Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1568-343/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
e2S-1568-343/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, K. R.
Ieškovas
P. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1568-343/2017Teisminio proceso Nr.2-69-3-13997-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5.; (S) 3.3.1.17.; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19288-894/2015 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui K. R., dėl avansinių įmokų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas P. S. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 1 450 Eur negrąžintą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo K. R. ieškovo P. S. naudai 1 450 Eur negrąžintą avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 07 17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 Eur žyminį mokestį bei 100 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-19288-894/2015 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui K. R. dėl avansinių įmokų grąžinimo iki paaiškės atsakovo K. R., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-19288-894/2015 nagrinėjimą. Pakeitė atsakovą K. R. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19288-894/2015 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui K. R., dėl avansinių įmokų grąžinimo.Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 28 d. Testamentų registro duomenimis po palikėjo mirties atsiradusio palikimo priėmimo, atsisakymo faktų neužregistruota, testamentų, įregistruotų testatoriaus K. R. vardu taip pat nėra. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovui nebuvo žinoma apie atsakovo įpėdinius teismas darė išvadą, kad bylos atnaujinimas yra galimas tik praėjus terminui, per kurį priimti palikimą turi visų eilių įpėdiniai, t. y. 18 mėnesių (3 mėnesiai x 6 eilės). Tokiu atveju bylos atnaujinimas galimas ne anksčiau nei 2017 m. kovo 28 d.Teismas sprendė, jog, nesant duomenų apie atsakovo palikimą priėmusius asmenis, atsakovo palikimas perėjo valstybei.Nurodė, kad, patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis, paaiškėjo, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, todėl teismas laikė, jog valstybės interesus byloje turi atstovauti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punktas). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog atsakovas K. R. keistinas jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (CPK 48 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą nurodyti LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Šiuo metu LR valstybė, atstovaujama VMI prie FM, negali būti patraukta atsakovu civilinėje byloje, nes nėra priėmusi palikimo. Įstatymo leidėjas nenumatė imperatyvo paveldėti tik palikėjo prievoles. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti, taigi turi būti paveldimo turto (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 05 26 nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 03 13 nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą Mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taigi, nuo 2015 03 20 Mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Ginčijamoje nutartyje teismas tik nurodė, kad atsakovas (K. R.) jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Tačiau teismas duomenų, ar mirusysis turi kilnojamojo turto, kurį galėtų paveldėti valstybė, kurią atstovautų VMI prie FM, nenurodė. Nesant duomenų, kad miręs K. R. gali turėti paveldimo kilnojamojo turto, civilinėje byloje Nr. e2-19288-894/2015 teismas ginčijama nutartimi neteisėtai pakeitė atsakovą K. R. į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą VMI prie FM.Pagal gyventojų duomenų bazės registrą mirusysis K. R. mirė santuokoje su J. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat mirusysis turėjo dukrą D. R., gyv. (duomenys neskelbtini), mamą I. R., gyv. (duomenys neskelbtini), tėvą A. R., gyv. (duomenys neskelbtini), bei brolių ir seserų. Ši civilinė byla susijusi su J. R., D. R., I. R., A. R. bei mirusiojo K. R. brolių ir seserų teisėmis ir pareigomis, todėl visi šie asmenys turi būti įtraukti į šios bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl procesinių teisių perėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, kad nesant duomenų apie atsakovo K. R., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinius, bei duomenų apie palikėjo palikimo priėmimą, atsisakymą priimti palikimą ar įregistruotų testamentų sprendė, kad atsakovo palikimas perėjo valstybei. Atsižvelgęs į tai kas nurodyta bei įvertinęs, kad atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas K. R. keistinas jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja CPK 48 straipsnis. LR CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (juridinio asmens pertvarkymas ir pan.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. T.y. procesinis teisių perėmimas gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį. Pažymėtina, kad proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes, perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).Pažymėtina, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 30d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog nutarties dalis dėl procesinio teisų perėmimo yra skundžiama. Tačiau tai nekeičia teisinio reglamentavimo dėl apeliacinio apskundimo objekto ir nesuteikia byloje dalyvaujantiems asmenims daugiau teisių, negu numatyta įstatyme. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) civilinio proceso kodekso numatytais atvejai, 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3dalis). CPK 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje (atskirieji skundai) numatytas išimtis. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, t.y. kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl procesinio teisių perėmimo negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

apeliacinį procesą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19288-894/2015 panaikinimo, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė