Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Joniškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2013 m. spalio 08d., apie 20.00 val., buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu sugriebė nukentėjusiajai sutuoktinei I. J. už ausų ir plaukų ir jos galvą ne mažiau kaip penkis kartus trenkė į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą ir išėjo iš virtuvės. Tęsdamas nusikalstamą veiką V. J. netrukus vėl sugrįžo į minėto buto virtuvę, kur sugriebė sutuoktinei I. J. už plaukų ir jos galvą du kartus trenkė į sieną, tokiais veiksmais sukeldamas sutuoktinei I. J. fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios I. J. parodymais, teismo med. specialisto išvada, alkotesterio parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Taip pat jis, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2014 m. sausio 31 d. apie 20.30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu ranka griebdamas už nukentėjusiosios sutuoktinės I. J. prie ausies laikomo telefono, sužalojo I. J. ausį, padarydamas kairės ausies kaušelio odos nubrozdinimą ir ranka vieną kartą trenkė I. J. į kairę ausį, tokiais veiksmais sukeldamas I. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas I. J. sveikatą

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad su žmona I. J. gyvena bute, esančiame Saulėtekio al. 51-12, Vilniuje. 2013-10-08 apie 20 val. kambaryje žiūrėjo krepšinį, buvo šiek tiek išgėręs. Žmona I. J. tuo metu virtuvėje kažką gamino. V. J. žmonos paklausė, ar gali pas juos ateiti svečių. Žmona kategoriškai pasakė, kad svečiai ateiti negali ir tuomet tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo. Kadangi buvo girtas, todėl nelabai prisimena, kaip sudavė žmonai smūgius ir kaip trenkė jos galvą į sieną, tačiau taip galėjo būti. Labai gailisi, kad taip atsitiko. 2014-01-31 apie 20.30 val. V. J. su savo žmona I. J. buvo savo namuose. Tuo metu žmona buvo virtuvėje ir su drauge kalbėjo telefonu. V. J. susierzinęs sugriebė už telefono ir tuo metu galėjo apdraskyti žmonai ausį. Tuomet žmona jam kažką pasakė ir jis ranka trenkė žmonai per tą pačią ausį. Dėl šio įvykio žmona iškvietė policiją ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Šiuo metu su žmona V. J. susitaikė, tarp jų konfliktai nebevyksta (b.l. 24, 61, 66).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. parodė, kad su vyru V. J. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2013-10-08 apie 20 val., vyras, būdamas neblaivus ir įsiutęs dėl jos pastabos apie nuolatinį lošimą kortomis ir alkoholinių gėrimų vartojimą su kaimynu Artūru, pribėgo prie jos virtuvėje, sugriebė ją už ausų ir už galvos ir penkis kartus trenkė jos galvą į sieną. Po šių smūgių vyras iš karto išbėgo iš virtuvės, tačiau po penkių minučių vėl sugrįžo, sugriebė jai už plaukų ir du kartus trenkė jos galvą į sieną. Dėl šio smurto jai buvo sukeltas fizinis skausmas, pas medikus nesikreipė. Tai ne pirmas atvejis, kai vyras prieš ją smurtauja, tačiau anksčiau į policiją ji nesikreipė. Visi konfliktai su vyru dažniausia kyla dėl to, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. 2014-01-31 apie 18.30 val. J. J. grįžo namo iš darbo ir visą laiką buvo virtuvėje, kur pavalgė ir tvarkėsi. Apie 20.30 val. jai paskambino draugė, su kuria šnekėjosi telefonu. Netrukus į virtuvę įbėgo vyras V. J., pradėjo rėkti, kad ji valkiojasi, griebė už telefono, tačiau griebdamas apdraskė jai ausį ir tuomet su ranka trenkė jai per tą pačią ausį. I. J. fizinį skausmą juto dėl abiejų šių V. J. veiksmų. Tuomet ji iškvietė policiją ir netrukus V. J. buvo sulaikytas (b.l. 14, 44).

Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0113000545422 nurodyta, kad 2013-10-08 20.52 val. buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, moterį puolė mušti neblaivus vyras (b.l. 4).

Nukentėjusioji I. J. pateikė pareiškimą, kad 2013-10-08 apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyras ją sumušė – sugriebęs už ausų, daužė jos galvą į sieną, liepė žegnotis. Dėl šio smurto I. J. skaudėjo ausis, galvą. Netrukus vyras vės sugrįžo į virtuvę ir vėl ją sumušė (b.l. 9).

Nukentėjusioji I. J. pateikė pareiškimą, kad 2014-01-31 apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutuoktinis V. J. vieną kartą ranka trenkė per kairią ausį ir sukėlė jai fizinį skausmą. (b.l. 40).

Teismo med. specialisto išvadoje pateikta išvada, kad I. J. nustatytas kairės ausies kaušelio odos nubrozdinimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 46).

Iš alkotesterio patikrinimo Nr. 14526, daryto 2013-10-08, 21.31 val., matyti, jog V. J. buvo nustatytas 1,04 promilių neblaivumas (b.l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios I. J. parodymai, med. specialisto išvada. Kaltinamojo V. J. nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Paskelbus kaltinamajam V. J. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio sutiko (b.l. 46).

V. J. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinais sulaikytas nuo 2013-10-08, 21.23 val. iki 2013-10-09, 11.30 val., ir nuo 2014-01-31, 22.40 val. iki 2014-02-02, 11.30 val. (b.l. 19,27,48,55).

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 25, 26, 53, 54).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. V. J. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, tačiau veikos padarytos prieš šeimos narį - sutuoktinę, veikos smurtinės, atsižvelgiama į į tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat į kaltinamojo asmenybę: 60 metų amžiaus, vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis (b.l. 76), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 77), administracine tvarka nebaustas, teistas (b.l. 74,75), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 79), įrašytas į narkologinę įskaitą (b.l. 80), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-28/2014 nurodyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (b.l. 83). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. J. paskyrus viešųjų darbų bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtos 3 paros įskaitytinos į paskirtą viešųjų darbų bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 1,4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2013-10-08 epizodas), ir skirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2014-01-31 epizodas), ir skirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. J. paskirti 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. J. skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-10-08, 21.23 val. iki 2013-10-09, 11.30 val. (viena para), ir nuo 2014-01-31, 22.40 val. iki 2014-02-02, 11.30 val. (dvi paras), kas vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. b) pp., atitinka 18 viešųjų darbų valandų (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti V. J., jog viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti V. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.