- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-1187-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19200-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- BUAB „STD1“
- Atsakovas
- UAB „SEB lizingas“
- Trečiasis asmuo
- IF P
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „STD1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „STD1“ ieškinį atsakovui UAB „SEB lizingas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – IF P&C Insurance AS, M. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „STD1“ (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „SEB lizingas“ (toliau – atsakovas) 42 023,30 nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-31 su atsakovu sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-050627 (toliau – lizingo sutartis), pagal kurios 14 punktą ieškovas (lizingo gavėjas) pasirinko atsakovo teikiamą draudimo paslaugą, tai yra lizinguojamą turtą už klientą įsipareigojo drausti atsakovas. If P&C Insurance AS filialas 2006-12-08 su atsakovu sudarė draudimo sutartį, pagal kurią įmonių ir organizacijų turto draudimu buvo apdrausti ieškovo finansinio lizingo pagrindu naudojamas turtas nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų ir taikoma draudimo apsaugos sąlyga Nr. 310 „Mobilių įrenginių draudimas“. Atsakovas 2009-11-24 pateikė draudikui Apdraustų turtinių vienetų pagal SEB VB lizingas ir If draudimas sudarytą draudimo sutartį (laikotarpis 2009-10-01 – 2009-10-31), kuriame jau nebebuvo pagal 2007-050627-01 finansinio lizingo sutartį lizinguojamo turto (dažytų statybinių pastolių), už kuriuos nebuvo mokamos draudiminės įmokos. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė sutarties sąlygas, todėl privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Lizingo sutarties 14.1 punktas numato, kad turto draudimas nepertraukiamai turi galioti nuo faktiško turto atsiėmimo iš pardavėjo momento iki visų sutarties sąlygų įvykdymo. Finansinio lizingo sutartyje nurodoma, kad šis punktas taikomas, kai specialiojoje dalyje klientas nepasirenka atsakovo teikiamų draudimo paslaugų. Tačiau, kadangi lizingo sutartis yra pasiūlyta ir parengta atsakovo, kaip stipresnės šalies, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnį, atsakovas privalėjo drausti lizinguojamą turtą iki faktiško turto atsiėmimo iš pardavėjo momento iki visų sutarties sąlygų įvykdymo. Lizingo sutartis niekada nebuvo nutraukta, ieškovas mokėjo atsakovui visas įmokas, tame tarpe ir įmokas už draudimą iki 2010-07-31, tačiau atsakovas pažeidė sutarties 14.14 punkto sąlygas ir nepranešė ieškovui apie nutrauktą draudimo sutartį. Tokiu būdu ieškovas nežinojo apie galimybę apdrausti turtą savo sąskaita. Atsakovas neįteikė ieškovui draudimo taisyklių, kurias privalėjo pateikti pagal lizingo sutartį. Draudikas suklaidino draudėją, jog turtą draudžia ne nuo visų vagysčių, o tik nuo vagystės įsilaužus, plėšimo ar vandalizmo. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vagystės sąvoka turi būti aiškinama taip, kaip ją supranta paprastas, normalus asmuo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007 ir Nr. 3K-7-175/2003). Ieškovas 2010-02-10 įrangos priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2010/02/10 perdavė M. B. įrangos ir detalių už bendrą 34 730,00 Lt sumą (be PVM). Taip pat ieškovas su M. B. sudarė turto nuomos sutartį. M. B. negrąžino išnuomoto turto ieškovui ir buvo Kauno rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, tačiau žala ieškovui nebuvo atlyginta, nes nuteistasis neturi jokio turto. Ieškovas buvo įgijęs pastolius nuosavybės teise. Juos įgyjant buvo mokėtas ir 21 % PVM mokestis, tai yra 7 293,30 Lt. Todėl nusikalstamu būdu ieškovo netekto turto vertė yra 42 023,30 Lt. Ieškovas pasinaudojo teise į PVM atskaitą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 66 straipsnį, jei prekės prarastos dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos PVM atskaitos tikslinti nereikia. 2010-07-29 aktas patvirtina, kad ieškovas įvykdė visas lizingo sutarties sąlygas. Už turtą visiškai atsiskaityta liepos mėnesį. Tai patvirtina perdavimo nuosavybėn aktas. Teismo nuosprendžiu ieškovui yra priteista suma už pastolius, o atsakovei reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog už draudiminę apsaugą pagal lizingo sutartį mokėjo atsakovui ir po 2009-09-20. Ieškovas ignoruoja atsakovo pateiktą lizingo sutarties mokėjimų grafiką-sąskaitą, iš kurio matyti, kad ieškovas už draudiminę apsaugą įsipareigojo mokėti tik iki 2009-09-20. Jokių kitų susitarimų pratęsti minėtos draudiminės apsaugos galiojimo terminą tarp šalių nebuvo. 2009-09-21, kada turėjo būti visiškai atsiskaityta už lizinguojamą turtą pagal lizingo sutartį, ieškovas dėl laiku nesumokėtų sutartyje numatytų mokėjimų, buvo skolingas atsakovui 32786,36 Lt, iš kurių 676,50 Lt sudarė draudimo įmokos, kurios turėjo būti sumokėtos 2009-05-20, 2009-06-20, 2009-07-20, 2009-08-20 ir 2009-09-20. Po 2009-09-21 buvo vykdomi ne nauji mokėjimai, bet mokamos ankstesnės skolos. 2009-11-02, 2009-11-06 ir 2010-07-16 buvo sumokėta 676,50 Lt skola už draudimo apsaugą. Ieškovas 2009-11-06 ir 2010-07-16 jokių mokėjimų pagal lizingo sutartį nemokėjo. Ieškovas žalą prisiteisė iš trečiojo asmens.
Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo IF P&C Insurance AS su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal lizingo sutartį ieškovo lizinguojamo turto (dažytų statybinių pastolių) draudiminė apsauga pasibaigė 2009-09-20. Atsižvelgiant į tai, ieškovo motyvai dėl netinkamo supažindinimo su draudimo taisyklėmis, motyvai dėl draudimo sutarties neaiškumo yra teisiškai nereikšmingi, nes draudiminė apsauga ieškovo valdomam turtui negaliojo, tai yra nebuvo jokių draudimo teisinių santykių.
Tretysis asmuo M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, atitinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-05-31 ieškovas su atsakovu sudarė lizingo sutartį, pagal kurią atsakovas iš UAB „Denia plus“ nupirko 270 600,34 Lt vertės dažytus statybinius pastolius ir perdavė ieškovui, o ieškovas įsipareigojo mokėti turto vertės dengimo mokestį, palūkanas ir draudimo įmokos sumą Mokėjimų grafike - sąskaitoje nustatytą mokėjimo dieną. Sutarties specialiojoje dalyje buvo numatyta papildoma ieškovo paslauga – turto draudimas – „IF draudimas“ mobiliai įrangai. Atsakovas 2005-12-09 su trečiuoju asmeniu „If draudimas“ (dabar If P&C Insurance AS) sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas atsakovo turtas krovinių ir turto draudimu. Atsakovas 2006-12-08 su trečiuoju asmeniu analogiškomis sąlygomis sudarė kitą Draudimo sutartį Nr. IT 015176. Abiejų Sutarčių I.3. punkte nustatyta, kad sutarties neatskiriamos dalys yra draudimo rūšių taisyklės su draudiminės apsaugos ir papildomomis sąlygomis, taikomomis šiai sutarčiai ir apdraustų turtinių vienetų sąrašai, kuriuos draudėjas pateikia draudikui sutartyje nustatytais terminais. UAB „If draudimas“ Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėse Nr. 004 numatyta, kad mobilių įrengimų draudime nedraudiminiu įvykiu pripažįstamas turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl sukčiavimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, iššvaistymo, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Išrašai iš Apdraustų turtinių vienetų sąrašų patvirtina, kad ieškovo įgytiems dažytiems statybiniams pastoliams pagal 2007-05-31 lizingo sutartį draudimo apsauga galiojo iki 2009-05-25, 2008-01-09 draudimo apsauga buvo pratęsta iki 2009-06-20, 2009-04-08 draudimo apsauga buvo pratęsta iki 2009-09-20 ir baigėsi 2009-09-20. Teismas nustatė, kad ieškovas 2010-02-10 su M. B. sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 00104/10, pagal kurią vieneriems metams išnuomojo ir pagal priėmimo-perdavimo aktą perdavė nuomininkui 42 023,30 Lt vertės įrangą: vertikalų rėmą, darbinę aikštelę, turėklus, galinius turėklus, turėklų statramstį paskutiniam aukštui, reguliuojamą pagrindo atramą, jungiamąją movą, borto atramą, ankerį, varžtą, platformą su liuku ir laiptakiu, metalinius laiptus, laiptų apsaugą ir borto lentas. Nuomininkas nuomos mokesčio nemokėjo, negrąžino išnuomotos įrangos. Dėl to įvykio Kauno rajono apylinkės teismas 2010-11-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-425-214/2010 pripažino kaltinamąjį M. B. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, nuteisė laisvės atėmimo bausme, iš jo priteisė 48 012,80 Lt turtinės žalos UAB „STD1“ naudai. Teismas nustatė, kad 2010-07-28 ieškovas įvykdė visas 2007-05-31 lizingo sutartyje numatytas sąlygas ir įgijo nuosavybės teises į dažytus statybinius pastolius. Pagal lizingo sutarties 13 punktą, klientui tenka turto praradimo rizika, jeigu turtas prarandamas, žūsta, dingsta, sugadinamas, susidėvi anksčiau laiko ar kitaip pažeidžiamas dėl kliento kaltės ar kitų aplinkybių, kurios pagal turto draudimo sutartį nėra laikomos draudiminiu įvykiu. Lizingo sutarties 14.1 punkte buvo numatyta ieškovo pareiga savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti turtą atsakovo vardu arba atsakovo naudai sudaryti su draudiku turto draudimo sutartį ir užtikrinti, kad turto draudimas nepertraukiamai galios nuo faktiško turto atsiėmimo iš pardavėjo momento iki visų sutarties sąlygų įvykdymo. Tačiau ieškovas pasirinko atsakovo teikiamą draudimo paslaugą. Lizingo sutarties 2.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško joje numatytų sąlygų įvykdymo arba jos nutraukimo vadovaujantis sutartyje nustatyta tvarka. Lizingo sutartyje nustatyta, kad lizingo terminas – tai Mokėjimų grafike - sąskaitoje nustatytas laikotarpis per kurį klientas privalo sumokėti visus sutartyje numatytus mokesčius bei įvykdyti visas kitas sutartyje numatytas sąlygas. Mokėjimų grafikas - sąskaita – tai sutarties dalis, kurioje nurodytas lizingo terminas bei turto finansavimo sąlygos: pradinės įmokos, administracinio mokesčio, turto vertės dengimo mokesčio, palūkanų bei (taikoma klientui pasirinkus SEB VB lizingo draudimo paslaugą) draudimo įmokų dydžiai, jų mokėjimo terminai bei sąlygos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad lizingo sutarties, o taip pat ir draudimo apsaugos galiojimo terminas yra tiksliai nustatomas Mokėjimų grafike - sąskaitoje. Pagal 2007-05-31 lizingo sutarties mokėjimų grafiką - sąskaitą, versijos Nr. 2 2007-06-20, ieškovas turėjo sumokėti visus mokėjimus už dažytus statybinius pastolius, palūkanas ir draudimo įmokas iki 2009-06-20, pagal mokėjimų grafiką - sąskaitą, versijos Nr. 3 2009-03-03, nurodyti mokėjimai turėjo būti atlikti iki 2009-09-20. Abiejų dokumentų pastabose yra nurodyta, kad ieškovas sutinka, jog pagal šią sutartį jam perduotas naudoti ir valdyti turtas būtų apdraustas SEB VB lizingas ir „If draudimas“ 2005-12-09 draudimo sutarties sąlygomis, ir patvirtinanti, kad su „If draudimas“, UAB Įmonių ir organizacijų draudimo taisyklėmis Nr. 004 ir sąlygomis yra susipažinęs ir su jomis sutinka, taisyklių ir sąlygų kopijas bei atmintinę klientui yra gavęs. Teismas pripažino, jog ieškovas 2009-09-17 nebuvo laiku sumokėjęs atsakovui 32 786,36 Lt, iš jų – 676,60 Lt draudimo įmokų. Nurodytą sumą, kartu su draudimo įmokomis ieškovas sumokėjo atsakovui nuo 2009-11-02 iki 2010-07-16, tačiau lizingo sutarties įvykdymo terminas nebuvo pratęstas, tai yra nebuvo sudarytas naujas mokėjimų grafikas – sąskaita, ieškovui tik buvo suteikta galimybė sumokėti likusią skolą už įgyjamą turtą ir laiku nesumokėtas draudimo įmokas, todėl už laiku neįvykdytą prievolę buvo skaičiuojami delspinigiai, kuriuos ieškovas sumokėjo. Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo žinoti, jog 2010-02-10 su trečiuoju asmeniu M. B. sudarant Turto nuomos sutartį Nr. 00104/10, draudimo apsauga nuomojamiems dažytiems statybiniams pastoliams jau buvo pasibaigusi ir pagal CK nuostatas bei lizingo sutartį, jų praradimo rizika teko ieškovui. Ieškovas, kaip ir atsakovas, yra juridinis asmuo, kuris, atsižvelgiant į vykdomą nuomos veiklą bei įgyjamų pagal lizingo sutartį daiktų vertę, privalėjo ir galėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, kad tinkamai suprastų sudarytos lizingo sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. rugsėjo 20 d., t.y. nuo mokėjimų grafike – sąskaitoje nurodyto paskutinio mokėjimo termino, nemokėjo draudiminių įmokų pagal lizingo sutartį, nors šias įmokas privalėjo mokėti. Tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė lizingo sutarties sąlygas, dėl to draudimo bendrovė neatlygino ieškovo patirtos žalos. Pagal lizingo sutarties 14.1. punktą, kuris taikomas, jeigu lizingo gavėjas nepasirenka atsakovo teikiamos draudimo paslaugas, turto draudimas nepertraukiamai turi galioti nuo faktiško turto atsiėmimo iš pardavėjo momento iki visų sutarties sąlygų įvykdymo. Teismas neįvertino, kad šalių sudaryta lizingo sutarties nebuvo nutraukta, pagal sutartį ieškovas mokėjo visas atsakovo paskaičiuotas sumas, įskaitant ir įmokas už turto draudimą bei delspinigius, jeigu buvo vėluojama sumokėti įmokas ir pagrįstai tikėjosi, kad draudimo apsauga lizinguojamam turtui yra galiojanti iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovui nebuvo įteiktos draudimo taisyklės, kurias atsakovas privalėjo įteikti pagal lizingo sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad iš lizingo sutarties matyti, kad šalys aiškiai susitarė, jog draudimo apsauga lizinguojama turtui galios iki mokėjimų grafike – sąskaitoje nurodyto termino, kai ieškovas išpirks ir perims savo nuosavybėn lizinguojamą turtą. Taigi, lizingo objekto draudimo apsauga neatsiejamai susijusi su lizingo sutartimi sulygto turto išpirkimo terminu, draudimo apsaugos galiojimo terminas buvo keičiamas rašytiniu šalių susitarimu. Ieškovas žinojo, jog draudiminė apsauga lizingo objektui galiojo tik iki 2009 m. rugsėjo 20 d. ir, kad pasibaigus šiam terminui, ieškovas privalo savo lėšomis drausti lizinguojamą turtą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas turėjo tęsti turto draudimą savo lėšomis, nors ieškovas nemokėjo už tokios paslaugos teikimą.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje sprendimo dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, - savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų ir analizuoti tokių, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vadovaujantis CK 6.567 straipsniu, lizingo davėjas įsipareigoja įsigyti nuosavybės teise sutarties objektą, kurį privalo perduoti naudotis kitai sutarties šaliai (lizingo gavėjui), o ši įspareigoja naudoti jį pagal paskirtį ir sąlygomis, nustatytomis sutartyje, ir mokėti periodines įmokas už naudojimąsi lizingo objektu. Lizingo sutarties prigimtis ir esmė yra lizingo gavėjo verslo finansavimas, didinant apyvartines lėšas ir lizingo gavėjo pelno siekimas vykdant finansavimo funkciją. Tinkamas lizingo sutarties šalių įsipareigojimų vykdymas neatsiejamas nuo šalių pareigos sudaryti kitus joms privalomus, pavyzdžiui, - draudimo, sandorius įgyvendinimo. Vadovaujantis 2007 m. gegužės 31 d. šalių sudaryta lizingo sutartimi, lizingo gavėjas (ieškovas) turėjo teisę pasirinkti atsakovo teikiamas „If draudimas mobiliai įrangai“ paslaugas ir tokia galimybe pasinaudojo (tomas I, b.l. 15-23).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia žalos atlyginimo klausimą dingus lizingo objektui teigdamas, jog už žalą yra atsakingas atsakovas, neteisėtai vienašališkai nutraukęs draudiminę apsaugą lizingo objektui nepaisydamas to, kad ieškovas tęsė atsakovui mokėjimus už lizinguojamo turto draudimą. Todėl šiuo atveju svarbu įvertinti lizingo davėjo lizingo sutarties sąlygų tinkamą vykdymą per lizingo objekto draudimo prizmę.
Šalių sudarytos lizingo sutarties 14.15. punkte numatyta, jog jeigu klientas specialioje dalyje pasirinko atsakovo teikiamas draudimo paslaugas, klientas, gavęs sutarties 14.14. punkte nurodytą pranešimą, naujas draudimo taisykles ir/arba naują draudimo įmokų kompensavimo grafiką, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įsipareigoja gautas Turto draudimo taisykles ir/arba naują draudimo įmokų kompensavimo grafiką pasirašyti ir po vieną pasirašytų dokumentų egzempliorių grąžinti atsakovui arba savo sąskaita atsakovo naudai apdrausti turtą kitoje atsakovui priimtinoje draudimo kompanijoje. Lizingo sutarties 8.1.5. punkte numatyta, jog lizingo davėjo pareiga mokėti draudimo įmokas, jeigu jis yra atsakingas už turto draudimą.
Lizingo sutarties 3.3. punktu ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui turto vertės dengimo mokesčio, priskaičiuotų palūkanų ir draudimo įmokos sumą mokėjimų grafike – sąskaitoje nustatytą mokėjimo datą. Pagal lizingo sutartį mokėjimų grafikas – sąskaita - tai sutarties dalis, kurioje nurodytas lizingo terminas bei turto finansavimo sąlygos: pradinės įmokos, administravimo mokesčio, turto vertės dengimo mokesčio, palūkanų bei (taikoma klientui pasirinkus draudimo paslaugą) draudimo įmokų dydžiai, jų mokėjimo terminai bei sąlygos. Šalių sulygtas lizingo terminas – tai mokėjimų grafike – sąskaitoje nustatytas laikotarpis, per kurį klientas privalo sumokėti visus sutartyje numatytus mokesčius bei įvykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas (tomas I, b.l. 20). Aiškindamas šias lizingo sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad lizingo sutarties, o taip pat ir draudimo apsaugos galiojimo terminas yra tiksliai nustatytas mokėjimų grafike – sąskaitoje, nuo kurioje nurodyto momento lizingo objekto draudiminė apsauga, nesant atskiro šalių susitarimo dėl jos pratęsimo, tapo lizingo gavėjo interesu.
Iš byloje esančios 2007 m. gegužės 31 d. mokėjimų grafiko – sąskaitos matyti, kad lizingo terminas buvo nustatytas 2009 m. birželio 20 d. (tomas II, b.l. 58), vėlesniu šalių susitarimu minėtas terminas pakeistas į 2009 m. rugsėjo 20 d. (tomas II, b.l. 59). Byloje nenustatyta tarp šalių buvus susitarimų pratęsti 2009 m. kovo 3 d. mokėjimų grafike – sąskaitoje nurodytą lizingo, taip pat draudimo apsaugos galiojimo terminą. Mokėjimų grafikų – sąskaitų turinys, be kita ko, tvirtina, kad ieškovas sutiko, jog pagal lizingo sutartį ieškovui perduotas naudotis ir valdyti turtas būtų apdraustas atsakovo ir „If draudimas“ 2005 m. gruodžio 12 d. draudimo sutartie sąlygomis ir patvirtino, kad su „If draudimas“, UAB Įmonių ir organizacijų draudimo taisyklėmis Nr. 004 yra susipažinęs, su jose nustatytomis sąlygomis sutinka, gavo taisyklių ir sąlygų kopijas bei atmintinę klientui (tomas II, b.l. 58-59).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 17 d. laiku nesumokėjo atsakovui 32 786,36 Lt, iš jų – 676,60 Lt draudimo įmokų (tomas II, b.l. 104). Bylos medžiaga tvirtina, kad ieškovas nuo 2009-11-02 iki 2010-07-16 sumokėjo atsakovui tik pradelstus įsipareigojimus, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2009 m. rugsėjo 20 d. Teisėjų kolegija atmesta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovas nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. atliko naujus mokėjimus už lizinguojamo turto draudimą. Kadangi šalys sudarė atlygintinę lizingo sutartį, kurią sudaryti lizingo davėjas turėjo finansinį interesą, pagrindinė lizingo gavėjo pareiga buvo laiku mokėti periodinius mokėjimus lizingo davėjui, todėl pasibaigus šalių bendru sutarimu nustatytam lizingo terminui, ieškovui ne tik neapmokėjus už naują turto draudimą, bet ir neatsiskaičius už suteiktas turto draudimo paslaugas, ieškovo teiginiai, jog atsakovas savo lėšomis (lizingo sutarties 8.1.5. punktas) turėjo tęsti lizingo objekto draudimą, yra nepagrįsti.
Byloje nustačius, jog ieškovas lizinguojamą turtą iš atsakovo priėmė spręstina, jog nuo to momento lizingo dalyko atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika nepriklausomai nuo priežasties perėjo lizingo gavėjui (CK 6.571 straipsnis, lizingo sutarties 18.1. punktas). Taigi, lizingo davėjas, suteikdamas lizingo objektą jo gavėjui naudotis ir valdyti, kartu perdavė atsakomybę už jį. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgus į tai, kad abi lizingo sutarties šalys yra verslininkai, laikytina, kad dėl lizingo objekto praradimo atsiradę nuostoliai tapo ieškovo, kaip ekonominio turto valdytojo, atidumo ir rūpestingumo imperatyvo pažeidimo rezultatu, o lizingo gavėjo finansinio intereso gynimas ieškinyje nurodytu būdu neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ir tokių veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178, CK 6.246 – 6.247) neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju tinkamai aiškino šalių sulygtas konkrečias lizingo sutarties sąlygas, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialines ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Skundžiamas procesinis sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.