Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys S. G., J. Ž., antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Aleksandras Selezniovas 2014-06-27 patvarkymu pareiškėjo V. Ž. skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 510 str. 2 d.). Patvarkyme nurodė, kad antstolio padėjėjas, patikrinęs skolininkės J. Ž. turtinę padėtį, kad nei pinigų, nei turtinių teisių ar vertybinių popierių skolininkė neturi, ji niekur nedirba, kokių nors pajamų skolininkė taip pat neturi, skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, skolininkė transporto priemonių neturi. Todėl, nustatęs šiuos faktus, antstolio padėjėjas priėmė sprendimą skolos išieškojimą nukreipti į turtą, skolininkei priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip, kaip numato įstatymas (CK 3.112 str. 1 d., CPK 664 str. 2 ir 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0010/13/02103 medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo 2013 m. birželio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6767-323/2012 dėl 94866 Lt skolos išieškojimo iš J. Ž. išieškotojos S. G. naudai (vykd. b. l. 4). Antstolio padėjėjas nustatęs, kad skolininkė J. Ž. asmeninio turto ir pajamų, iš kurių būtų galima skolą išieškoti, neturi, skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, priėmė sprendimą skolos išieškojimą nukreipti į skolininkės turtą bendroje jungtinėje nuosavybėje. Antstolio padėjėjas, patikrinęs duomenis, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su V. Ž. (vykd. b. l. 194), 2014-05-21 turto arešto aktu Nr. S1-274404 areštavo skolininkei J. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui V. Ž. įmonėje (duomenys neskelbtini), nurodant, kad išskaičiuoto darbo užmokesčio dalis turi būti saugoma įmonėje (duomenys neskelbtini) iki atskiro antstolio patvarkymo (vykd. b. l. 225-228).

Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Vienas iš sutuoktinių, savo vardu įgijęs asmenines prievoles, atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad antstolis skolininkės J. Ž. prievolę laikė asmenine, todėl vadovaujantis LR CK 3.112 str. išieškojimas pagal asmenines prievoles galėjo būti nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pateiktos vykdomosios bylos medžiaga patvirtina aplinkybes, kad antstolis A. Selezniovas ėmėsi visų procesinių priemonių, siekdamas nustatyti asmeninį skolininkės J. Ž. turtą (jo sudėtį, vertę, buvimo vietą), nukreipiant į šį turtą išieškojimą, tačiau buvo nustatyta, kad skolininkė nei pinigų, nei turtinių teisių ar vertybinių popierių neturi, ji niekur nedirba, kokių nors pajamų skolininkė taip pat neturi, skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, skolininkė transporto priemonių neturi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, negalėdamas išieškoti iš skolininkės J. Ž. turto, antstolis turėjo teisinį pagrindą, laikantis LR CPK 667 str. reikalavimų, imtis veiksmų, išieškant skolą iš bendrąja skolininkės ir jos sutuoktinio nuosavybe esančio turto.

Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina aplinkybes, kad 1991-06-21 J. Ž. sudarė santuoką su pareiškėju V. Ž. (vykd. b. l. 194). Vedybų sutarčių registre duomenų apie vedybų ir turto padalijimo sutartis nebuvo. LR CK 3.87 str. įtvirtina prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Taigi esant nenuginčytai bendrai prezumpcijai, kad po santuokos sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, antstolis, nustatęs aplinkybes apie tokio turto buvimą, turėjo teisę spręsti klausimą dėl skolos išieškojimo iš šio turto LR CPK 667 str. pagrindu.

Nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, tačiau skolininkui priklausanti turto dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą bei pasiūlo išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstoliui atliekant vykdymo veiksmus, taip ir buvo padaryta.

Antstolis, patikrinęs registrų įrašus apie skolininkės sutuoktinį, nustatė, kad skolininkės sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p. pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.

Antstoliui nustačius, kad skolininkė J. Ž. neturi pakankamai turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, tačiau ji yra sudariusi santuoką su pareiškėju nuo 1991-06-21, jis areštavo pareiškėjui V. Ž. priklausančias pajamas, susijusias su darbo santykiais, taip pat pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo, taip kaip numatyta įstatyme.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolis procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš fizinių asmenų turto, nepažeidė, nes pagal CK 3.112 str. išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo, galima iš bendro sutuoktinio turto dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis nukreipė išieškojimą ne į kito sutuoktinio asmeninį turtą, tačiau į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuria pagal Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 5 p. pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, kad areštuojant skolininko bendrą su kitais asmenimis turtą, išieškojimas iš šio turto nepradedamas tol, kol nenustatoma skolininko dalis šiame turte. Taigi antstolis skundžiame patvarkyme nurodė, kad turto arešto aktu yra areštuojamas skolininkui bendros jungtinės ar bendros dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriame skolininko dalis nenustatyta, skolininkas, išieškotojas ir bendros nuosavybės turėtojas CPK 667 str. nustatyta tvarka įpareigojami iki 2014-06-30 kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo (vykd. b. l. 226).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis, vykdydamas 2013 m. birželio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6767-323/2012, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų ir pripažinti neteisėtu 2014-05-21 antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 10/13/02103 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.