. Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kaltinamosios sulaikymo laiką nuo 2007 06 27 iki 2007 06 29.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios suėmimo dienos.

Kardomąją priemonę, - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, - palikti nepakeistą. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti nuteistosios S. Š. nuosavybės teisių apribojimą į jos turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus (rašytinius dokumentus) saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.