Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-440-784/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-05
Bylos Nr.
1-440-784/2012
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02040-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
O. Š., A. O. A., J. O.
Kaltinamasis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-440-784/12Proceso Nr. 1-18-1-02040-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1.; 1.2.29.3 (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

nukentėjusiesiems O. Š., A. O. A., J. O.

vertėjui Viorelui Visockui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) moksleivė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) “, netekėjusi, neteista kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl 4 savarankiškų nusikalstamų veikų), 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų), 214 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. K. pagrobė svetimą turtą ir svetimą dokumentą:

ji 2011 m. balandžio 15 d. apie 18.50 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš kambario pagrobė D. A. priklausančią 10 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 250 eurų (atitikmuo litais – 862,50 Lt), 6 doleriai (atitikmuo litais – 14,28 Lt), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. A. vardu, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. A. priklausantį, 886,78 Lt vertės turtą ir svetimą asmens dokumentą.

Be to, kaltinamoji I. K. pagrobė svetimą turtą:

ji laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 13 d. 16 val. iki 2011 m. liepos 14 d. 14 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš dėžutės, stovėjusios ant spintos lentynos, paėmė O. Š. priklausantį 3 000 Lt vertės auksinį žiedą bei 150 Lt vertės auksinį pakabuką, po ko su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai O. Š. priklausantį 3 150 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamoji I. K. pagrobė svetimą turtą, svetimą dokumentą ir neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone:

ji 2011 m. lapkričio 12 d. nuo 03.30 val. iki 06.00 val., būdama bute, esančiame R. (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, nukentėjusiajam A. O. A. užmigus, pagrobė ant spintelės gulėjusius A. O. A. priklausančius 700 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „BlackBarry 9780“, kartu su 140 Lt vertės „Bitė“ SIM kortele, 1 550 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 4G“, kartu su 10 Lt vertės „Pildyk“ SIM kortele, 200 Lt vertės piniginę kurioje buvo 40 eurų (atitikmuo litais – 140 Lt), 35 Lt ir 35 doleriai (atitikmuo litais – 88 Lt), 30 Lt vertės elektroninis visuomeninio transporto važiavimo bilietas, 50 Lt vertės Tarptautinis studento pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas A. O. A. vardu, Nigerijos banko „GTB bank“ mokėjimo kortelė „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. O. A. vardu, banko „Snoras“ mokėjimo kortelė „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. O. A. priklausantį 2 938 Lt vertės turtą, svetimą asmens dokumentą bei svetimas elektronines mokėjimo priemones, kuriuos neteisėtai laikė prie savęs iki 2011 m. lapkričio 18 d. 11.45 val., kai buvo sulaikyta policijos pareigūnu adresu (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamoji I. K. pagrobė svetimą turtą:

ji 2012 m. kovo 2 d. apie 11 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš kambario pagrobė ant sekcijos stovėjusią dėžutę, kurioje buvo J. O. prikalusantys papuošalai: 100 Lt vertės auksiniai auskarai, 40 Lt vertės sidabrinė grandinėlė, 100 Lt vertės sidabrinis žiedas su baltu akmenuku, bendros 70 Lt vertės sidabriniai auskarai su juodais akmenukais ir sudabrinis žiedas su juodu akmeniu, 100 Lt vertės sidabrinis laumžirgio formos žiedas, 80 Lt vertės sidabrinis indiškas žiedas, 40 Lt vertės sidabrinis auskaras, 60 Lt vertės sidabrinis auskaras, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. O. priklausantį 590 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo D. A. turto pagrobimo

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. K. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. A. yra jos draugių dėdė. Draugės jai rodė piniginę, kurioje buvo eurai, ir jai kilo noras minėtą piniginę pasisavinti. Ji pinigus išleido, o piniginę išmetė prie namų. Su D. A. susitarė dėl žalos atlyginimo, pastarajam viską atlygino.

Teisiamajame posėdyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymamas patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiojo D. A. ir liudytojos J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2011 m. balandžio 16 d. apklausos metu D. A. parodė, kad į (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 15 d. nuo 13 val. iki 19 val. jis atvažiavo pas savo sugyventinę namo, kur buvo iki 18 val., nes nuėjo pasitikti sugyventinės iš darbo. Grįžęs namo už 30 minučių jis nuėjo pasiimti pinigų iš savo piniginės, kuri gulėjo miegamojo kambaryje sekcijoje, tačiau piniginės nerado. Tuo metu, kai jis išėjo pasitikti sugyventinės, bute buvo sugyventinės dukra J. D. ir jos draugė I. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi sugyventinės dukros jis tikrai neįtarinėja, mano, kad šią vagystę galėjo įvykdyti tik I. K., nes ji, kiek žino, buvo visą dieną užsidariusi kambaryje. Taip pat jis buvo susisiekęs su I. K. tėvais, kurie paaiškino, kad jų dukra yra problematiška ir toks atsitikimas įvyko jau nebe pirmą kartą. Jis piniginę vėliau rado tame kelyje, kuriuo ėjo iš jo namų I. K.. Todėl jis tikrai mano, kad piniginę pavogė I. K.. Šią piniginę jis atsinešė namo ir pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Nori papildyti, kad, kuomet grįžo su savo sugyventine, I. K. bute jau nebebuvo. I. K. sugyventinės dukrai pasakė, kad jai laikas namo ir ji greitai išėjo iš buto (t. 1, b. l. 41-42).

2011 m. balandžio 21 d. apklausos metu D. A. parodė, kad nori papildyti vagystės metu patirtą turtinę žalą. Vagystės dieną buvo pavogta jam priklausanti juodos spalvos su užrašu „Coach“ piniginė, kurios vertė 10 Lt. Šią piniginę jis rado kitą dieną, t. y. 2011 m. balandžio 16 d., ant keliuko šalia šiukšlyno, esančio prie garažų pakeliui į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Piniginėje buvo 250 eurų, 6 Amerikos doleriai, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. 2011 m. balandžio 17 d. jis turėjo išskristi maršrutu Vilnius-Nica, kur Prancūzijos Respublikoje jis dirba vairuotoju. Bilietas buvo užsakytas ir jau sumokėti pinigai. Viso žala, įskaitant patirtus nuostolius, sudaro 1 5275,78 Lt, jei jam žala bus atlyginta, jis linkęs su I. K. taikytis (t. 1, b. l. 44).

2011 m. balandžio 16 d. apklausos metu liudytoja J. D. parodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. apie 16.30 val. pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo draugė I. K.. Bute tuo metu dar buvo motinos sugyventinis D. A., kuris apie 18 val. išėjo pasitikti mamos. Ji bute liko tik su I., kuri paprašė duoti jai telefoną paskambinti ir besiskambindama nuėjo į motinos miegamąjį kambarį ir uždarė duris. I. tame kambaryje buvo apie penkias minutes ir, ką ten darė, ji nematė. Apie 18.50 val., maždaug likus 10 minučių iki motinos grįžimo, I. išėjo iš buto, pasakiusi, kad jai reikia namo, nors kaip paaiškėjo vėliau, namuose jos nebuvo. Kai namo grįžo jos motina su D., pastarasis pasigedo savo piniginės. Ji įtarė, kad piniginę galėjo pavogti tik I.. Kai ji skambino I., pastaroji neatsiliepdavo (t. 1, b. l. 52-53).

Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. A. pateikė tyrėjui juodą vyrišką odinę piniginę (t. 1, b. l. 35), kuri apžiūrėta, surašant 2011 m. balandžio 21 d. daiktų apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 36-39).

Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23-34).

Iš byloje esančio 2011 m. gegužės 2 d. susitaikymo protokolo matyti, kad I. K. atlygino 1 525,28 Lt turtinę žalą, su nukentėjusiuoju D. A. susitaikė, pastarasis jai daugiau jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 75).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad jų visuma patvirtina kaltinamajai I. pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes – būtent, kad ji 2011 m. balandžio 15 d. apie 18.50 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam D. A. priklausančią 10 Lt vertės piniginę su joje buvusiais grynaisiais pinigais įvairia valiuta, kurių atitikmuo litais – 876,78 Lt. Šie kaltinamosios I. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

I. K. pagrįstai pareikštas kaltinimas ir tuo, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje ji pagrobė ir minėtoje piniginėje buvusį vairuotojo pažymėjimą, išduotą D. A. vardu. Iš tiesų, teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad pagrobtoje piniginėje minėtas vairuotojo pažymėjimas buvo ir jį kartu su kitais daiktais I. K. užvaldė. Iš esmės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje I. K. šios aplinkybės neneigė, tačiau jos parodymų analizė teikia pagrindo manyti, kad ji nepripažino turėjusi tyčią pagrobti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau apie kaltininko veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne vien iš jo parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad pagrobtą piniginę kaltinamoji I. K. netoli nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, kurioje įvykdė vagystę, išmetė. Vis dėlto, visus piniginėje buvusius grynuosius pinigus ir vairuotojo pažymėjimą ji pasiliko sau. Tai rodo, kad kaltinamoji I. K. pagrobdama svetimą turtą ir svetimą asmens dokumentą veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia, nes ją tenkino bet kokie veikos padariniai – šiuo atveju užvaldyti pinigai ir vairuotojo pažymėjimas. Todėl kaltinamosios I. K. veiksmai pagrobiant svetimo asmens vardu išduotą oficialų dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiosios O. Š. turto pagrobimo

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad O. Š. yra jos pažįstama. Ji datos neatsimena, buvo vasara, jos nuėjo pas O. Š. į namus. Jos ruošėsi važiuoti į miestą ir O. Š. pradėjo jai rodyti savo papuošalus. Jos papuošalus matavosi, po to papuošalus O. Š. sudėjo į dėžutę, kurią padėjo į vietą. Po to jos užsuko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini) “. Ten ji susitiko su savo mama, kuri davė pinigų nusipirkti kelnes. Po to jos nuvažiavo į miestą, pramogavo, vakare vėl grįžo į O. Š. namus, ryte atsikėlė ir ji su O. Š. draugu G. dviese išvažiavo į miestą. O. Š. pasiliko namie ir po pietų jai paskambinusi pasakė, kad pametė žiedą. Tačiau O. Š. jos žiedo vagyste tuomet nekaltino, tiesiog pasakė, kad prarado žiedą ir prašė apie tai niekam nepasakoti. Tos dienos vakare vėl susitiko su O. ir vėl nuvažiavo pas ją nakvoti. Kitą rytą abi nuvažiavo pas G., o vakare išsiskyrė. Tą pačią dieną sudužo jos mobiliojo ryšio telefonas, ji neturėjo jokio ryšio, o kuomet telefoną po penkių dienų sutaisė, ji sužinojo, kad O. parašė dėl vagystės pareiškimą, nors prieš tai, kalbėdama su ja, jos niekuo nekaltino. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus kaltinamoji I. K. paaiškino, kad papuošalus matavosi O. kambaryje. Ji matė žiedą, bet nematė, ar jame buvo akmenukas. Jos manymu, žiedas 3 000 Lt nekainuoja. Žiedo su dideliu akmenuku nematė. „(duomenys neskelbtini) “ prekybos centre ji norėjo susitikti su mama, planavo pirkti kelnes, jai mama padavė 30 Lt. Į lombardą ji nebuvo užėjusi. Tuos papuošalus, kuriuos yra pavogusi, parduodavo, tačiau šįkart lombarde nebuvo. Po nukentėjusiosiosios apklausos atsakydama į teisėjo klausimą I. K. paaiškino, kad jai atrodo, kad ji matavosi žiedą, bet žiedas jai buvo per didelis ir ji žiedą nusiėmė. Ji nepamena, ar po to būdama mieste aukojo pinigų valkatai.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. Š. parodė, kad ji su I. K. susitiko prie ežero, paskui nuėjo pas ją į namus, kur, jai leidus, matavosi papuošalus. Po to jos nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini) “, I. K. jos paprašė palaukti prie centrinio įėjimo, o pati nuėjo prie lombardo. I. K. sakė, kad eina susitikti su mama. I. K. yra jos buvusio vaikino G. panelė. Ji tuomet nežinojo, kad I. K. užsiima vagystėmis. Dėžutė su papuošalais buvo jos kambaryje. Ji negali pasakyti, ar I. K. jos kambaryje būdavo tik jai matant, galbūt ji pati buvo nuėjusi į virtuvę, bet I. K. buvo paskutinė, kuri uždarė dėžutę, kurioje buvo papuošalas, ir jai padavė, o ji padėdama dėžutę į lentyną, į dėžutės vidų nebežiūrėjo. Žiedas ir pakabukas jai iki šiol negrąžinti. Vėliau ji buvo nuėjusi pas prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotojus ir kartu su jais žiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kaip jos abi su I. K. įėjo į „(duomenys neskelbtini) “, ji laukė, o I. K. nuėjo į lombardą, paskui I. K. iš lombardo išėjo. Lombardo patalpos nefilmuojamos. Vaizdo įraše matyti, kaip I. K. vaikščiodama kalba telefonu. Ji atpažino vaizdo įraše I. K., jei neklysta, pastaroji buvo apsirengusi kažkuo žydros spalvos. Apsaugos darbuotojai jai pasakė, kad įrašai saugomi apie savaitę ar dešimt dienų, dabar to tiksliai nepamena, taip pat jai buvo pasakyta, kad norint įrašus gauti, reikalingas leidimas tam, kad įrašai būtų išsaugoti. Ji paprašė, kad apsaugos darbuotojai tiesiog šiaip išsaugotų įrašus, ir pastarieji pažadėjo tai padaryti. Vėliau apsaugos darbuotojai jai pasakė, kad nebuvo pagrindinės administratorės ir jie įrašus ištrynė, nes nelabai mokėjo išsaugoti. Ji neatsimena konkrečios dienos, kuomet kreipėsi į policijos pareigūnus, bet tai buvo savaitės laikotarpyje. Ji iš pradžių policijoje nenorėjo iškart apkaltinti kaltinamosios, kuri yra jos labai gero draugo, buvusio vaikino panelė. Ji norėjo išsiaiškinti, kas įvyko. Galbūt žiedas galėjo užkristi už lovos ar kitų baldų ir ji tai aiškinosi. Sekančią dieną po vagystės ji buvo pasikvietusi I. K. nakvoti, kadangi pasakydama jai, kad pasigedo žiedo, tikėjosi, jog pastaroji išsigąs ir grąžins žiedą. Ji gali šimtu procentų patvirtinti, kad pati neėmė žiedo, taip pat to nedarė ir G.. Pastarasis jos kambaryje būdavo daug kartų ir niekuomet nebuvo paėmęs papuošalų. Ji pastebėjo, kad nebėra žiedo, sekančią dieną po to, kai su I. K. matavosi papuošalus. I. K. su G. D. išvažiavo, o ji apie 16 val. pamatė, kad nebėra žiedo. Ji ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Mieste I. K. laisvai leido turimus pinigus, aukojo valkatai. Vaizdo įrašas buvo darytas šešiomis kameromis, per visas jas matėsi, kaip eina I. K., jokia kita moteris tuo metu į lombardą nebuvo užėjusi. Įraše nesimato lombardo ir parduotuvės dalies, bet koridorius matosi. Žiedo sertifikato nėra. Panašus analogiškas žiedas yra pas jos močiutę. Šis žiedas buvo įsigytas prieš kokius 20-30 metų, tuomet žiedai iš užsienio buvo vežami nelegaliai. Žiedas jai labai brangus. Vėliau, po kokių dešimties dienų, ji buvo nuėjusi pas I. K. motiną. Dar tą pačią dieną, kuomet pasakė I. K. apie dingusį žiedą, pastaroji netoli gynybinės sienos, Vilniuje, begerdama alkoholį pasakė, kad ne vieną kartą yra taip kaltinama, ir, kad niekas nieko neįrodys. Ji pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Vaizdo įraše ji matė, kaip I. K. nueina į lombardą, paskui iš ten išeina ir užsidaro lombardo grotos. Joks kitas žmogus iki tol iš lombardo neišėjo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. V. parodė, kad 2011 m. liepos mėn. dirbo apsaugos darbuotoju Vilniuje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini) “. Tą dieną mergina (liudytojas parodė į nukentėjusiąją O. Š.), kurios jis asmeniškai nepažįsta, atėjo ir pasakė, kad jai pavogė žiedą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą jis pamatė, kad O. Š. atėjo su kita mergina. Iš vaizdo įrašo jis negali teigti, kas buvo ta kita mergina, nes vaizdo įrašo kokybė yra pakankamai prasta. Vaizdo įraše buvo matoma seka, kur kas nuėjo. Merginos išsiskyrė, nukentėjusioji, jei jis neklysta, nuėjo į „Tako Fashion“ parduotuvę, esančią prekybos centro antrame aukšte, o kita mergina nuėjo į lombardą, kuris buvo prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ pirmame aukšte. Įraše matyti, kaip ji išėjo iš lombardo, bet po kiek laiko, jis negali pasakyti. Vaizdo įrašo išsaugoti nepavyko, nes buvo užfiksuoti įrangos gedimai. Jis su O. Š. žiūrėjo vaizdo įrašą dviese, o policija įrašo teiravosi po savaitės. Priklausomai nuo atminties, vaizdo įrašas išlieka 4-5 dienas, tačiau šiuo atveju policija atvyko vėliau, o vaizdo įrašas dingo anksčiau, kadangi buvo elektros trikdžiai. Elektros trikdžių metu jei įrašų įrenginiai atsijungia, įrašas dingsta automatiškai. Jis nežino, ar lombarde kita mergina buvo su kuo nors susitikusi, tačiau pakeliui į lombardą su niekuo nesusitiko. Pats vaizdo įrašas tęsiasi ne tris minutes, tiek laiko lombarde užtruko kita mergina. Laikrodis yra kameroje, filmavimas vykdomas nenutrūkstamai, nebent būna elektros trikdžiai. Gali būti, kad merginai išėjus, lombardo šeimininkas užrakino duris. Kameros koridorių apima šimtu procentų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. D. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta. Pamena, kad žiedas dingo, buvo bandoma kažką aiškintis. Jis yra matęs žeidą pas O. Š., buvo ir tuomet, kai jai per gimtadienį žiedą padovanojo močiutė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios I. K. motina R. K. atsisakė duoti parodymus.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo I. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2011 m. rugsėjo 14 d. apklausos metu liudytojas I. Š. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtame name gyvena jo dukra O. Š.. Pas O. Š. ateina daug draugų. Kadangi ji turi savo kambarį, tai jos draugai būna jos kambaryje. Dažniausiai, jei draugai lieka nakvoti, jie nakvoja jos kambaryje. Jo namas yra trijų aukštų, kartais O. draugai nakvoja antrame namo aukšte. Jos draugai su juo nebendrauja, stengiasi netrukdyti, todėl jis nežino O. draugų vardų ir pavardžių. Jis neatsimena, ar 2011 m. liepos 14 d. pas juos nakvojo kokia nors O. draugė. Maždaug liepos mėnesį, tačiau tiksliai datos neatsimena, O. jam pasakė, kad dingo jos žiedas ir pakabukas. Pasakė, kad įtaria, kad žiedą ir pakabuką pavogė jos pažįstama I., kai nakvojo pas juos. Žiedas buvo auksinis, su rubinu, padovanotas močiutės. Kaip atrodė pakabukas jis nežino. Žiedas priklausė O., nes buvo jai padovanotas. Žiedo kaina 3 000 Lt, nes žiedas brangus kaip dovana, pirktas seniai. Žiedo įsigijimą patvirtinančių dokumentų jie neturi. Kaip buvo pagrobti minėti daktai, jis nematė. Įsibrovimo į namą nebuvo, kiti pašaliniai asmenys pas juos atėję nebuvo, todėl niekas kitas daiktų pavogti negalėjo (t. 1, b. l. 95).

