- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-22
- Bylos Nr.
- II-92-617/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00846-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
dalyvaujant J. C.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. C. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2012-07-12 nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pareigūnas surašė J. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK VPS KPP viršininkas 2012-07-12 priėmė nutarimą, kuriuo J. C., pažeidus KET 158, 162 p. reikalavimus, pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 100 Lt dydžio baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. C. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2012-07-12 nutarimą ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundo netenkinti, nes J. C. vairuodama automobilį įvažiavo į sankryžą šalutiniu keliu, nevykdė kelio ženklo Nr. 203 reikalavimo, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. C. paaiškino, kad autoįvykis įvyko Švenčionėlių mieste esančioje Stoties ir Švenčionių gatvių sankryžoje. Ji automobiliu Ford Puma važiavo Stoties gatve ir ketino sukti į dešinę, į Švenčionių gatvę. Toje sankryžoje buvo kelio ženklas „Duoti kelią“. Sustojusi prie sankryžos ji įsitikino, kad iš kairės ir dešinės pusės prie sankryžos matomumo ribose neartėja jokia transporto priemonė ir pradėjo posūkio manevrą. Posūkio manevrą darė taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Užbaigusi posūkio manevrą t.y. kai visa jos transporto priemonė buvo pagrindinio kelio dešinėje eismo juostoje arčiau dešiniojo krašto ir išvažiavusi už važiuojamųjų dalių sankirtos ji pamatė dideliu greičiu artėjantį sunkvežimį MAN, vairuojamą G. G., kuris likus keliems metrams iki jos, staigiai kirsdamas siaurą ištisinę liniją, metėsi į jos eismo juostą, o po to, bandydamas išvengti susidūrimo kaktomuša, darė manevrą link savo eismo juostos. Ji staigiai sustojo, bet G. G. vairuojamas automobilis nespėjo grįžti į savo eismo juostą ir savo kaire puse trenkėsi į jos automobilio kairę pusę. Atlikdama manevrą ji nepažeidė jokių KET punktų reikalavimų. Esamojoje situacijoje ji turėjo teisę daryti posūkio manevrą į dešinę, bet tik tokiu būdu, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Tačiau vykdydama manevrą ji dar negalėjo įvertinti neįvykusio G. G. veiksmo, t.y. išvažiavimo į jos eismo juostą. Mano, kad dėl įvykusios avarijos yra kaltas automobilio MAN vairuotojas, kuris buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Automobilis Ford Puma buvo savo eismo juostoje, sukdamas neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrimo metu buvo už sankryžos ribų ir pagrindiniame kelyje, o posūkio manevras buvo užbaigtas. Todėl prašo panaikinti 2012-07-12 nutarimą ir nutraukti bylą.
Teismo posėdyje apklaustas G. G. paaiškino, kad jis vairavo jam priklausantį automobilį MAN, važiavo Švenčionėlių m., Švenčionių g. apie 55 km/h greičiu. Prie pašto pastato į važiuojamąją kelio dalį išėjo svirduliuojantis vyriškis, jis bandė jį apvažiuoti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tuo metu iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis Ford, kuris nepraleido jo. Jis nespėjo grįžti į savo juostą ir susidūrė su Ford automobiliu.
Teismo posėdyje apklausta Z. C. paaiškino, kad 2012-06-23 ji kartu su savo dukra J. C., pastarosios vairuojamu automobiliu Ford Puma važiavo Švenčionėlių m., Stoties g. Prieš posūkį į dešinę, t.y. į Švenčionių g., vairuotoja sustojo, kadangi priešais yra pagrindinis kelias, pasižiūrėjo į kairę ir sukdama žiūrėjo į dešinę. Ji taip pat žiūrėjo į dešinę ir artėjančios transporto priemonės matomumo ribose nebuvo. Atlikus posūkio manevrą, kai jau mašina buvo pagrindiniame kelyje išniro nežmonišku greičiu lekiantis sunkvežimis. J. C. staigiai sustabdė automobilį. Ji matė, kad sunkvežimio vairuotojo galva buvo palenkta, jis nežiūrėjo į kelią. Po to, staiga pamatęs jų mašiną, sunkvežimio vairuotojas bandė grįžti į savo juostą, bet nespėjo ir susidūrė su jų automobiliu. G. G. važiavo labai dideliu greičiu. Ji nematė jokio vyriškio, kuris galėjo išeiti į kelią, kaip nurodo G. G..
Iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad J. C. yra nubausta už tai, kad vairuodama transporto priemonę įvažiavo į sankryžą šalutiniu keliu, neįvykdė kelio ženklo Nr. 203 reikalavimo, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir susidūrė su ja, tuo pažeidė KET 158, 162 p. reikalavimus.
