- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-899-395/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- R. D., O. P.
- Ieškovas
- K. D.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei A. P., atsakovui V. D., atsakovo atstovui advokatui A. P., trečiajam asmeniui R. D., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4603-292/2010 pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui V. D., tretiesiems asmenims O. P., R. D. dėl paramos pilnamečiam vaikui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo jo pilnametystės, t. y. nuo 2007-10-18, iki vidurinio išsilavinimo kartu su pirmąja profesija įgijimo dienos, t.y. iki 2009-06-30, imtinai po 400 Lt per mėnesį, iš viso už 20,5 mėnesio - 8200 Lt skolos; už laikotarpį nuo jo mokymosi antrosios profesijos dienos, t. y. nuo 2010-09-01 iki šios profesijos įsigijimo dienos, t.y. iki 2011-06-30 imtinai - periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, iš viso už 10 mėnesių - 2500 Lt, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra jo tėvas, ir nors ieškovas yra pilnametis, tačiau mokosi Alytaus profesinio rengimo centro Pramonės ir prekybos skyriuje kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus pagrindinio mokymo programos dieninio skyriaus 1 kurse. Mokydamasis dieniame skyriuje stipendijos negauna, nes tai jau yra jo antroji specialybė. Alytaus profesinio rengimo centre kartu su viduriniu išsilavinimu įgijo virėjo specialybę, tačiau darbo pagal įgytą specialybę negalėjo rasti, nes visur buvo reikalaujama patirties, kurios jis tik baigęs mokslus ir kartu įgijęs vidurinį išsilavinimą neturėjo. Tėvai išsituokę, gyvena skyrium. Jam paramą teikė ir teikia motina kiek išgali, tačiau pastaruoju metu ji pati yra bedarbė ir neturi jokių pajamų. Be to, motina gyvena kitame rajone. Jis gyvena su pilnamete seserimi, kuri taip pat mokosi, motinai priklausančiame bendrabučio kambaryje. Pragyvenimo šaltinis - tik sesers gaunama socialinė pašalpa, o kai visiškai negali išsiversti, tampa apmokamu kraujo donoru. Kadangi motina pati bedarbė, jam paramą gali teikti tik minimalią. Be to, ji kartu su seserimi išlaiko būstą, kuriame jis gyvena. Jokio nekilnojamo ar registruotino turto jis neturi. Mokosi gerai, siekia įgyti paklausesnę darbo rinkoje specialybę, gal būt toliau siekti aukštojo išsilavinimo. Minimalioms reikmėms per mėnesį jam reikalinga 700-800 Lt. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį, kai jis tapo pilnamečiu, tačiau dar siekė vidurinio išsilavinimo iki jis kartu su profesija įgijo vidurinį išsilavinimą. Išlaikymą iš tėvo jis gavo tik iki pilnametystės. Iki tol išlaikymą tėvas teikė nereguliariai, buvo įsiskolinimas. Įsitikinęs, kad nėra praleidęs termino tokiam reikalavimui pateikti, nes pradinis ieškinys dėl išlaikymo priteisimo įteiktas teismui dar 2010-09-28, t.y. nepraėjus 3 metams po jo pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš V. D. paramą sūnui K. D. po 200 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2010-09-01 iki 2011-06-30, t. y. kol jis mokysis Alytaus profesinio rengimo centro dieniniame skyriuje, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, kildintina iš Konstitucijos nuostatų visumos. Tačiau ieškovas visiškai neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, nors įrodinėjimo našta tenka jam, kad laikotarpiu kol jis siekė vidurinio išsilavinimo, bet buvo pilnametis, jam buvo reikalinga parama ir kad jis sąžiningai ir pažangiai mokėsi. Iš trečiojo asmens O. P. paaiškinimų teismas nustatė, kad ji, tuo laikotarpiu turėdama pakankamas pajamas, galėjo viena paremti sūnų, todėl ieškovas ir nesikreipė dėl paramos. Tokiu būdu teismas, pripažinęs, kad ta parama ieškovui nebuvo reikalinga, reikalavimą dėl skolos priteisimo už laikotarpį kai ieškovas tapo pilnamečiu, tačiau dar siekė vidurinio išsilavinimo iki jis įgijo vidurinį išsilavinimą, atmetė. Tačiau teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 str. 4 d.), atsižvelgdamas į atsakovo galimybes, įvertinęs, kokia pinigų suma laikytina pagrįsta ir protinga, pripažino, kad ieškovui turi būti teikiamas 200 Lt per mėnesį išlaikymas, kol jis mokysis profesinės mokyklos dieniame skyriuje, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki kol ieškovas mokysis profesinėje mokykloje, t.y. iki 2001-06-30. Teismas nurodė, kad nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgta į tai, kad nebūtų pakenkta ir atsakovo kitos šeimos interesams bei jų santuokoje su R. D. auginamos nepilnametės dukros V. interesams. Atsakovas yra darbingas, gauna pastovias 838,43 Lt pajamas, nekilnojamo ir registruotino turto neturi. Tačiau jo sutuoktinė R. D. taip pat gauna pastovias pajamas- 999 Lt per mėnesį, turi nekilnojamo ir registruotino turto (45-48 b.l.), todėl didesne dalimi gali prisidėti prie jų bendros dukters Viktorijos išlaikymo. Vertindamas paramos būtinumą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas jokio turto ir pajamų neturi (7-10 b.l.). Ieškovo motina pilnamečiam sūnui teikia minimalią paramą, nes pati yra bedarbė. Remia sūnų išlaikydama būstą, kuriame gyvena ieškovas. Todėl pripažino, kad ieškovui parama yra būtina, o atsižvelgdamas į išdėstytą aplinkybę, kad sūnui paramą siekiant įgyti profesiją teikia tik motina, pripažino, kad tėvų pareiga ugdyti vaiko protinius sugebėjimus ir parengti jį gyvenimui visuomenėje yra lygi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-31 sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė ieškovo K. D. reikalavimą priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo kartu su pirmąja profesija įgijimo dienos (t. y. iki 2009-06-30) imtinai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisiant ieškovo naudai išlaikymą iš atsakovo V. D. po 400 Lt per mėnesį, iš viso už 20,5 mėnesio (8200 Lt); likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą už laikotarpį, kai ieškovas tapo pilnamečiu iki jis kartu su profesija įgijo vidurinį išsilavinimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas visiškai neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu kol jis siekė vidurinio išsilavinimo, bet buvo pilnametis, jam buvo reikalinga parama ir kad jis sąžiningai ir pažangiai mokėsi. Ieškovas kartu su pradiniu ieškiniu pateikė duomenis, kad jokių darbo pajamų ar kitokių savarankiškų pajamų, iš kurių galėtų pragyventi neturėjo po to, kai ką tik įstojęs mokytis į profesinę mokymosi įstaigą tapo pilnamečiu, kaip neturėjo ir jokio turto, o gyveno savo motinos bute kartu su savo seserimi, ir juos išlaikė vaikų motina, o atsakovas jokio išlaikymo tuo laikotarpiu iš viso neteikė. Teismui taip pat buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas mokėsi pažangiai ir net gaudavo stipendiją, kurios dydis buvo nuo 35 iki 99 Lt. Tai, jog motinos finansinė padėtis buvo gera, neatleidžia tėvo nuo pareigos išlaikyti savo sūnų iki jis įgys vidurinį išsilavinimą. Vaiko išlaikymas yra tęstinio pobūdžio prievolė, ir vaikas, nors ir tapęs pilnamečiu, turi būti išlaikomas iki jis įgis vidurinį išsilavinimą, tačiau ir pats atsakovas pripažino, kad nuo sūnaus pilnametystės nutraukė bet kokį išlaikymą, nes mokėjo įsiskolinimą už ankstesnius metus iki vaiko pilnametystės.
Be to, ieškovo motinos ir sesers parodymais buvo įrodinėjamos paramos būtinumo ieškovui aplinkybės ne tik dabartiniu metu, bet ir po ieškovo pilnametystės iki jis kartu su viduriniu išsilavinimu įgijo pirmąją profesiją. Nors motina ir išlaikė sūnų, šeima vertėsi sunkiai, nes visa išlaikymo našta buvo tik ant motinos pečių, ir tai buvo įrodyta tiek paties ieškovo paaiškinimais, tiek ir liudytojų parodymais. Be to, ieškovas skundžiamo teismo sprendimo nurodytu laikotarpiu siekė įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiniu, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, kol šie įgys vidurinį išsilavinimą, expressis verbis įtvirtinta Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime. Todėl, ieškovo nuomone, apie įrodinėjimo naštą šiuo atveju tenkančią ieškovui teismas pasisakė visiškai nepagrįstai, tuo labiau, kad ta aplinkybė, jog ieškovą po pilnametystės iki jis įgys pirmąją specialybę išlaikė ieškovo motina, ir įrodo, jog ieškovas pats savęs išlaikyti negalėjo. Kadangi ieškovas sėkmingai mokėsi dieniniame skyriuje ir siekė įgyti ne tik profesiją, bet ir vidurinį išsilavinimą, todėl jis negalėjo dirbti ir parama jam buvo tiesiog būtina. O kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, bet ne solidari, akivaizdu, kad iš atsakovo už šį laikotarpį turi būti priteistas išlaikymas po 400 Lt, nes toks išlaikymo dydis yra ir protingas, ir sąžiningas.
2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad minėtu laikotarpiu ieškovui nebuvo reikalinga parama (o tuo pačiu ir išlaikymas), nes ieškovo motina O. P. turėjo pakankamas pajamas ir galėjo viena paremti sūnų. Apelianto nuomone, tokiu būdu teismas paneigė visuotinai pripažintą šeimos teisės principą - tėvų lygių teisių ir pareigų principą. CK 3.156 straipsnyje tiesiogiai nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o pripažinus, jog tęstinis mokslas reikalauja tėvams taikyti pareigą remti ir išlaikyti savo vaikus ne tik iki jų pilnametystės, bet ir iki jie įgys vidurinį išsilavinimą, akivaizdu, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi (CK 1.8 str.). Todėl sprendžiant išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo klausimus taikytinos CK 3.192-3.208 str. normos, atsižvelgiant į prievolinio santykio specifiškumą, nulemtą tos aplinkybės, jog vaikas tuo metu jau buvo pilnametis. Taip pat ieškovas nurodo, kad nėra praleidęs termino reikalavimui pateikti, nes pradinis ieškinys dėl išlaikymo priteisimo įteiktas teismui 2010-09-28, kai dar nebuvo praėję 3 metai po pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas tapęs pilnamečiu, nei karto į jį nesikreipė, nei išlaikymo, nei kitokios materialinės paramos neprašė, todėl jis pagrįstai manė, jog sūnui tėvo parama nereikalinga. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam tapus pilnamečiu ir toliau tęsiant mokslus, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę, buvo reikalingas tėvo išlaikymas. K. D. su tėvu bendrauti vengia, nepalaiko jokio ryšio, todėl atsakovas jokiu būdu negalėjo žinoti, kad ieškovui, tapus pilnamečiu, jam ir toliau reikalingas išlaikymas. Atsakovas nežinojo, kur ir kokiu būdu K. D. mokosi, o galbūt dirba. Ieškovo nesikreipimas į tėvą, dėl jam neva būtinai reikalingo išlaikymo, yra pagrindas manyti, jog ieškovas turėjo savarankiškų pajamų, gavo pakankamą stipendiją ir jo motina turėjo pakankamai pajamų viena išlaikyti ieškovą. Išlaikymo paskirtis - vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl nesikreipus į tėvą dėl kasdieniniams poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo, ilgiau nei trejus metus, dabar jo reikalauti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovas K. D., gindamas savo teises gauti išlaikymą CK 3.194 straipsnio pagrindu iš savo tėvą, kreipėsi į teismą tik 2010-09-28 (b. l. 1-2), nurodydamas, jog iki pilnametystės, t. y. iki 2007 – 10 – 18, kuomet ieškovui sukako 18 metų ir jis tapo pilnamečiu, buvo teikiamas išlaikymas iš ieškovo motinos O. D. (P.) iki 2007 m. spalio 18 d. (b. l. 56). Būtent šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nuo nurodytos datos turėjo galimybę, sutinkamai su CK 3.160 straipsnio nuostatomis ginti savo pažeistas teises. Taigi, ginčo atveju nors ir galiojant įstatyminei nuostatai dėl tėvų pareigos išlaikyti vaiką, juo rūpintis auklėti bei sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, būtina įvertinti ir tai, jog vaikui sulaukus pilnametystės, bendrąja prasme tėvams išnyksta teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Būtent dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir nurodė, kad ieškovas nuo pat 2007-10-18, t. y. pilnametystės, laikydamas, jog jam nepakankamas motinos bei atsakovo tėvų – senelių, teikiamas išlaikymas galėjo nekliudomai realizuoti savo teisę į išlaikymą CPK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau to nedarė. Šiuo atveju teismas pagrįstai konstatavo, jog išlaikymo pilnamečiams asmenims priteisimas negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams asmenims, nes tą apsprendžia išskirtinis šio išlaikymo pobūdis, nulemtas individualaus atvejo aplinkybių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo aptarta aplinkybė, kodėl ginčo atveju netaikytinos CK 3.200 straipsnio nuostatos, nes vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis ieškovas privalėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius ne tik visuotinai suprantamą nuostatą, jog visiems be išimties asmenims, kurie negauna pajamų iš savo darbinės veiklos dėl to, kad būdami pilnamečiais tęsia mokymąsi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus, tačiau ir įrodymus, įgalinančius teismą spręsti, kad jis šios paramos negavo.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas paramą ieškovui iš atsakovo laikotarpyje kol jis mokysis Alytaus profesinio rengimo centro dieniniame skyriuje, pagrįstai nurodė, kodėl šios paramos dydis yra ribojamas jo gaunamų pajamų paskirstymu, nes ieškovo turtiniai interesai negali būti tenkinami, pažeidžiant atsakovo išlaikomos dukros V. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš antrosios santuokos interesų ir teisių į pilnavertį išlaikymą sąskaita (CK 3.198 straipsnis). Būtent dėl aukščiau nurodytų ir teisėjų kolegijos aptartų aplinkybių konstatavimo darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik kad nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo, bet ir apelianto nurodomo CK 3.156 straipsnio nuostatų, nes bylos medžiagoje visiškai nėra jokių duomenų apie ieškovo motinos teikiamos savo sūnui paramos dydį ir tą lemiančias galimybes.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į surinktų bylos medžiagoje įrodymų visumą, sprendžia, jog ieškovo K. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.