Iš byloje esančio 2011 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – mūriniame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis O. Š. kambarys, kuriame buvo laikomi juvelyriniai dirbiniai. Užėjus į kambarį prie kairės sienos žiūrint nuo durų stovi spinta, toliau kampe prie priešingos sienos stalas. Dešinėje durų pusėje prie sienos stovi spinta, kurioje buvo dėžutės su dirbiniais. Prie dešinės sienos stovi lova. Apžiūrėta spinta ir joje buvusios O. Š. nurodytos dėžutės (ruda širdies formos muzikinė dėžutė, raudona dėžutė) su juvelyriniais dirbiniais. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta. Įsibrovimo ar kitokio neteisėto patekimo į namą ar O. Š. kambarį požymių nenustatyta (t. 1, b. l. 86-87).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnis, apibrėžiantis įrodymų sampratą ir kitos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nė vienai įrodymų rūšiai neteikia pirmenybės. Tai reiškia, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. K. 2011 m. liepos 13 d. būdama nukentėjusiosios O. Š. namuose ir jos kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), matavosi O. Š. papuošalus, tarp jų ir 3 000 Lt vertės auksinį žiedą bei 150 Lt vertės pakabuką. Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje iš esmės pripažino pati kaltinamoji I. K. (tiesa, ji ginčija šių papuošalų vertę). Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų I. K., kaip įtariamosios, parodymų, matyti, kad būnant O. Š. kambaryje, pastaroji pradėjo rodyti savo drabužius, o po to – papuošalus. Papuošalai gulėjo 6 dėžutėse, tai buvo įvairūs papuošalai – ir geltono metalo, ir sidabriniai, ir šiaip bižuterija. Jos matavosi papuošalus. Jai O. Š. papuošalai buvo per dideli. Ji matė geltono metalo žiedą, neatsimena, ar jis buvo su akmenuku, ar be jo. Olivija pasakė, kad tai jos močiutės žiedas. Buvo du geltono metalo žiedai. Kaip atrodė kitas žiedas, ji neatsimena. Tie žiedai nebuvo dideli, tikrai nebuvo žiedo su dideliu akmeniu (t. 2, b. l. 57). Šie I. K. parodymai, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiosios O. Š. parodymais nustatyta ir tai, kad paskutinioji dėžutę, kurioje turėjo būti auksinis žiedas, uždarė ir jai padavė kaltinamoji I. K., o ji po to dėžutės iki sekančios dienos (t. y. liepos 14 d.) 16 val. nebeatidarė, o atidariusi, pasigedo žiedo. Kad tokia dėžutė iš tiesų pas nukentėjusiąją O. Š. buvo, patvirtina 2011 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 86-87). Nėra abejonių ir dėl žiedo įsigijimo aplinkybių – tiek pati O. Š., tiek jos tėvas I. Š., galiausiai, liudytojas G. D. patvirtino, jog šį žiedą nukentėjusiajai O. Š. gimtadienio proga padovanojo jos močiutė. Teismas neturi pagrindo abejoti ir 150 Lt kainavusio auksinio pakabuko buvimu pas nukentrėjusiąją O. Š.. Iš tiesų, tiesioginių įrodymų apie tai, kad minėtus papuošalus pagrobė kaltinamoji I. K., byloje nesurinkta, tačiau, kaip minėta, įrodomąją vertę byloje turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Aprašytos aplinkybės, jas įvertinus su vėliau nustatytais kaltinamosios I. K. veiksmais tą pačią dieną – lankymusi lombarde, esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini) “, išlaidavimu nuvažiavus į miesto centrą rodo, kad jai pareikštas kaltinimas vagyste pasitvirtino. Teismas pažymi, kad kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo, vienok, kaltinamosios versiją apie tai, kad pinigų išlaidoms mieste ji turėjo dėl to, kad jų jai prekybos centre „(duomenys neskelbtini) “ davė motina, iš dalies paneigia pačios R. K. parodymai apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kurioje ji teigė, kad dukrai buvo davusi tik apie 30 Lt, o dėl kitų pinigų dukra jai sakė, jog atgavo skolą (t. 1, b. l. 97). Kaltinamosios I. K. atkaklų mėginimą paneigti aplinkybę, jog ji 2011 m. liepos 13 d. lankėsi lombarde prekybos centre „(duomenys neskelbtini) “ paneigia tiek O. Š., tiek ir liudytojo buvusio prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotojo M. V. parodymai apie peržiūrėtą vaizdo įrašą. Ir nors pats vaizdo įrašas neišlikęs, tačiau abejoti šių asmenų, pirmiausia, jokia bylos baigtimi nesuintersuoto liudytojo M. V. parodymais, teismas neturi jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustatyta ir jokio nukentėjusiosios O. Š. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti I. K.. Priešingai, nukentėjusiosios veiksmai pastebėjus žiedo ir pakabuko dingimą rodo, kad ji pati stengėsi išsiaiškinti visas aplinkybes ir tik supratusi, jog žiedą galėjo pavogti tik I. K., kreipėsi į policiją.

