Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-486-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
II-486-271/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03068-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pareiškėjas
D. B.
Advokatai
Laimonas Judickas
Kategorijos
Bylos Nr. II-486-271/2019
Proceso Nr. 4-68-3-03068-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui D. B., dalyvaujant jo atstovui advokatui Laimonui Judickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. B. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo, kuriuo

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini),

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019-05-27 nutarimu Nr. 10-ANR-N-10441-2019 D. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. balandžio 16 d. 19:56 val. Savanorių prospekte, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW X3 XDRIVE30D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 107 km/h greičiu, esant kelio ženklu nustatytam didžiausiam leistinam greičiui 50 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, už kurį jam buvo paskirta 450 Eur bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui.

D. B. pateikė teismui skundą dėl 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad su padarytu nusižengimu sutinka, tačiau mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, sumokėjo nutarimu jam paskirtą baudą. Mano, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo galimybė jo atžvilgiu taikyti ANK 32 str. 2 d., 34 str. 5 d. nuostatas. Teigia, kad jam administracinio poveikio priemonė buvo paskirta formaliai, ji nėra individualizuota, teisinga nei proporcinga. Jis neginčijo nusižengimo, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, kas lengvina jo atsakomybę, nusižengimo padarymas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai, nesukeltas eismo įvykis ar pavojus kitų eismo dalyvių saugumui). Pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena ir pats procesas jau yra pakankama atgrasymo priemonė ateityje daryti teisės pažeidimus. Jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio. Be to, didelės (450 Eur) baudos paskyrimas taip pat yra pakankamai griežta priemonė, leisianti pasiekti nuobaudos keliamus tikslus. Prašo atsižvelgti, kad teisė vairuoti transporto priemones turi ypatingą reikšmę tiek pareiškėjo darbinei veiklai, jo gaunamoms pajamoms, tiek šeimos poreikių tenkinimui. Specialiosios teisės atėmimas neabejotinai neigiamai paveiks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo šeimos gyvenimo būdą, finansinių įsipareigojimų vykdymą. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), jo sūnus kartu su motina gyvena (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti vaiko interesus, tėvui dalyvaujant sūnaus auklėjime, pareiškėjui būtina teisė vairuoti transporto priemones, kad galėtų po darbo ir laisvu nuo darbo laiku nuvykti pas sūnų, leisti su juo laiką, paimti jį iš mokyklos, būrelių, nuvežti į gydymo įstaigas. Pareiškėjo darbovietės būstinė yra (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Dėl einamų vadovaujamų pareigų, D. B. tenka vykti į verslo susitikimus su potencialiais ir esamais klientais, negalėjimas to sklandžiai daryti, gali lemti bendrovės užsakymų praradimus, kas atsilieptų tiek bendrovės, tiek paties D. B. finansinei padėčiai. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių paliekant galioti pareiškėjui ginčijamu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę D. B. teisės būtų apribotos daugiau nei tai yra būtina susiklosčiusioje situacijoje. Atitinkamai ji nėra proporcinga padarytam nusižengimui ir šiuo metu kilę neigiami padariniai yra pakankami konstatuoti administracinei nuobaudai keliamų tikslų realizavimą. Prašo pakeisti ginčijamą nutarimą netaikant D. B. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis ir Vilniaus apygardos teismai, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 str.). Administracinės nuobaudos skyrimu siekiama prevencijos tikslų, o būtent sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą. Teismų praktikoje konstatuota, kad administracinė nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Institucijos nuomone, nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta sankcijoje numatyta bei adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumui nuobauda. D. B. skunde nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Skundo pareiškėjas D. B. į skundo nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir datą buvo tinkamai informuotas, skundo nagrinėjimo atidėti neprašė, pasirinko būti išklausytas per savo įgaliotą atstovą, pareiškėjo pozicija aiškiai ir detaliai išdėstyta skunde, todėl skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Teisminio nagrinėjimo metu skundo pareiškėjo D. B. įgaliotas atstovas advokatas Laimonas Judickas palaikė skundą jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

D. B. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

D. B. nubaustas už vieną KET pažeidimą – nustatyto greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h. ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcija už tokį nusižengimą numato baudą nuo 450 iki 550 eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalis inter alia numato, jog už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu jam už šį administracinį nusižengimą paskirta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam privalomam skirti laikotarpiui (1 mėnesiui).

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, netaikant administracinio poveikio priemonės, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjo atžvilgiu pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo medžiaga, joje esančiais bei skundo pareiškėjo papildomai pateiktais administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančiais duomenimis, nesutinka, jog administracinė nuobauda jam buvo paskirta pažeidžiant konstitucinį proporcingumo principą, kad paskirta administracinio poveikio priemonė neva neatitinka padaryto nusižengimo ir teisės pažeidėjo asmenybės pavojingumo, tinkamai neįvertintos jo padėtį apibūdinančių aplinkybių, reikšmingų nuobaudai individualizuoti. Nusižengimas padarytas miesto ribose, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Greičio viršijimas daugiau nei 50 km/h jau savaime yra itin šiurkštus KET pažeidimas, už kurį numatyta griežta atsakomybė, kas rodo jog įstatymų leidėjas nevertina jo kaip mažai pavojingos veikos. Atvirkščiai – toks poelgis rodo atsainų pažeidėjo požiūrį į eismo saugumą, teisės aktų keliamus reikalavimus eismo dalyviams. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog padarytas nusižengimas nesukėlė pasekmių (eismo įvykio, turto ar kitų eismo dalyvių sužalojimo, pavojingos situacijos kelyje) negali būti vertinama kaip reikšminga jo atsakomybei švelninti aplinkybė, kadangi pareiškėjo nurodomų pasekmių atveju jam būtų taikomas visai kitas veikos kvalifikavimas ir žymiai griežtesnė atsakomybė nei numatyta ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje. Įstatymo leidėjas vienareikšmiškai greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h vertina kaip pavojingą KET pažeidimą, papildomai tokio pažeidimo atveju numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir šios priemonės netaikymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais.

Nors pareiškėjas teigia, jog jis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, pati administracinė teisena jam buvo pamoka, privertusi kritiškai įvertinti savo elgesį, šie jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, atsižvelgiant, jog po administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir administracinės teisenos dėl nagrinėjamo nusižengimo pradėjimo, nepraėjus nei mėnesiui 2019-05-05 D. B. vėl buvo užfiksuotas viršijantis leistiną greitį (b.l. 11). Iš D. B. administracinių nuobaudų pažymos matyti, jog jis pakankamai sistemingai daro administracinius nusižengimus, tarp jų ir KET pažeidimus. Per penkerius metus už padarytus nusižengimus gavo 18 administracinių nuobaudų, iš jų penkios – už greičio viršijimą. Visos penkios nuobaudos tebegaliojančios, kadangi kiekvienas naujas greičio viršijimas buvo padaromas nepraėjus metams nuo baudos už ankstesnį nusižengimą sumokėjimo (ANK 40 str.), kas pagrįstai ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos buvo įvertinta kaip pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Keturios iš nuobaudų už greičio viršijimą buvo galiojančios nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu. Kaip minėta, penktoji nuobauda yra paskirta už greičio viršijimą, padarytą jau po administracinės teisenos pradėjimo už šiuo metu nagrinėjamą nusižengimą. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog nagrinėjamas nusižengimas nebuvo atsitiktinis ir atspindi pakankamai lengvabūdišką pareiškėjo požiūrį į eismo saugumo reikalavimus. Sistemingos nuobaudos už šiuos ir kitus KET pažeidimus rodo kryptingą D. B. nuostatą ignoruoti teisės aktų reikalavimus transporto priemonės valdytojui. Pažymėtina, jog praeityje jam taikytos nuobaudos (baudos) - neatliko savo prevencinės paskirties ir nesulaikė pareiškėjo nuo naujų KET pažeidimų darymo. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant sistemingų nusižengimų, pažeidėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimo, pareiškėjui už nagrinėjamą nusižengimą buvo paskirtos minimalios bauda bei administracinio poveikio priemonė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nei paskirta bauda, nei administracinio poveikio priemonė niekaip negalėtų būti vertinamos kaip neatitinkančios proporcingumo ar teisingumo principų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir išskirtinių pažeidėjo asmenybę ar situaciją charakterizuojančių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis pripažįsta kaltę dėl nusižengimo, nuoširdžiai gailisi dėl jo, turi darbinių bei šeimyninių įsipareigojimų, kurie reikalauja nuolatinio transporto priemonės vairavimo, nėra išskirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme ir gali būti vertinamos tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės suteikia pagrindą jam skirti minimalią nuobaudą (minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą), kas nagrinėjamu atveju ir taip jau buvo padaryta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-745/2008, N575-1703/2011).

Pareiškėjo argumentai, jog administracinio poveikio priemonės taikymas sukels nepatogumų jam ir jo šeimos nariams, nėra pagrindas taikyti švelnesnę administracinę atsakomybę. D. B., ženkliai viršydamas leistiną greitį, galėjo ir privalėjo pats įvertinti visuotinai žinomą griežtos atsakomybės už tokius veiksmus riziką ir numanomas neigiamas pasekmes tiek jo paties, tiek šeimos narių interesams. Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl jo šeimyninių ir kitų įsipareigojimų, šia teise jis naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jo teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkančios nuobaudos paskyrimas neužtikrintų jos paskirties.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vertina, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019-05-27 nutarimu D. B. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda – minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui – yra proporcingos padarytam nusižengimui, paskirta įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas nei prašyme (skunde), nei teismo posėdyje nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl D. B. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas,

nutarė:

D. B. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019-05-27 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-10441-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski