Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, pateikusios pareiškimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1dalį (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-10-11 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 17 393,40 Eur, iš jų: 16 941,74 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 449,43 Eur šio mokesčio delspinigių bei 2,23 Eur Gyventojo pajamų mokesčio delspinigių.

2016 m. spalio 19 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016 m. lapkričio 18 d., tikrinamas laikotarpis nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30.

Operatyvaus patikrinimo metu išnagrinėjus pateiktus Bendrovės kasos, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentus bei atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30 nustatyta, kad Bendrovės išlaidos sudarė 619 175,30 Eur, iš jų: sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas 498 711,66 Eur (80,5 proc. nuo visos išlaidų sumos, iš jų: UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėta 21 432,00 Eur - 77 mokėjimai, UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėta 22 266,00 Eur - 59 mokėjimai, UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėta 8 419,59 Eur), grąžinti avansai pirkėjams už prekes 69 015,06 Eur (11,2 proc. nuo išlaidų sumos), nurašyta Sodrai 4 425,14 Eur (0,7 proc. nuo išlaidų sumos), nurašyta VMI prie FM 18 825,51 Eur (3,0 proc. nuo išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 14 342,42 Eur (2,3 proc. nuo išlaidų sumos), nurašyta antstoliui 10 650,76 Eur (1,7 proc. nuo išlaidų sumos), sumokėta už lizingo paslaugas 2 439,70 Eur (0,4 proc. nuo išlaidų sumos), kitos išlaidos 765,05 Eur (0,1 proc. nuo išlaidų sumos).

Paskutiniai mokėjimai pagal Bendrovės pateiktus dokumentus buvo atlikti 2016-09-30: (duomenys neskelbtini) filialas 152,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 1 469,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 53,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 308,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 99,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 50,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 39,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 660,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 1 300,00 Eur, turint 18 647,48 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Nuo operatyvaus patikrinimo pradžios (2016-10-19) iki 2016-12-14 VMI iš Bendrovės lėšų priverstine tvarka išieškojo 194,24 Eur, Bendrovė įmokėjo 8 149,00 Eur.

2016-12-14 mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nėra likviduota, ji padidėjusi iki 21 301,90 Eur.

Tuo Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI - teises. Bendrovės direktorius T. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad verslą pradėjo prieš penkis metus ir kurį laiką verslas gerai sekėsi, tačiau 2015 m. kai kurie debitoriai pradėjo laiku neatsiskaityti su T. K. įmone, dėl ko jis kreipėsi su ieškiniais į teismą. Dėl šios priežasties susidarė apyvartinių lėšų trūkumas. Tada T. K. įmonės kreditoriai pradėjo jam daryti didelį spaudimą, kreditoriai skolas pradėjo išieškoti teisminiu keliu, dėl ko buvo areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos bankuose. T. K. ėmėsi visų įmonių, kad išsaugotų įmonę, todėl ir susidarė įsiskolinimai. Dėl susidariusios sunkios finansinės būklės VMI pateiktas prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą vieneriems metams. Be to iki 2016 m. pabaigos VMI padengė dalį įsiskolinimo -5000 Eur. Šiuo metu įmonės finansinė padėtis stabilizuojasi, todėl mano, kad pagal sudarytus mokėjimų grafikus dengs susidariusias skolas.

Institucijos, pateikusios pareiškimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė I. G. paaiškino, kad institucija pareiškimą palaiko pilna apimtimi. Mano, kad palyginus su bendromis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidomis, kurios viršijo 600 000 Eur, virš 17 000 Eur įsiskolinimas valstybės biudžetui nebuvo žymus ir jį buvo galima padengti. Vadovo nurodyta priežastis, kad nebuvo padengtas įsiskolinimas valstybės biudžetui, nes siekė gelbėti verslą, negali būti pripažinta sąžiningu veiksniu, kadangi reikalinga laikytis įstatymų numatyto įsiskolinimų tenkinimo eiliškumo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1 t., b. l. 2-6), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (1 t., b. l. 8-9), 2016 m. lapkričio 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (1 t., b. l. 12-14), UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyviam patikrinimui pateiktų apyvartos žiniaraščių, banko sąskaitų išrašų, avanso apyskaitų, kasos knygos išrašų, direktoriaus paaiškinimo kopijos (1 t., b. l. 15-150; 2 t., b. l. 2-36), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų valstybės biudžetui balansų kopijos, įplaukų išrašo kopija (2 t., b. l. 37-47), 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartis (2 t., b. l. 51).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2016-10-19 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016-11-18. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-10-11 duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka buvo 17 393,40 Eur. Tokiu būdu VMI yra Bendrovės kreditorė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei T. K. paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad Bendrovės vadovas T. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl T. K. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet Bendrovė turėjo galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog T. K. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. T. K. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalį. Įvertinus ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad ANK numatyta griežtesnė sankcija, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirtina ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl T. K. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Duomenų apie T. K. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, T. K. skirtina nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.