J. C. pripažįsta, kad ji važiuodama šalutiniu keliu sankryžoje suko į pagrindinį kelią. Bet ji mano, kad KET reikalavimų nepažeidė, nes pagrindiniu keliu jos juostoje važiavusių transporto priemonių nebuvo, ji jau buvo užbaigusi manevrą. O avarija įvyko dėl to, kad automobilio MAN vairuotojas kirto ištisinę juostą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta juosta važiuojančiu jos vairuojamu automobiliu. KET 158 p. numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 162 p. numato, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą. Nagrinėjant skundą byloje buvo paskirta autotechninė ekspertizė. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad sunkvežimio „MAN 17.192“ ir automobilio „Ford Puma“ susidūrimas įvyko Švenčionių g. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, automobilio „Ford Puma“ judėjimo eismo juostoje, nemažiau kaip 2,9 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint automobilio „Ford Puma“ važiavimo kryptimi, automobiliui „Ford Puma“ priekiniu dešiniuoju ratu būnant ties vaizdo įrašuose matomo ir tiriamojoje dalyje 4 pav. pažymėto jo priekinio dešiniojo rato stabdymo pėdsako pabaiga. Automobilio „Ford Puma“ vairuotoja J. C. prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalutinio, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, ir duoti kelią bei nesudaryti kliūties pagrindiniu keliu link sankryžos važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį ji kerta, ir tokiu būdu ji būtų turėjusi techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Orientacinis krovininio automobilio „MAN 17.192“ važiavimo greitis prieš stabdymą, yra 67 km/h. Sunkvežimio „MAN 17.192“ vairuotojas G. G. buvusioje kelio eismo situacijoje privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ( jo važiavimo kryptimi ) neviršydamas maksimalaus leistino 50 km/h greičio, o iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo stabdyti vairuojamą sunkvežimį. Šioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, - automobilio „Ford Puma“ vairuotojos J. C. veiksmai, - įvažiuodama į pagrindinę gatvę iš šalutinės gatvės neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio ir sudarė kliūtį sunkvežimiui „MAN 17.192“, artėjusiam prie jos pagrindiniu keliu, dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas; ir sunkvežimio „MAN 17.192“ vairuotojo G. G. veiksmai, - važiavo pagrindine Švenčionių g. viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį ir artėdamas prie sankryžos įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, kur susidūrė su ten priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Ford Puma“. Todėl darytina neabejotina išvada, kad dėl įvykusios avarijos yra abiejų transporto priemonių vairuotoju kaltė. Nors J. C. kaltės neprižaista ir nurodo, kad darydama manevrą ir sukdama į pagrindinį kelią pagrindiniu keliu jos juostoje važiavusių transporto priemonių nebuvo, ji jau buvo užbaigusi manevrą, iš minėto ekspertizės akto, įvykio vietos schemos, byloje esančios video medžiagos ir fotonuotraukų, įvertinus ekspertų nustatytą transporto priemonių susidūrimo vietą, konstatuotina, kad automobilių susidūrimo metu J. C. nebuvo užbaigusi posūkio manevro. Be to, iš ekspertizės akto aprašomosios dalies nustatyta, kad vertinant pėdsakų lokalizaciją, t.y. įvykio vietoje sunkvežimio „MAN 17.192“ kairės pusės ratų pėdsakus, sunkvežimio važiavimo kryptimi nuo jų pradžios apie 2,9 m atstumu nuo kairiojo kelio krašto iki automobilio „Ford Puma“, lokalizuotus priešpriešinio eismo ( automobilio „Ford Puma“ važiavimo ) juostoje, pėdsakų kryptis pagal sunkvežimio važiavimo kryptį – smailiu kampu iš kairės į dešinę, darytina išvada, kad automobilio „Ford Puma“ manevro į dešinę momentu ( automobiliui „Ford Puma“ įvažiuojant į Švenčionių g. ), sunkvežimis „MAN 17.192“ jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę ir važiavo nedidesniu kaip 2,9 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint pagal sunkvežimio važiavimo kryptį. Be to, iš byloje esančio K. Š. paaiškinimo matyti, kad sunkvežimis važiavo dideliu greičiu kelio viduriu, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, o tuo metu iš kairės kelio pusės įsukantis juodas automobilis staigiai sustojo. Kadangi automobiliui „Ford Puma“ įvažiuojant į pagrindinį kelią sunkvežimis „MAN 17.192“ jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę, J. C. privalo duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, o to nepadarius pažeidė KET reikalavimus. Ta aplinkybė, kad automobilio „MAN 17.192“ vairuotojas taip pat pažeidė KET reikalavimus, nesuteikė pagrindo pareiškėjai nesilaikyti KET reikalavimų.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobaudos paskirtos nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytuose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose, laikantis LR ATPK 20, 30 str. reikalavimų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę individualizuojančius požymius, visumą nustatytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR ATPK 127 str. 2 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 100 Lt, todėl dar ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
J. C. skundo netenkinti.
Palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2012-07-12 nutarimą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.