Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei L. P., institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą – Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovui A. S., nukentėjusiajam A. Z. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. gruodžio 16 d. 12 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą R. B. vardu, prieš pradėdamas važiuoti nuo kairiosios važiuojamosios kelio dalies krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi pagrindiniu keliu „Santana Anibal“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Įvykus eismo A. K nesustojo, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie eismo įvykį policijai nepranešė. Tokiais A. K pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 101, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

A. K. teismo posėdžio metu su pažeidimais sutiko dalinai, nurodė, jog eismo įvykio nepastebėjo, kadangi nejautė kontakto su kita transporto priemone. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 16 d. 12.40 val. įvyko eismo įvykis, jis važiavo iš darbo į namus pasiimti sportinės aprangos, vairavo „Honda Accord“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė registruota jo patėvio R. B. vardu, tačiau ją A. K.. Ją pirko už savo pinigus, įregistravo patėvio R. B. vardu, savininku laiko pats save. Automobilis registruotas patėvio vardu dėl to, kad tokiu atveju mažesnis draudimas. Jo vairavimo stažas 2,5 metų. Parodė, kad važiavo asfaltu Vytauto gatvėje, nuo parduotuvės suko į pagrindinį kelią, kitas automobilis, su kuriuo buvo kontaktas, buvo baltas džipas, jį vairavo A. Z.. Prie parduotuvės yra aikštelė, iš jos jis suko į pagrindinį kelią, sutinka, jog buvo smūgis, bet jis jo nepajuto. Galimai keleivio pusės priekiniu sparnu jis kliudė džipą. Buvo saulė, jis apsidairė, gal dėl to nepastebėjo kito automobilio. Tariamas susidūrimas su ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemone buvo toks silpnas, jog jis realiai jo nepajuto - nepajuto nei smūgio, nei prisilietimo (atsirėmimo) savo transporto priemone prie kitos. Ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės jis nematė, nors pradėdamas judėti nuo kelkraščio, atidžiai apsidairė. Garso, kad atsitrenkė (atsirėmė) į minėtą transporto priemonę, jis taip pat neišgirdo, galimai todėl, kad tuo metu automobilyje grojo radijas, o galbūt dėl to, kad atsirėmimas buvo toks nežymus, jog jo objektyviai nebuvo galima pajusti. Todėl, neturėdamas jokių neigiamų intencijų ir net nesupratęs, kad jo vairuota transporto priemonė atsirėmė į kitą transporto priemonę, iš įvykio vietos nuvažiavo į namus net A. K. sutinka, kad po kontakto nesustojo, nuvažiavo tiesiai namo. Ar sustojo iš karto po įvykio A. Z., jis nematė. Parodė, kad jis grįžęs namo pasiėmė sportinę aprangą, namie užtruko apie 5 min., išėjęs į kiemą lauke sutiko A. Z. su sūnumi, kurie jam pasakė, kad jis atsitrenkė į mašiną ir pabėgo. Jis mano, kad A. Z. yra suinteresuotas, jog jam būtų taikytina administracinė atsakomybė ir, kad jis būtų nubaustas kuo griežtesne bausme, kadangi 2014 m. lapkričio 8 A. K. ir A. Z. sūnus L. Z. patyrė avariją ir buvo siekiama A. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminio tyrimo bylą. Mano, kad L. Z. buvo nepatenkintas, kad byla baigta tik kaip administracinio teisės pažeidimo byla. A. K. yra įsitikinęs, kad visa ši situacija yra nulemta ir sąlygota A. Z. keršto ir pakartotinio siekio jį nubausti. Taip pat nurodė, jog A. Z. transporto priemonei nustatyti „sužalojimai“ jam neva atsirėmus į automobilį yra ypač smulkūs ir nežymūs, t.y. vos matomas kairės pusės buferio užkabinimas. Nurodė, kad jo transporto priemonė buvo apgadinta jau iš anksčiau, nes 2015 m. lapkričio 26 d. į A. K. automobilį Žiūronių kaime buvo atsitrenkusi į kelią išbėgusi stirna. Todėl jo transporto priemonės apgadinimai nesusiję su šiuo įvykiu. A. K. automobilio buvo įlenktas priekinis keleivio pusės sparnas, įlenkimas nežymus, nes jis jau buvo įlenktas anksčiau, buvo atsilupę dažai. Jo automobiliui po susidūrimo su stirna buvo išmušta lempa, daugiau apgadinimų nebuvo padaryta. Apie tą įvykį policijai nepranešė, automobilio netaisė. Paaiškino, kad ant A. Z. džipo kairės pusės buferio buvo likę jo automobilio dažų, daugiau automobiliui nebuvo padaryta nieko, buvo tik įbrėžtas kairės pusės buferis. Nurodo, kad jis tik pradėjęs važiuoti kliudė A. Z., jo greitis galėjo būti apie 20 km/h. Jis smūgio nejuto, gailisi, dėl to ką padarė, smūgis buvo mažas, pagalvojo, kad nieko tokio nenutiko.

Nukentėjusysis A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 16 d. apie 12.30 val., jis važiavo kartu su sūnumi ir vienu keleiviu, vairavo automobilį „Santana Anibal“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tai jo vardu registruotas automobilis. Važiavo nuo autobusų stotelės pagrindiniu keliu ir ties parduotuve „užpjovimo“ būdu iššoko automobilis, kurį A. K., kabino ratą, buferį ir nuvažiavo. K. važiavo greitai ir po smūgio „nurūko“. Jis pranešė policijai, aiškiai matė, kad K. A. K. po kontakto nesustojo, todėl A. Z. po įvykio iš karto sustojo ir paskambino numeriu 112. Tada važiavo pas K., kad šis nedingtų. Jis su sūnumi nuėjo prie K. namų, K. atsakė, kad jis tenai net nebuvo. A. Z. A. K. pasakė, kad ant jo mašinos buferio likę A. K. automobilio dažai, A. K. pasakė, kad jis nieko nežino ir jam reikia važiuoti. Nurodė, kad atvažiavo policija, apžiūrėjo A. K. mašiną, po to nuėjo prie A. Z. mašinos, tikrino alkotesteriu, abu buvo blaivūs. Nurodė, jog jokiu A. K. negalėjo nejausti smūgio. Keleiviai, buvę jo automobilyje, irgi jautė smūgį. Jam dėl įvykio kirto į padangą, ratu į ratą ir sparnu į kairį buferį. Paaiškino, kad jo automobilio buferis pastumtas kelis centimetrus, ten yra toks vamzdis, padanga liko sveika. A. Z. automobilis iki šiol nesutvarkytas, nežino tiksliai kokia žala padaryta, jam draudimas viską atlygins. Reikia keisti mašinos apdailą, nes nuo smūgio visos kniedės sulūžo, be to, reikės atstatyti buferį, kuris „pavažiavęs“ į šoną. Nurodė, kad, A. K. būtų sustojęs, būtų užpildę deklaracijas ir viskas tuo būtų pasibaigę, jokio keršto jam neturi, mano, kad pasielgė negražiai ir neatsakingai.

Liudytojas K. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo gautas pranešimas, kad eismo įvykio dalyviai yra Klevų gatvėje prie 12 - ojo namo. Nuvykus į vietą ir apžiūrėjus mašinas matėsi pažeistas „Honda“ dešinys priekinis sparnas, o džipo nubraukta plastmasinė dalis, apdailos plastmasė atšokusi. „Honda“ vairuotojas sakė, kad smūgį pajuto, bet manė, kad nieko blogo nepadarė ir nuvažiavo. Jo manymu, turėjo pažeidėjas sustoti ir įsitikinti, kad niekas nenukentėjo, kadangi A. K. automobilio buferis buvo ženkliai apgadintas. Kai jie A. K. buvo lauke, jis sakė, kad jautė smūgį, bet pagalvojo, kad nieko blogo nepadarė ir nuvažiavo. A. K. transporto priemonė buvo ženkliau apgadinta, jeigu K. būtų sustojęs, jie būtų galėję supildyti deklaraciją.

Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio Balbieriškyje. Paaiškino, kad jis dirbo su patruliu K. U., nuvykę į Klevų gatvę rado eismo įvykio vairuotojus. Vienas papasakojo, kad į jo automobilį atsitrenkė „Honda Accord“ automobilis ir iš eismo įvykio pasišalino. Abiems vairuotojams buvo tikrinamas girtumas, jie buvo blaivūs, buvo surašytas protokolas, kad pasišalino iš eismo įvykio. Kadangi buvo apgadinti abu automobiliai, tai reiškė, kad yra eismo įvykis, automobilio „Honda“ buvo apgadintas priekinis dešinys sparnas, o automobilio „Santana“ priekinis kairys buferio kampas. Šis apgadinimas matėsi vizualiai ir savininkas sakė, kad apgadintas. Jeigu savininkas teigia, kad apgadintas automobilis, jis neginčija tokių aplinkybių. Pareigūnas negali vertinti, ar tai nežymus apgadinimas, tačiau akivaizdu, kad apgadinimas buvo. Vizualiai buvo nedidelis apgadinimas. Pagal turimą darbinę praktiką mano, kad pažeidėjas turėjo jausti susidūrimą, kontaktas automobilių buvo priekinėmis dalimis, buvo diena, matomumas geras. Atvykę Į įvykio vietą atvažiavo jau po įvykio, įvykio vietoje nei vieno automobilio nerado, pažeidėjo automobilis buvo rastas prie A. K. sakė, kad jautė smūgį, tik negalvojo, kad apgadino automobilį „Santana“. Nepamena A. K. tuo metu pasakojo apie stirną.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gyvena su A. K. mama, A. Z. pažįsta. Jis tuo metu buvo išvykęs. Transporto priemonė „Honda“ įgyta praėjusiai metais, kada tiksliai nepamena, yra A. K., jis ją pirko, tik liudytojo vardu užregistravo. Tuo A. A. važinėjo kaip nuosavu. Nurodė, kad automobilio kleivio pusės dešinys sparnas įlenktas, šiai dienai jis nesuremontuotas. R. B. pretenzijų dėl automobilio pagadinimo A. neturi. Po susidūrimo su stirna buvo išmuštas automobilio žibintas. Apie šį įvykį jis nieko daugiau nieko nežino. Atėjęs prie A. Z. ir policijos automobilių girdėjo kaip A. Z. sūnus rėkė, kad praeitą kartą išsisuko, o šį kartą teises atims. Jo manymu A. K. geras vaikas, jis dirba, sportuoja, motinos klauso, vaiką apibūdina gerai. Mano, A. A. nevengia atsakomybės, nebando A. A. sakė, kad nepajuto smūgio.

Institucijos surašiusios protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas A. S., atsakydamas į pirmininkaujančios teismo posėdžiui teisėjos klausimą, nurodė, kad pagal fabulą surašytame protokole aiškiai parašyta, A. K. padarė eismo įvykį, t.y. akivaizdu, kad yra ATPK 127 straipsnio sudėtis, tik jis neįrašytas. Mano, kad kolega suklydo ir neparašė to straipsnio. Dėl nukentėjusiojo transporto priemonės apgadinimų paaiškino, kad nesvarbu, nors ir mažas įlenkimas, bet atsiradęs ne savininko valia, jau yra sugadinimas. Mano, kad nuostoliai dėl įvykio nemaži. Pataisyti metalinį buferį ne taip jau paprasta, gali tekti keisti ir visą buferį. Tai kainuoja kelis šimtus eurų. Nurodė, kad surašytame protokole padaryto pažeidimo esmė atskleista tinkamai, KET punktai užpildyti teisingai, jie atitinka ATPK straipsnius. Mano, kad vien tik ATPK 127 straipsnio neįrašymą reikia laikyti rašymo apsirikimo klaida. Iš bylos medžiagos galima spręsti, A. K. sukėlė tyčinį eismo įvykį, iš kurio pabėgo, todėl atstovas prašo skirti nuobaudą ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. atstovė advokatė L. P. teismo posėdyje nurodė, kad, atsižvelgus į bylos medžiagą ir išklausius bylos dalyvius, reikia konstatuoti, kad protokolas surašytas su trūkumais, nėra identifikuota ATPK 127 straipsnio 2 dalis Atkreipė dėmesį, kad pažeidimas, kuriuo A. K. yra mažareikšmis, tai patvirtina bylos medžiaga, dėl pažeidimo padaryta žala maža, sąlygoti padariniai. Faktiškai nukentėjusysis nepatyrė didelių neigiamų pasekmių ir padarinių. Tai patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris pasakė, kad, jeigu būtų užpildę eismo įvykio deklaracijas, nebūtų kilę jokių pretenzijų. Iš bylos medžiagos matyti, A. K. nelinkęs nusikalsti, pažeisti taisykles ar bendro elgesio standartus, jis charakterizuojamas tinkamai, mokosi, dirba, savarankiškai save išlaiko, veda tinkamą gyvenimo būdą. Nurodo, jog teisės vairuoti transporto priemonės netekimas gali neigiamai įtakoti jo gyvenimą ir sukelti daugiau neigiamų padarinių nei, kad pasiekti nubaudimo funkciją: asmuo praras darbą, nes dirba pamainomis, negalės mokytis, tikėtina negalės atlikti prisiimtų įsipareigojimų, sumokėti nuobaudą, o draudimui nukreipus regresą į A. K., jis neturės iš ko kompensuoti minėtos žalos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į tai, kad pareigūnai sutiktų, kad ATPK 130 straipsnio sankcija būtų pernelyg griežta, nes asmuo netendencingai pabėgo iš įvykio vietos, jis nepajuto paties susidūrimo fakto, nemanė apie sukeltas pasekmes, o paaiškėjus aplinkybėms, kad buvo susidūrimas, jis nevengė atsakomybės, tinkamai bendradarbiavo su policija, visų įrodymų visuma leistų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą.

ATPK 284 straipsnyje nurodoma, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-46444598-15 institucijos A. K. surašytas dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau minėtu administracinio teisės pažeidimo protokolu užfiksuota ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, esmė bei sudėtis. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė ne visus ATPK straipsnius, numatančius atsakomybę už padarytus pažeidimus. Tačiau, ištyrus bylos duomenų visumą, A. K. veiksmai kvalifikuotini ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kadangi be protokole paminėtų KET 219.1 ir 219.2 punktų jis pažeidė ir KET 4, 9, 101 punktų reikalavimus, kurie buvo inkriminuoti, nenurodžius ATPK straipsnio, numatančio už tai atsakomybę, kas beje nesunkina A. K. teisinės padėties ne tik dėl šių paminėtų aplinkybių, bet ir dėl sankcijos griežtumo. Teismas apie tai informavo dalyvaujančius byloje asmenis teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K, jo atstovė teismo posėdžio atidėti dėl to, kad nesupranta ir nežino kuo yra A. K. neprašė, papildomo pasirengimo naujai inkriminuojamam ATPK straipsnio nagrinėjimui nereikalavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, tai yra, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.) atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

A. K. veiksmai, kad jis, atsitrenkęs į kitą automobilį ir sugadinęs kitam asmeniui priklausantį automobilį, iš įvykio vietos pasišalino, teismo manymu, atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Taip pat turi būti įrodyta šio straipsnio subjektyvinė pusė, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Remiantis teismų praktika, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas neturi pagrindo daryti išvados, A. K. iš įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas pažeidimo fakto, jo nepajuto. Priešingai, A. K. parodymus, jog jis nepajuto susidūrimo su A. Z. vairuojamu automobiliu paneigia kiti faktiniai bylos duomenys, rašytiniai bylos dokumentai, nukentėjusiojo A. Z. parodymai, policijos pareigūnų K. U. ir V. R. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, galiausiai paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, kurie nenuoseklūs, prieštaringi ir nesuderinti tarpusavyje apklausos metu. Pradžioje atvykus nukentėjusiajam A. Z. į pažeidėjo A. K. neigė įvykio aplinkybes, vėliau pateikė stirnos gynybinę versiją. Pareigūnai nurodo, A. K. iš karto po įvykio jiems sakė, kad smūgį pajuto, bet manė, kad nieko blogo nepadarė ir nuvažiavo. Pareigūno V. R. 2015 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, A. K. neneigė, kad, važiuodamas Vilniaus gatve, kliudė automobilį „Santana Anibal“, tačiau teigė, kad kontaktas buvo nedidelis, todėl nesustojęs nuvažiavo namo. Apklaustas liudytojas A. Z. bei policijos pareigūnai K. U. ir V. R. patvirtino, kad pažeidėjo A. K. automobilį rado stovintį (duomenys neskelbtini) namo kieme, nors eismo įvykis įvyko Vilniaus gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. automobilis buvo rastas su aiškiai matomai apgadintu priekinės dešinės pusės sparnu, dažų likučiais. A. K. versijos, jog jo automobilis 2015 m. lapkričio 26 d. Žiūronių kaime buvo apgadintas į kelią išbėgusios stirnos, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, be A. K. pats nurodė, kad apie minėtą įvykį policijai taip pat nepranešė, o jo patėvis R. B., liudijęs neva žinojęs šias aplinkybes, nepatvirtino tikslaus ankstesnio įvykio laiko, be to, jo parodymais galimi apgadinimai dėl sąlyčio su stirna buvo padaryti ženkliai mažesni ir ne toje automobilio „Honda“, apie kurią A. K.. Taip pat, niekuo nepagrįsta A. K. gynybinė pozicija, jog A. Z. siekia jam tyčia pakenkti dėl nutikusio ankstesnio įvykio. Kaip nustatyta bylos duomenimis nukentėjęs asmuo siekia atstatyti teisingumą, jis dėl neturi tikslo kenkti A. K., ką patvirtino, jog pastarajam nepabėgus iš įvykio vietos ir nemelavus būtų supildę deklaracijas ir tuo viskas pasibaigę. A. Z. padaryta žala dėl automobilio apgadinimo neatlyginta, transporto priemonė iki šiol nesuremontuota, padarytos žalos faktą aptvirtina tiek apklaustų byloje liudytojų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, fotonuotraukos. A. K. kaltę sukėlus eismo įvykį taip pat įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo nustatytas pažeidimo faktas, eismo įvykio schema, A. Z. paaiškinimas dėl eismo įvykio, A. K. paaiškinimas dėl eismo įvykio, automobilių „Honda Accord“ ir „Santana Anibal“ nuotraukos, kuriose matomi apgadinimai, policijos pareigūno V. R. tarnybinis pranešimas, išrašas apie asmenį registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, pranešimai dėl padarytos žalos, kita administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga. Visi šie faktiniai bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad pažeidėjas, padaręs eismo įvykį ir nepranešdamas apie tai bei pasišalindamas iš įvykio vietos, tikėjosi išvengti administracinės atsakomybės ir likti nenubaustas. Esant nurodytoms aplinkybėms A. K. baustinas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

A. K. ir jo atstovė advokatė L. P. prašė teismo atsižvelgti į tai, A. K. netendencingai pabėgo iš įvykio vietos, nes nepajuto paties susidūrimo fakto, nemanė apie sukeltas pasekmes, paaiškėjus šioms aplinkybėms, kad buvo susidūrimas, jis nevengė atsakomybės, tinkamai bendradarbiavo su policija. Nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemonės netekimas gali neigiamai įtakoti jo gyvenimą ir sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pasiekti nubaudimo funkciją. Mano, kad visų įrodymų visuma leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, laiko, jog taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, A. K. atžvilgiu, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, nenurodžius jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikus jas patvirtinančių duomenų, nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad asmuo nebuvo nuoširdus ir kritiškas padarytų pažeidimų atžvilgiu, modeliavo situaciją sau naudinga linkme, nebuvo nuoseklus parodymuose, o šio straipsnio nuostatas taip prašoma taikyti siekiant palengvinti sau padėtį.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Įstatymas iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1396-07, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Teismas, įvertinęs pažeidėjo paaiškinimą ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad aplinkybių, kurioms esant, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, galėtų pažeidėjui šioje byloje taikyti švelnesnę nuobaudą nenustatyta, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatos netaikytos. Pažeidėjo nurodytos aplinkybės, t.y. tai, kad jis netendencingai pabėgo iš įvykio vietos, nes nepajuto paties susidūrimo fakto, nemanė apie sukeltas pasekmes, paaiškėjus šioms aplinkybėms, kad susidūrimas buvo, jis nevengė atsakomybės, tinkamai bendradarbiavo su policija, nesudaro teisinio pagrindo švelninti jam skirtinos administracinės nuobaudos. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pažeidėjui tik individualizuoti bausmę ir skirti jam straipsnio sankcijoje numatytas nuobaudas, tačiau nesudaro pagrindo jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kad pažeidėjas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturintis, gyvendamas vietovėje, kurioje iki darbo vietos nėra didelis atstumas ir, kurioje yra puikus susisiekimas visuomeniniu transportui, dirba pamainomis bei turi nedidelę vartojimo paskolą ir darbdavio charakterizuojamas tinkamai, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuobaudos tikslai būtų pasiekti pritaikius minėto straipsnio nuostatas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, kad praeityje baustas administracine tvarka A. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų, kurių viena už KET A. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, šeimos nesukūręs, gyvena su motina. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. skirtinos straipsnių sankcijų ribose numatytos nuobaudos, artimos minimalioms su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Nuobaudos subendrintinos paskiriant galutinę nuobaudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., 313 str. 3 d.,

nutaria:

A. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

A. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir A. K. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.