- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- e2-10900-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01401-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- A. D.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. D. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl 759,66 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir VšĮ „Sivananda jogos vedantos centras“ sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal šią draudimo sutartį buvo apdrausta VšĮ „Sivananda jogos vedantos centras“ civilinė atsakomybė už žalą, padaryta trečiojo asmens materialam turtui, sveikatai, kilusią dėl Draudėjo ir/ar Draudėjo darbuotojų veiksmų, vykdant jogos užsiėmimų, vasaros stovyklos organizavimo veiklą. ADB „Gjensidige“ buvo administruojama žalos byla pagal gautą pranešimą apie 2019 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje įvykusį įvykį, kuriuo metu, po jogos užsiėmimų V. J. grįžtant į kambarį ir pakilus į antrą sodybos aukštą, įlūžo laiptų aikštelės medinės grindys, kurios buvo supuvusios, ir stovyklos dalyvė įkrito, užstrigo, dėl ko susižalojo. (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos savininku (valdytoju) įvykio metu buvo A. D.. Atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai ieškovo reikalavimo netenkino.
Atsakovui A. D. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka asmeniškai (įteikta mamai 2019 m. spalio 11 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimai nebus pateikti, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir VšĮ „Sivananda jogos vedantos centras“ sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią buvo apdrausta VšĮ „Sivananda jogos vedantos centras“ civilinė atsakomybė už žalą, padaryta trečiojo asmens materialam turtui, sveikatai, kilusią dėl draudėjo ir/ar draudėjo darbuotojų veiksmų, vykdant jogos užsiėmimų, vasaros stovyklos organizavimo veiklą. Sutartyje numatyta, kad sutartis galioja nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. sausio 30 d. 2019 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) sodyboje po jogos užsiėmimų V. J. grįžtant į kambarį ir pakilus į antrą sodybos aukštą, įlūžo laiptų aikštelės medinės grindys, kurios buvo supuvusios, ir stovyklos dalyvė įkrito, užstrigo, dėl ko susižalojo ir buvo gydoma. Draudėjas VšĮ „Sivananda jogos vedantos centras“ gavęs nukentėjusiosios prašymą dėl žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo pagal sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovas įvertino įvykio metu padarytą žalą, paskaičiavo ir ją atlygino nukentėjusiam asmeniui, t. y. išmokėjo 759,6 Eur draudimo išmoką. Ieškovas atsakovui siuntė rašytines pretenzijas, kuriose ragino atsakovą atlyginti įvykio metu padarytą žalą, tačiau atsakovas ieškovui padarytos žalos neatlygino.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai padaroma žala, atsakingas asmuo privalo ją visiškai atlyginti tam asmeniui, kuriam ji buvo padaryta (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas draudiminio įvykio metu buvo kaimo turizmo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, jis privalo atlyginti žalą, kuri buvo padaryta nukentėjusiajai įlūžus laiptų aikštelės medinėms grindims. Kadangi ieškovas išmokėjo žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui, ieškovo reikalavimas dėl 759,66 Eur dydžio nuostolių atlyginimo regreso tvarka yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma iš atsakovo priteistina ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo ADB „ Gjensidige“, į. k. 110057869, naudai iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 759,66 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.