Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. e2S-1275-796/2016

Teisėja Kristina Serdiukienė (Proceso Nr. 2-06-3-06978-2016-1)

2016 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. R. ir L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. R. ir L. R. ieškinį atsakovei Nordea Bank, AB, veikiančiai per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydami pripažinti atsakovės Nordea Bank, AB, 2015-12-24 vienašališką 2008-09-26 sudarytos būsto kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu. Įpareigoti atsakovą tęsti būsto kreditavimo sutarties vykdymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui vienašališkai nutraukiant sutartį, ieškovų skola buvo 951,69 Eur, visa pagal sutartį negrąžintos skolos suma 80 052 Eur. Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai laikino nemokumo riziką perkėlė ieškovams. Papildomai nurodo, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes nutraukdamas sutartį atsakovas neatsižvelgė į sutarties pobūdį – sudaryta vartojimo sutartis vieninteliam šeimos gyvenamajam būstui įsigyti, kai papildomai saugomi vartotojo interesai; negalima išvada, kad atsakovas dėl laikino pažeidimo pobūdžio iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties, ir negalėjo to numatyti; pagal sutarties esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2016-06-08 nutartimi nustatė terminą iki 2016 m. birželio 22 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – sumokėti 108 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Ieškovų ieškinys pateiktas dėl kredito sutarties nutraukimo, ieškovai nenurodė, kokias sutarties sąlygas prašo pripažinti nesąžiningomis, todėl jų ieškinys turi būti apmokamas 108 Eur žyminiu mokesčiu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, juo nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi. Prašo panaikinti 2016-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiškiant ieškinį. Nurodo, jog teismo pareiga savo iniciatyva įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma nepriklausomai nuo to, kokioje procedūroje teisėjas priima su tokiu sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Nurodo, jog vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovai įpareigoti sumokėti žyminį mokestį už pateiktą ieškinį dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo, pripažinimo neteisėta. CPK 83 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kuomet suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami / iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų, kuris aktualus ir šiai bylai, yra numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija (2015-11-26 įstatymas Nr. XII-2084, TAR 2015, Nr. 2015-19289) numato, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nauju reglamentavimu nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iš vartojimo teisinių santykių, o tik tie, kurie savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Taigi, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, asmenys, pripažinti vartotojais, bylose dėl visų reikalavimų, kildinamų iš vartojimo sutarčių teisinių santykių, nėra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.Nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys atleidžiami tik tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą savo iniciatyva turi vertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Pirma, susipažinus su ieškovų ieškiniu nustatyta, jog ieškinys reiškiamas dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovai ieškinio reikalavimą grindžia esminiu sutarties pažeidimu bei kredito sutarties 13.1 punkto nuostatomis teigdami, jog vienašališkas atsakovo sutarties nutraukimas pažeidė jų kaip vartotojų teises. Ieškovai iš esmės teigia, jog atsakovas neteisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą kredito sutartį dėl ieškovams susidariusių nepalankių finansinių aplinkybių negalint tęsti įmokų mokėjimo. Ieškovų manymu, sutarties nutraukimo metu ieškovų susidaręs 951,69 Eur įsiskolinimas nebuvo esminis sutarties pažeidimas, leidžiantis nutraukti sutartį. Antra, ieškovai nurodo, jog atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį remdamasis kredito sutarties 13.1 punktu, tačiau iš esmės neginčija minėtos nuostatos sąžiningumo aspektu pagal Civilinio kodekso 6.228⁴ str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, neprašo jos pripažinti negaliojančia. Trečia, teismas ieškinio priėmimo metu neturi galimybės įvertinti, ar sutarties nutraukimas šiuo nagrinėjamu atveju galėjo būti nesąžiningas, ieškovams šių pagrindu nenurodant (CPK 178 str.). Sutiktina su apeliantų teiginiu, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (lot. ex officio), tačiau, pagal ieškovų reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą (kredito sutarties nutraukimas pagal sutartyje numatytą sutarties nutraukimo tvarką ieškovams nemokant mokėjimo grafike numatytų įmokų už neesminį sutarties pažeidimą) ir dalyką (pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą vykdyti sutartį) teismui nebuvo pagrindo ieškovus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis galiojančia Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, jog ieškovų ieškinys nebuvo priimtas, bylos nagrinėjimas nebuvo pradėtas, nebuvo išklausytos abi proceso šalys, ieškinio priėmimo stadijoje vertinti sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams, dėl kurių ieškovai plačiau nepasisako, nebuvo teisinio pagrindo. Nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos kredito sutarties 13.1 punktas numato, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtinos kredito (jo dalies) ir (arba) priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Iš ieškovų pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovai šios sutarties nutraukimo sąlygos neprašo pripažinti nesąžininga bei negaliojančia, kitų sutarties sąlygų, pavyzdžiui, nepagrįstai ribojančių ieškovų teises, nenurodo ir neginčija. Atsižvelgiant į tai, teismui iki bylos iškėlimo teisme stadijos savo iniciatyva vertinti visas sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu nebuvo teisinio pagrindo, todėl ieškovams nereikalaujant konkrečias sutarties sąlygas pripažinti pažeidžiančiomis jų kaip vartotojų teises, teismui nebuvo pagrindo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pagal naują įstatymo redakciją, iš pateikto ieškinio turi būti aišku, jog besikreipiantis asmuo siekia pripažinti, kad jam taikytos sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Vien reikalavimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir įpareigojimo ją vykdyti nesudaro pagrindo bylą priskirti byloms dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Todėl pripažintina, kad atsakovai nėra atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.Pažymėtina, jog teismas išnagrinėjęs bylą ir savo iniciatyva nustatęs, kad yra pagrindas šalių sudarytos sutarties atitinkamas nuostatas pripažinti nesąžiningomis, galutiniu procesiniu sprendimu ieškovų sumokėtą žyminį mokestį pavestų Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su atleidimu nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą (iki 2016 m. birželio 22 d.) žyminiam mokesčiui sumokėti, kuris yra pasibaigęs, išnagrinėjus atskirąjį skundą, ieškovams nustatytinas 14 dienų terminas nuo apeliacinės instancijos termino nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 108,00 Eur žyminį mokestį (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį.

Nustatyti ieškovams 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 108,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus.