- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- AN2-46-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01927-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SA ir DM Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimo M. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu M. M. (toliau – M. M.) buvo pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojoms B. V., R. S., I. B. dirbti gėlių pardavėjų pareigose, su darbuotojomis nepasirašęs darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie visų trijų darbuotojų priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. priimtą nutarimą ir priimti naują sprendimą paskiriant įspėjimą arba sumažinti baudą bei jos išmokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams bei administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas buvo šališkas, neobjektyviai vertino bylos aplinkybes, neišklausė jo kaip proceso šalies prašymų. Teisėja nebuvo susipažinusi ir įsigilinusi į bylos esmę bei turinį.
2.2. Skundo autorius nurodo, kad pažeidimą padarė dėl didelio darbo krūvio ir neapdairumo. Visi mokėtini mokesčiai valstybei sumokėti, valstybei bei trečiosioms šalims žalos nepadaryta. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, dėl to, pasak skundo autoriaus, paskirta bauda yra per didelė, neadekvati padaryto pažeidimo mastui.
2.3. M. M. atkreipia dėmesį, jog jis išlaiko 3 vaikus, turi finansinių įsipareigojimų. Dirba per tris vietas, jo grynosios pajamos atskaičius mokesčius yra 2 200–2 400 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos valstybinio darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausioji inspektorė darbo R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. M. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde M. M. prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Taip pat, nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. nors ir prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jo manymu, žodinis nagrinėjimas šiuo atveju būtinas, tiesiog prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), taip pat ir į tai, kad byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo aptarti skundžiamame nutarime, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. prašymas jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.
6. Apeliantas savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes netinkamai įsigilino į bylos esmę ir turinį, dėl ko neobjektyviai vertino bylos aplinkybes bei neišklausė M. M. prašymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
7. Kaip ir minėta, šios nutarties 6 punkte, yra abejojama administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumu. ANK 576 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Teisėjo nušalinimo pagrindai numatyti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau, išskyrus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. nuomonę, apie tai, kad teismas buvo šališkas, nepateikiama jokių objektyvių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjų šališkumo pagrindų egzistavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK nuostatos taip pat numato ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo galimybę, tačiau nors skunde teigiama, kad šio administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, BPK numatyta teisėjo nušalinimo teise nebuvo pasinaudota. Pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme apygardos teismas apeliacinio skundo teiginius apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą vertina kaip deklaratyvius, juo labiau kad, kaip minėta, nenurodyti jokie objektyviais duomenimis pagrįsti BPK 58 straipsnyje įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai. Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, procesinio sprendimo priėmimas negali būti teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį nusižengimą. Apeliaciniame skunde sutinkama su padaryto nusižengimo kvalifikacija, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
9. Asmenims pirmą kartą padariusiems administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje gali būti paskirta bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų dydžio. Apylinkės teismas M. M. skyrė 2000 eurų baudą ir ją išdėstė sumokėti dalimis per 10 mėnesių, kiekvieną mėnesį sumokant po 200 eurų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog M. M. nuobauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta teisingai ir skundo argumentai nesuteikia pagrindo ją švelninti.
10. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.
11. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
12. ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
13. Apygardos teismas, išnagrinėjęs M. M. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šios nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos. Teismas, skirdamas M. M. baudą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: į tai, kad jis anksčiau nors ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, įvertino tai, kad nebuvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ir/ar sunkinančios aplinkybės bei atsižvelgė į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių ir skyrė baudą mažesnę nei nustatytas sankcijos vidurkis (Vidurkis 3000 eurų). Skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad apeliantas dirba per 3 darbus, išlaiko vaikus ir turi finansinių įsipareigojimų nesudaro pagrindo paskirtą nuobaudą dar labiau švelninti. Be to suformuota teismų praktika rodo, kad skundą nagrinėjant apeliacine tvarka paprastai galima tuomet, kai paskirtoji bauda aiškiai yra neteisinga. Šiuo atveju paskirtoji bauda nėra per griežta, priešingai ji yra mažesnė nei sankcijos vidurkis ir tai rodo, jog ji parinkta teisingai.
14. Priešingai nei teigia skundo autorius, jog pažeidimą padarė dėl didelio darbo krūvio ir neapdairumo yra pažeidėjo gynybinė versija. Pažymėtina, kad DK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių B. V. ir R. S. paaiškinimų (b. l. 13, 15) matyti, kad sutartys su šiomis darbuotojomis buvo pasirašytos tik po pareigūnų (t. y. 2019 m. rugsėjo 2 d.) apsilankymo jų darbo vietose. Nors pats apeliantas teigia, kad darbo sutartys šioms darbuotojoms buvo suruoštos ir paliktos pasirašyti pagrindiniame bendrovės ofise adresu Laisvės al. 38, Kaunas. Apkreiptinas dėmesys, jog tiek pats skundo autorius, tiek B. V. ir R. S., yra nurodę, kad bendrovėje pradėjo dirbti nuo rugpjūčio mėnesio vidurio, tačiau administracinio nusižengimo byloje yra pateiktos darbo sutartys (b. l. 47–49) datuojamos 2019 m. rugpjūčio 5 d. data bei nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nors B. V. savo paaiškinime (b. l. 13) yra nurodžiusi, jog dirbti pradėjo 2019 m. rugpjūčio 20-24 d., R. S. savo paaiškinime (b. l. 15) nurodė darbo pradžią – 2019 m. rugpjūčio 16 d. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal B. V. ir R. S. paaiškinimus M. M. turėjo pakankamai laiko tinkami sudaryti sutartis ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, kadangi tą jis galėjo padaryti ir anksčiau, bet likus ne mažiau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi, apygardos teismo vertinimu, padarytas administracinis nusižengimas lėmė materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, tačiau nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Šiuo atveju, buvo pažeistos darbuotojų teisės – turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo darbo pradžios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, padarytas pažeidimas laikytinas pavojingesniu visuomenei ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtąją nuobaudą M. M. argumentais, jog pažeidimas padarytas dėl didelio darbo krūvio ir neapdairumo.
15. Apeliantas M. M. skunde teigia, jog jam skirta nuobauda pažeidžia proporcingumo principą, todėl ji galėtų būti švelninama. Teismas daro išvadą, jog M. M. prašo nuobaudą švelninti vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta sankcijoje, arba jos iš viso neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 4 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
18. Šioje byloje jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės, dėl jo prisipažinimo, atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nebuvimas, asmens charakteristika, yra tos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Kaip jau aptarta anksčiau, apylinkės teismas teisingai įvertino visas šias aplinkybes ir skyrė M. M. sankcijoje numatytos baudos dydį viršijantį sankcijoje numatytą minimalų bei paskirtą baudą išdėstė mokėti dalimis 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui. Kaip jau aptarta anksčiau, apylinkės teismas teisingai įvertino visas šias aplinkybes ir skyrė M. M. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytą baudą, nepažeisdamas ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Šiuo atveju apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl turimų finansinių įsipareigojimų, vaikų išlaikymo ir darbo keliose darbovietėse, nesudaro aplinkybių, kurios ypatingai švelnintų pažeidėjo padėtį administracinės atsakomybės kontekste ir leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta priemonė.
19. Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Kaip jau minėta anksčiau, administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, apeliantas privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
20. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, pažymėtina, kad toks prašymas buvo pateiktas apylinkės teisme ir teismas šį prašymą tenkino išdėstydamas mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui. Apeliaciniu skundu M. M. nėra pateikęs jokių duomenų apie pasikeitusią savo materialinę padėtį ar kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kaip tai imperatyviai numato ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas nemato pagrindo tenkinti M. M. prašymą ir baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, dėl ko šis apelianto prašymas netenkinamas.
21. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog M. M. administracinė nuobauda skirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, jo pavojingumui, būtina ir pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslaus, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.