Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-372-449/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
1A-372-449/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Nuteistasis
K. G., D. K.
Nukentėjusysis
E. K., M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-372-449/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54965-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1., 1.2.3.1.1., 1.2.4.1.1., 2.1.15.1.2., 2.4.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,gynėjai Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų,

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, K. G. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, paskirtos Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė K. G. paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. gegužės 17 d.

Iš nuteistųjų K. G. ir D. K. solidariai priteista 246 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. K..

Iš nuteistųjų K. G. ir D. K. solidariai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai M. J..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. K. (toliau – D. K.), dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už nužudymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

1.1. K. G. ir D. K. 2018 m. lapkričio 16 d., apie 19-20 val. laikotarpyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrai, atėję į butą adresu (duomenys neskelbtini), bendrai suduodami ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, K. G. atsistojus ant nukentėjusiojo V. P. galvos ir šokinėjant ant jos, padarė V. P. liemens sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ląstoje, nugaroje, kairio raktikaulio lūžį, krūtinės ląstos dešinės pusės dauginių II-XII-o šonkaulių lūžius su krūtinplėvės plyšimais, krūtinės ląstos kairės pusės dauginių II-XII-o šonkaulių lūžius su krūtinplėvės plyšimais, dauginių kepenų dešinės skilties plyšimus, kurie komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu, nestabilia krūtinės ląsta, ūminiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl kurių nukentėjusysis V. P. mirė.

1.2. K. G. ir D. K. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, veikdami bendrai, M. J. suduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė daugybines veido kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, kairio antakio muštinę žaizdą, galvos kairės pusės smilkininės ir pakaušinės sričių poodines emfizemas, galvos kairės pusės kaktinės ir momeninės sričių minkštųjų audinių kraujosruvą, kaukolės kairės pusės vidinės dalies (skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, nosikaulio) lūžius, kraujo išsiliejimą į kairio žandikaulio sinusą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio ir tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių, be to, kairės pusės kaklo, krūtinės, nugaros ir pilvo sienų poodinę emfizemą, kairės pusės krūtinės ir pilvo minkštųjų audinių kraujosruvą, daugybinius kairės pusės II-XII – o šonkaulių lūžius (vidurio mentės ir pažasties linijose), stuburo krūtininio Th 12 ir juosmeninio L1 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžius, kairės pusės hemopneumotoroksą, dėl ko išsivystė kvėpavimo nepakankamumas, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis K. G. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jam paskirtą bausmę sumažinti, taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajai M. J. priteistą neturtinės žalos dydį, o laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjimo rėžimo sąlygomis.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad neneigia to, jog vieną nukentėjusįjį nužudė, o kitam sunkiai sutrikdė sveikatą, tačiau, pasak K. G., nebuvo atsižvelgta į tai, jog jam irgi buvo suduota į smilkinį, dėl ko jis ir neatsimena visų įvykių aplinkybių. K. G. nurodo, kad labai gailisi dėl to, ką padarė. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra suimtas jau pusę metų, taip pat ir į tai, jog liepos X d. gimė jo vaikas, kurio jis ilgą laiką nematytų.

2.2. Skunde G. G. nurodo, kad sutinka atlyginti priteistą 5 246 Eur turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai E. K., tačiau kitai nukentėjusiajai M. J. priteistą neturtinės žalos dydį prašo sumažinti, nes nei jis, nei D. K. tokios sumos neturi. Nurodo, kad pataisos namuose tų, kurie dirba, atlyginimai siekia tik iki 70 Eur. Prie prašymo laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjimo rėžimo sąlygomis, nuteistasis nurodo ir apie galimybę dirbti ir po truputį mokėti priteistas sumas nukentėjusiosioms.

Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo K. G. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistasis K. G.. Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis neginčija savo kaltės, jog nužudė V. P., o nukentėjusiajai M. J. sunkiai sutrikdė sveikatą, taip pat jis neginčija ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei jų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 1 dalį. Jis sutinka atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai E. K.. Nuteistasis K. G. prašo tik sumažinti jam paskirtą bausmę bei paskirti ją atlikti ne pataisos namuose, o kalėjime. Taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajai M. J. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo K. G. apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

5.1. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. G. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Iš nuosprendžio matosi ir tai, kad teismas jau atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes ir K. G. paskyrė teisingas bausmes tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinę subendrintą bausmę.

6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad veikdamas bendrai su kitu nuteistuoju K. G. nužudė V. P., o M. J. sunkiai sutrikdė sveikatą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Nusikaltimas, padarytas žmogaus sveikatai, priskiriamas sunkių, o žmogaus gyvybei padarytas nusikaltimas – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys).

6.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad spręsdamas klausimą dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas jau įvertino K. G. gailestį, nurodomą ir jo skunde. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė net tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė, šiuos nusikaltimus nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui bei juos padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas, 13 punktas).

6.3. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. Būdamas jauno amžiaus K. G. jau keletą kartų teistas ir anksčiau (2 t., 88-91, 93-114 b.l.). Paskutinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bausmės, paskirtos Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu (2 t., 109-110 b.l.). Nuteistasis ne tik anksčiau teistas, bet ir baustas administracine tvarka (2 t., 144-145 b.l.). Visi šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Asmens duomenys patvirtina, kad K. G. ne tik vedęs, bet ir turi keturis vaikus (1 t., 143-197 b.l.). Paskutinis K. G. sūnus gimė 2018 m. liepos X d. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad iš tikrųjų atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje K. G. ilgą laiką betarpiškai nematys savo sūnaus, nematys jo augančio, tačiau, nors ir svarbi, ši aplinkybė nesuteikia pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad atlikdamas smurtinius veiksmus prieš abu nukentėjusiuosius K. G. jau turėjo ir sutuoktinę, ir keturis vaikus, taip pat jau buvo gimęs ir paskutinis sūnus, bet šios aplinkybės nesulaikė jo nuo neteisėtų veiksmų. Svarbu pažymėti, kad K. G. buvo aktyvus nužudymo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų vykdytojas.

6.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad veikdamas bendrai su kitu nuteistuoju K. G. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias V. P. kūno vietas, o K. G. dar ir šokinėjo ant nukentėjusiojo galvos. Tuo pačiu metu ne tik prieš nužudytąjį, bet ir prieš kitą nukentėjusiąją M. J. K. G. irgi naudojo smurtą, su kitu nuteistuoju jis nukentėjusiajai rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas. Dėl tokių smurtinių veiksmų specialisto išvadose V. P. ir M. J. konstatuoti daugybiniai sužalojimai, lūžiai, nubrozdinimai ir kiti sužalojimai. Dėl šių neteisėtų smurtinių veiksmų vienas nukentėjusysis mirė, o nukentėjusiosios M. J. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.

6.4.1. Specialisto išvadoje Nr. M 1404/2018 (01) nukentėjusiajam V. P. konstatuotos muštinės žaizdos antakyje, vokuose, žanduose, poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, šlaunyje, blauzdoje, petyje, jam nustatyti raktikaulio, krūtinkaulio, šonkaulio ir kt. lūžiai, dauginiai kepenų dešinės skilties plyšimai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir kiti sužalojimai. Ši išvada patvirtina, kad V. P. mirė nuo liemens sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ląstoje, nugaroje, kairio raktikaulio lūžiu, krūtinės ląstos dešinės pusės dauginiais II-XII-o šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės plyšimais, krūtinės ląstos kairės pusės dauginias II-XII-o šonkaulių lūžiias su krūtinplėvės plyšimais, dauginiais kepenų dešinės skilties plyšimais. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu, nestabilia krūtinės ląsta, ūminiu kvėpavimo veiklos sutrikimu (1 t., 49-53, 54-57 b.l.).

6.4.2. Kitoje specialisto išvadoje Nr. G 4457/2018(01) nukentėjusiajai M. J. irgi konstatuoti daugybiniai veido poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, muštinė žaizda antakyje, kaukolės (skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, nosikaulio) lūžiai, kraujo išsiliejimas į žandikaulio sinusą, kraujo išsiliejimai po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais ir kt. Be to, nukentėjusiajai nustatyti ir kaklo, krūtinės, nugaros ir pilvo daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, kairės pusės kaklo, krūtinės ir pilvo sienų poodinė emfizema, kairės pusės krūtinės ir pilvo minkštųjų audinių kraujosruva, daugybiniai kairės pusės II-XII-o šonkaulių lūžiai, stuburo krūtininio ir juosmeninio slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai, kairės pusės hemopneumotoraksas, o dėl šių sužalojimų išsivystė kvėpavimo nepakankamumas. Dėl šių sužalojimų ir išsivysčiusio kvėpavimo nepakankamumo, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (3 t., 149-153 b.l.).

6.5. Šios specialistų išvados patvirtina, kad prieš nukentėjusiuosius K. G. intensyviai smurtavo, jis tikrai buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Šių smurtinių veiksmų metu, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ir pačiam nuteistajam buvo suduotas smūgis. Specialisto išvada Nr. G 4145/2018(01) patvirtina, kad po nusikalstamų veikų padarymo K. G. buvo nustatyti sužalojimai poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešinės alkūninės ataugos projekcijoje (2 t., 49-50 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo metu nuteistasis aiškino, kad D. K. pradėjus smurtauti prieš nukentėjusiuosius atitraukdamas jį nuo nužudytojo D. K. ir jam trenkė į galvą. Dėl to supyko ir pats (K. G.) nužudytajam dešine alkūne sudavė smūgius (2 t., 13-14, 16-17, 26-27, 29-31, 32-37 b.l.). Pas ikiteisminio tyrimo teisėją K. G. irgi parodė, kad jam trenkė D. K., jo nuomone, dėl to jis neprisimena visų aplinkybių (2 t., 22-23 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad smurtinių veiksmų, kuriuos pradėjo patys nuteistieji prieš nukentėjusiuosius, metu kitas nuteistasis K. G. irgi sudavė smūgį, nesuteikia pagrindo švelninti paskirtų bausmių. Byloje nėra nustatyta, kad K. G. bandė sulaikyti kitą nuteistąjį nuo smurtinių veiksmų ar tai, jog jis užstojo nukentėjusiuosius, priešingai, ir pats K. G. intensyviai smurtavo prieš nukentėjusiuosius. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis visų įvykio aplinkybių neatsimena ne dėl jam suduoto smūgio, o dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-22/2019 nurodyta, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio K. G. galėjo sutrikdyti gebėjimą įsiminti visas įvykio aplinkybes. Šiame ekspertizės akte nuteistajam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, tačiau pagal psichikos būklę nusikaltimų metu jis ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę, ir juos valdyti (2 t., 140-143 b.l.).

6.6. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų, o BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas jau aptartas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, kad K. G. antivisuomeninės nuostatos jau nusistovėjusios, jis nedėjo pastangų dirbti, vartojo alkoholį, kas ir sąlygojo, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, iš esmės dėl menkavertės dingsties (dingusios piniginės), nusikalstamų veikų padarymą, nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą 10 metų, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 5 metams. Šias bausmes teismas subendrino bausmių dalinio sudėjimo būdu ir jam paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 metų, o prie šios subendrintos bausmės pridėjo tik dalį neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę K. G. teismas paskyrė laisvės atėmimą 13 metų. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra suimtas jau kurį laiką, tačiau į bausmės laiką teismas įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

6.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinė subendrinta bausmė K. G. negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos tesimo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. G. nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Šios nurodomos aplinkybės neatsveria kitų jau išdėstytų aplinkybių. Todėl tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinka tiek nužudymo ir sveikatos sutrikdymo pavojingumą, intensyvaus smurto naudojimą, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, būdamas jauno amžiaus teistas jau kelis kartus, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo ir pan.

6.8. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. G. prašo laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjimo rėžimo sąlygomis. Šis jo prašymas irgi atmetamas.

6.8.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu prašymu nuteistasis K. G. prašo pabloginti savo padėtį. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju tokių skundų nėra. Be to, pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Skundžiamame nuosprendyje teismas kaip tik ir atsižvelgė į jau nurodytas aplinkybes ir K. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pritaria tokiam teismo sprendimui ir jį keisti pagrindo nėra.

7. Nuteistasis K. G. taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajai M. J. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes nei jis, nei D. K. tokios pinigų sumos neturi. Šis nuteistojo prašymas taip pat atmetamas.

7.1. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, BPK 109-115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

7.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. J. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 40 b.l.). Pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį patenkino visiškai ir iš nuteistųjų solidariai priteisė 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai M. J.. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti ir išsamūs civilinio ieškinio patenkinimo motyvai.

7.3. Byloje nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis K. G., kad veikdami bendrai ir suduodami nenustatytą skaičių smūgių į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas nuteistieji sunkiai sutrikdė M. J. sveikatą. Jau buvo nurodyta, kad M. J. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, nubrozdinimai bei kaukolės (skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, nosikaulio), šonkaulių ir stuburo slankstelių ataugų lūžiai ir pan., todėl nėra abejonių, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji fizinius skausmus jautė ne tik nusikaltimo metu, bet ir po nusikaltimo padarymo. Iš M. J. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 130-131 b.l.), matosi, kad po sužalojimų ji ilgą laiką gulėjo ligoninėse, o paties įvykio aplinkybių iki šiol neatsimena. Iki įvykio M. J. buvo stipri, o šiuo metu neturi sveikatos dėl stuburo, taip pat jai sutrikusi atmintis. Iki įvykio ji dirbo, grybaudavo, uogaudavo, o dabar dirbti negali. Ji negali savimi pasirūpinti, be dukros pagalbos negali atlikti net elementarių higienos veiksmų. Gydytojai nepasako, ar ji pasveiks. Sužalojimų pasekmės išliks. Akivaizdu, kad dėl sužalojimų pakito M. J. gyvenimo kokybė, nukentėjusioji išgyvena dėl pablogėjusios sveikatos ir kitų galimybių (pačiai savimi pasirūpinti ir dirbti) sumažėjimu, išgyvena ir dėl pasveikimo galimybės ateityje bei liekamųjų reiškinių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad dėl sužalojimų M. J. patyrė didelį skausmą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, kančias ir nepatogumus. Pagrįstai itin reikšminga aplinkybe teismas laikė tai, kad nukentėjusioji ilgą laiką negalėjo būti savarankiška, jai sutriko atmintis, tikėtina, visiškai ji nepasveiks.

7.4. Aplinkybė, kad šiuo metu nuteistieji priteistos pinigų sumos neturi, nesuteikia pagrindo sumažinti neturtinės žalos dydį. Tokia aplinkybė nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Nors byloje ir nėra duomenų apie K. G. turimą turtą ir jo pajamas, turimą darbą, tačiau jis yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl ateityje turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai M. J. padarytą neturtinę žalą. Be to, ir pats K. G. apeliaciniame skunde nurodo apie galimybę dirbti laisvės atėmimo vietoje.

7.5. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į K. G. ir D. K. tyčinius nusikalstamus veiksmus sunkiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą bei padarytus sužalojimus, teisėjų kolegijos nuomone, teismo priteistas visas M. J. prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (10 000 Eur) atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei galiojančią teismų praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš abiejų nuteistųjų solidariai, todėl jie abu turės atlyginti padarytą neturtinę žalą M. J..

8. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir už atskiras nusikalstamas veikas K. G. paskirtos bausmės, ir jam paskirtoji galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Sumažinti nukentėjusiajai M. J. priteistos neturtinės žalos dydį taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aloyzas KruopysJustas NamavičiusLinas Šiukšta