Teismas neturi pagrindo abejoti tiek nukentėjusiosios O. Š., tiek jos tėvo liudytojo I. Š. nurodyta pagrobto žiedo verte. Žiedo ir auksinio pakabuko formą ir savybes nukentėjusioji O. Š. detaliai apibūdino apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad apačioje žiedas yra apie 5 milimetrų pločio ir 2 milimetrų storio, į viršutinę dalį išplatėjantis į 15 milimetrų su įmontuotu ovaliu rausvu rubinu apie 10 milimetrų pločio, 15 milimetrų ilgio ir 6 milimetrų storio. Žiedas 17-18 dydžio. Pakabukas yra auksinis apie 15 milimetrų ilgio, 12 milimetrų pločio ir 1,5 milimetro storio su priekinėje pusėje išgraviruotais religiniais motyvais (tikslaus atvaizdo nepamena, atrodo „Marija“) – t. 1, b. l. 88. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusioji O. Š. elgtųsi nesąžiningai, norėdama nepagrįstai iš kaltinamosios pasipelnyti. Kaip matyti iš bylos dokumentų, nukentėjusioji net nepareiškė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir turėjo tokią teisę.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamosios I. K. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o nukentėjusiosios O. Š. pareikštas 3 150 Lt civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo A. O. A. turto pagrobimo, dokumento pagrobimo ir neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. K. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji buvo klube, nukentėjusysis jai pasiūlė važiuoti namo, jie nuvažiavo, nuėjo miegoti. Ji negalėjo užmigti, jai nuo kažko buvo labai bloga, pamatė telefonus ir piniginę, viską paėmė ir pasišalino. Pripažįsta, kad pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus. Sutinka atlyginti padarytą žalą. Pagrobtais dokumentais ir banko mokėjimo kortelėmis tiesiogiai nesinaudojo, jie buvo pas ją namuose iki tol, kol ją sulaikė polciija. Norėjo šiuos daiktus nukentėjusiajam grąžinti, tačiau to nepadarė, nes blogai jautėsi.

Teisiamajame posėdyje remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti nukentėjusiojo A. O. A., liudytojų N. A., A. S. ir T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2011 m. lapkričio 15 d., 2011 m. lapkričio 21 d. ir 2012 m. kovo 14 d. apklausų metu nukentėjusysis A. O. A. parodė, kad 2011 m. lapkričio 12 d., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini), susipažino su mergina vardu I., kuriai pasiūlė važiuoti pas jį į namus ir kartu nuvažiavo į jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo bute jie sėdėjo kambaryje, kalbėjosi, o vėliau nuėjo miegoti. Kadangi jis buvo labai pavargęs, greitai užmigo ir pabudo apie 6 val. ryto. I. bute jau nebebuvo, buto durys buvo neužrakintos. Apžiūrėjęs kambarį pastebėjo, kad nuo spintelės dingo jo 700 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry“, kartu su 140 Lt vertės „Bitė“ SIM koretele, 1550 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „IPhone“, kartu su 10 Lt vertės „Pildyk“ SIM kortele. Taip pat pasigedo savo rudos spalvos piniginės, kurioje buvo 40 eurų, 30 litų, 35 doleriai, „Snoro“ banko kortelė, išduota jo vardu, Nigerijos banko kortelė, 50 Lt vertės tarptautinis studento pažymėjimas, 50 Baltarusijos rublių, 30 Lt vertės nuolatinis važiavimo bilietas. Įtaria, kad vagystę įvykdė mergina vardu I., kuriai apie 18-20 metų, stamboko kūno sudėjimo, plaukai iki pečių dažyti, ant krūtinės kairėje pusėje roplio tatuiruotė. Naršydamas internete rado anketą, kurioje buvo informacija apie tą merginą (t. 1, b. l. 106, 110, 193).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. A. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, tai yra mobiliojo ryšio telefonų parduotuvės-supirktuvės. Taip pat šioje bendrovėje atliekami telefonų remonto darbai. Telefonus jie superka iš žmonių ir visada reikalauja asmenį patvirtinančių dokumentų, tačiau kai daiktas parduodamas, iš pirkėjo asmens dokumentai nereikalaujami. 2011 m. lapkričio 14 d. dienos metu į supirktuvę atėjo nepažįstama mergina, kuri norėjo parduoti mobiliojo ryšio telefoną „IPhone 4G“. Mergina nurodė, kad jai telefoną iš Anglijos atvežė draugas. Jis apžiūrėjo telefoną ir pamatė, kad jame užstrigo SIM kortelė (tokio tipo telefonams reikia specifinės kortelės). Žinojo, kad tai yra brangus, turintis paklausą telefonas, todėl jį nupirko už 650 Lt. Mergina pateikė savo asmens dokumentą, prekių pirkimo akte, kurio kopiją pateikė policijos pareigūnams, yra nurodyti jos duomenys, tai I. K.. Tą pačią dieną telefonas buvo pataisytas ir parduotas. Kad telefonas yra vogtas, nežinojo (t. 1, b. l. 140).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2011 m. lapkričio pabaigoje jis susitiko su savo drauge I. K., kuri pasakė, kad nori parduoti mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry“. I. nesakė, iš kur turi nurodytą telefoną, pažadėjo, kad duos pinigų degalams ir jis sutiko I. pavežti iki prekybos centro „Mandarinas“, Fabijoniškėse. I. pasakė, kad jis padėtų jai įtikinti pirkėją. Nurodytoje vietoje susitiko su nepažįstamu vaikinu, kuris telefoną nupirko už 390 Lt. I. davė vaikinui pakrovėją, kuris buvo jos rankinėje. Vaikinas nusipirko telefoną ir išėjo, o I. jam davė 20 Lt. Dar I. klausė, ar niekam nereikia telefono „IPhone“. Lapkričio pabaigoje kartu su I. jį pristatė į Vilniaus 5 PK, ir tik iš pareigūnų sužinojo, kad I. įtariama vagyste (t. 1, b. l. 174).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad 2011 m. lapkričio viduryje, internetiniame puslapyje www.eurai.lt rado skelbimą, kad parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry Bold 9780“. Paskambino skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė vaikinas, su kuriuo susitarė susitikti lapkričio 16 d. vakare, Fabijoniškių mikrorajone. Vaikinas atvažiavo automobiliu „Ford Mondeo“, tamsiai žalios spalvos ir buvo kartu su mergina. Automobilyje vaikinas jam parodė telefoną „BlackBerry“, baltos spalvos, baltame originaliame dėkliuke. Telefonas buvo be dėžutės ir dokumentų, buvo tik neoriginalus pakrovėjas. Telefoną jis nusipirko už 390 Lt, tačiau juo naudojosi tik apie savaitę, o po to pardavė pagal skelbimą internete nepažįstamam vaikinui (t. 1, b. l. 173).

Iš byloje esančio 2012 m. lapkričio 21 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. O. A. iš trijų jam parodytų asmenų atpažino I. K. kaip merginą, po kurios apsilankymo 2011 m. lapkričio 12 d. jo bute (duomenys neskelbtini), dingo du jo mobiliojo ryšio telefonai, piniginė su pinigais ir kortelėmis (t. 2, b. l. 62-64).

Iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 18 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. K. tyrėjui pateikė tamsiai rudos spalvos piniginę, Tarptautinį studento pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu, banko „Snoras“ mokėjimo kortelę „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. O. A. vardu, „GTBank“ mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. A. vardu, sulaužytą telefono SIM kortelę „Pildyk“, Maxima „Ačiū“ kortelę (duomenys neskelbtini), internetinės bankininkystės kortelę (banko „Snoras“) su kodais Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninį visuomeninio transporto važiavimo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Baltarusijos rublių kupiūrą (t. 1, b. l. 124).

Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 12 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. K. tyrėjai pateikė mobiliojo ryšio SIM kortelę „Bitė“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 125).

Iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pagal 2011 m. lapkričio 18 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolą I. K. pateikti daiktai ir dokumentai (t. 1, b. l. 128-131).

Iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 21 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. O. A. iš pateiktų atpažinti trijų piniginių atpažino savo piniginę, kuri buvo pagrobta iš jo buto (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 12 d. naktį (t. 1, b. l. 132-133).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajai I. K. pareikštus kaltinimus. Kaltinamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti tiek kaip svetimo turto pagrobimas (vagystė) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tiek kaip svetimo asmens dokumento pagrobimas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, tiek ir kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ir laikymas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji I. K., paaiškindama dviejų pastarųjų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nepripažino, jog veikė tyčia (BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai savo esme yra tyčinės veikos), vis dėlto, objektyviai nustatyti kaltinamosios veiksmai – svetimo asmens dokumento (Tarptautinio studento pažymėjimo), svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (banko „Snoras“ ir Nigerijos banko mokėjimo kortelių) pagrobimas 2011 m. lapkričio 12 d. ir laikymas iki 2011 m. lapkričio 18 d. (tai yra, daugiau nei savaitę laiko), kuris nutrūko tik dėl policijos pareigūnų veiksmų, rodo, kad darydama šias veikas kaltinamoji I. K. veikė tiesiogine tyčia. Todėl ikiteisminio tyrimo metu pateikta jos nusikalstamų veiksmų kvalifikacija yra teisinga.

Iš teismui pateiktų kasos pajamų orderių matyti, kad kaltinamoji I. K. nukentėjusiajam A. O. A. atlygino 1 200 Lt, todėl pastarojo pareikštas 1 988 Lt civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiosios J. O. turto pagrobimo

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. K. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su drauge ir kitais pažįstamais, R. O. klasiokais, nuėjo į butą, jame pamatė dėžutę su papuošalais, kurią paėmė. Ji pripažįsta, kad paėmė visus jai pareikštame kaltinime išvardytus daiktus. Šiuo metu papuošalai grąžinti.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti nukentėjusiosios J. O., liudytojų R. O., J. P. ir E. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2012 m. kovo 5 d., 2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 23 d. apklausų metu nukentėjusioji J. O. parodė, kad 2012 m. kovo 5 d. apie 10 val. pastebėjo, kad iš jos kambario, esančio bute (duomenys neskelbtini), dingo raudonos spalvos dėžutė su papuošalais, kuri stovėjo ant sekcijos lentynos. Paskutinį kartą dėžutę matė vietoje 2012 m. kovo 1 d. apie 21 val. Kas pavogė dėžutę, nematė, tačiau jos nepilnametis sūnus R. O. papasakojo, kad 2012 m. kovo 2 d. apie 11 val. pas jį į svečius buvo atėję klasiokai, su kuriais pirmą kartą atėjo mergina I. K.. Vaikai minėjo, kad po šios merginos apsilankymo ir anksčiau dingdavo daiktai. Jos pagrobtoje dėžutėje buvo auksiniai auskarai, 100 Lt vertės, sidabriniai: grandinėlė, 40 Lt vertės, žiedas su balta akute, 100 Lt vertės, auskarai su juodais akmenukais ir žiedas su juodu akmeniu, bendros 70 Lt vertės, laumžirgio formos žiedas, 100 Lt vertės, sidabrinis žiedas su pavaizduotu paukščiu ir vabalu, 80 Lt vertės, vienas auskaras su akmenukais, 40 Lt vertės ir žiedo formos vienas auskaras, 60 Lt vertės (t. 2, b. l. 2, 11-13).

2012 m. kovo 5 d. apklausos metu liudytojas R. O. parodė, kad 2012 m. kovo 2 d. apie 11 val. kartu su klasiokais A. B., J. P., . atėjo pas jį namo, adesu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo pažįstama mergina I. K.. Jie visi buvo jo kambaryje, po butą nevaikščiojo. Vienu momentu I. K. skambino telefonu ir buvo išėjusi iš kambario. Jis matė, kad I. buvo nuėjusi į jo mamos kambarį ir grįžo maždaug po 3-5 minučių. Po to I. K. pasakė, kad reikia susitikti su drauge ir išėjo iš buto. Kartu su kitais draugais bute buvo iki 17.30 val., daugiau niekas iš kambario nebuvo išėjęs ir į jo mamos kambarį nėjo (t. 2, b. l. 6-7).

2012 m. kovo 12 d. apklausos metu liudytoja J. P. parodė, kad 2012 m. kovo 2 d. apie 11 val. Karoliniškėse susitiko su drauge I. K. ir kitais draugais: R. O., A. B., R., kurio pavardės nežino. Visi nuėjo pas R. O. į svečius. R. namuose tėvų nebuvo. Jie visi sėdėjo R. kambaryje, žaidė kompiuteriu. Į kitą kambarį, tai yra R. mamos, jie visi buvo užėję kartu, kai ėjo į balkoną, o po to vėl grįžo į R. kambarį. Maždaug po pusvalandžio Ingridai kažkas paskambino, ji atsikėlė, išėjo iš kambario ir pridarė kambario duris. I. kambaryje nebuvo kelias minutes. Po to I. grįžo, pabuvo dar apie 10 minučių ir pradėjo ją kviesti su savimi į stoties rajoną išgerti kur nors kavos, kur turėjo susitikti su drauge. Ji nesutiko važiuoti su I. ir ši išėjo iš buto viena. I. rankinukas visą laiką gulėjo kambaryje, kur jie visi sėdėjo, tačiau I. visą laiką buvo apsirengusi striuke ir jos nebuvo nusivilkusi. I. išėjo apie 12 val., ir niekas iš jų nieko įtartino nepastebėjo. Kitą dieną R. O. mama pasakė, kad iš jos kamabrio dingo dėžutė su papuošalais (t. 2, b. l. 8).

2012 m. kovo 16 d. apklausos metu liudytoja E. Š. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke-konsultante. Bendrovė yra (duomenys neskelbtini), užsiima įvairių daiktų supirkimu ir pardavimu. 2012 m. kovo pradžioje, tikslios datos neatsimena, dienos metu, kai ji buvo darbo vietoje, į supirktuvę atėjo nepažįstama mergina, kuri norėjo parduoti papuošalus. Tarp pauošalų buvo vieni auksiniai auskarai, o kiti papuošalai buvo sidabriniai: žiedai, grandinėlė, auskarai. Paminėtus daiktus ji iš nurodytos merginos nusipirko sau, todėl jokių dokumentų nepildė ir asmens dokumento iš tos merginos nepareikalavo. Papuošalus pirko sau norėdama dalį kam nors padovanoti, dalį galimai parduoti. Merginos siūlomus papuošalus pasvėrė, tiksliai neatsimena jų svorio. Už viską merginai sumokėjo iš savo pinigų 96 Lt. Merginos neklausė, kieno tie papuošalai, pagalvojo, kad tai merginos nuosavi papuošalai ir net neįtarė, kad jie gali būti vogti. Nurodytą merginą matė pirmą kartą. Iš dviejų sidabrinių žiedų ji pati išėmė akmenukus, vienas buvo juodos spalvos, kitas, mažesnis, baltas akmenukas. Akmenukus ji kolekcionuoja. 2012 m. kovo 7 d. į nurodytą supirktuvę atvažiavo policijos pareigūnai su aukščiau paminėta mergina ir ji sužinojo, kad tie papuošalai buvo įsigyti nusikalstamu būdu. Tuo metu supirktuvėje buvo direktorius S. B., ji padavė visus papuošalus, kuriuos pirko iš merginos. Mergina pati nurodė, kad tai tie patys jos parduoti papuošalai (t. 2, b. l. 40).

Iš byloje esančio 2012 m. kovo 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo direktorius S. B. pateikė tyrėjui vieną porą auksinių auskarų, vieną porą sidabrinių auskarų su juodais akmenukais, keturis vienetus sidabrinių žiedų, vieną sidabrinį auskarą, sidabrinę grandinėlę, vieną sulankstytą auskarą (t. 2, b. l. 16).

Iš byloje esančių 2012 m. kovo 15 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusioji J. O. atpažino visus iš jos pagrobtus papuošalus, kuriuos pagal 2012 m. kovo 7 d. protokolą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ lombardo direktorius S. B. (t. 2, b. l. 23-38).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajai I. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamosios I. K. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiosios J. O. pareikštas 210 Lt civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas kaltinamajai I. K. bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė septynis nusikaltimus, tarp jų – keturis nesunkius nusikaltimus ir tris apysunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (visais atvejais kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę (kaltinamoji jauno amžiaus, neteista, dirbanti), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. BK 55 straipsnyje pasakyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas sprendžia, kad padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančių aplinkybių visuma (ypač, padarytų nusikaltimų skaičius, iš esmės analogiškas jų padarymo būdas, kas rodo tam tikrą kaltinamosios polinkį daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas) rodo, kad kaltinamajai I. K. turi būti skirta įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamosios asmenybę apibūdinančios aplinkybės – jos jaunas amžius, dalinis padarytos žalos atlyginimas, darbinė veikla, teikia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl teismas remdamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą atideda vienerių metų laikotarpiui, paskirdamas teismo įpareigojimą.

Kaltinamajai I. K. paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 63 straipsnio 4 dalis).

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo D. A. turto pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo D. A. asmens dokumento pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios O. Š. turto pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. O. A. turto pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. O. A. asmens dokumentų pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios J. O. turto pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo D. A. turto pagrobimo) ir Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo D. A. asmens dokumento pagrobimo) ir subendrintą baumę paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. O. A. turto pagrobimo) ir Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. O. A. asmens dokumentų pagrobimo) ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinti šias subendrintas bausmes ir bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios O. Š. turto pagrobimo), Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios J. O. turto pagrobimo) ir galutinę subendrintą bausmę I. K. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-3 dalimis paskirtos bausmės vykdyma atidėti vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iš I. K. nukentėjusiajai O. Š. 3 150 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš I. K. nukentėjusiajam A. O. A. 788 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš I. K. nukentėjusiajai J. O. 210 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje I. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – moteriškas apatines kelnaites ir įklotą, kurie paimti 2011 m. lapkričio 15 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir saugomi Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 5 PK daiktų saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. K..

Mobiliojo ryšio SIM kortelę „Bitė“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam A. O. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis