Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, buvo vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (69-97 b. l.), iš kurių matosi, kad atliktų patikrinimų metu buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 16, 24, 44, 60, 64 ir 66. 2018 m. vasario 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (86-88 b. l.) užfiksuota, jog kameroje Nr. 16 tikrinimo metu atlikti dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimai, dirbtinė apšvieta kameroje išmatuota 384±60 lx, santykinė oro drėgmė nuo 42±1,1 iki 63±1,1, kas atitiko reglamentuojamus dydžius, oro temperatūra kameroje Nr. 16 nustatyta nuo 16±0,2 iki 17±0,2°C (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 16 punktas), kameroje dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, lempos suraišiotos raiščiais (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 12 punktas), vizualiai matomų pelėsių nėra. 2018 m. kovo 21 d. patikrinimo metu patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 60, 64 ir 66, išmatuota oro temperatūra visose kamerose, o dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 60 ir 64 atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 66 nustatyta bendra dirbtinė apšvieta sudarė tik 143 lx (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 14 punktas), galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, kamerose pelėsių nėra (89-91 b. l.). Kameros Nr. 60 ir 66 bei kameros Nr. 24 ir 44 patikrintos ir 2018 m. balandžio 10 d. patikrinimo metu, nustatyti santykinės oro drėgmės rodikliai visose kamerose atitiko higienos normos reikalavimus, oro temperatūra kameroje Nr. 44 nustatyta žemesnė kaip 18°C (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 16 punktas), kameroje Nr. 24 atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 60 ir 66 oro temperatūra nebuvo matuojama, galimybė išvėdinti kameras Nr. 44, 60 ir 66 per langus sudaryta, kamerose Nr. 24, 44, 60 ir 66 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs, bendra dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 24 ir 44 atitiko higienos normos reikalavimus, kamerose Nr. 60 ir 66 nebuvo matuojama (92-95 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 44 atitiko reikalavimus, nustatyta, kad kamerose Nr. 24, 44, 60 ir 66 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (96-97 b. l.). 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 14/01-8683 Šiaulių tardymo izoliatorius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentui pranešė, kad kamerose Nr. 66 ir 44 sumontuotos liuminescencinės lempos, o kamerose Nr. 24 ir 60 atliekami el. instaliacijos kabelių keitimo darbai, apšvietimo šviestuvų montavimas (82-83 b. l.). Oro temperatūros bei higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai kameroje Nr. 16 nustatyti 2018 m. vasario 13 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. sausio mėn., todėl laikytina, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 66 nustatytas 2018 m. kovo 21 d., o higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (techniškai netvarkingi įrenginiai) – 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimų metu, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. sausio 18 ir 19 d. d. bei nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., liuminescencinės lempos šioje kameroje sumontuotos 2018 m. liepos mėn., todėl laikytina, kad higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Oro temperatūros pažeidimas ir techniškai netvarkingi įrenginiai kameroje Nr. 44 užfiksuoti 2018 m. balandžio 10 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. liepos mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad oro temperatūros pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, nes 2018 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatūra kameroje atitiko reikalavimus, tačiau HN 134:2015 12 punkto pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, kas nustatyta 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte (96-97 b. l.). Techniškai nesaugūs, netvarkingi apšvietimo įrenginiai kamerose Nr. 24 ir 60 užfiksuoti 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimų metu, pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas atitinkamai 2018 m. balandžio ir sausio mėn., todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl pareiškėjo laikymo kameros Nr. 14 atitikimo higienos normos reikalavimams, bei santykinės oro drėgmės kamerose Nr. 44, 60, 64 ir 66, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kamerose Nr. 16, 66, 44, 24 ir 60 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, reglamentuojančio, kad laisvės atėmimo vietų patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, reikalavimus, kameroje Nr. 16, pažeidžiant nurodytos higienos normos 16 punkto reikalavimus dėl patalpų temperatūros, bei kamerose Nr. 44, 60, 64 ir 66, pažeidžiant higienos normos 16 punkto reikalavimus dėl patalpų santykinės oro drėgmės, taip pat kameroje Nr. 14, pažeidžiant higienos normos 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinę patalpų apšvietą, 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, bei 39 punkto, numatančio ant patalpų sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus. Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankami užtikrinta kultūros, sporto, kūrybos ir kt. renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Atsakovas į bylą pateikė 2018-09-14 Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-2074 (111 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisą, krepšinio aikštelę bei užimtumo kambarį pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis temomis, suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (107-110 b. l.) bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (112-174 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint pasikviesti prižiūrėtoją tenka ilgai belsti į duris. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nurodo, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso (57 b. l.), byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiškėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, jo teiginiai dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku abstraktūs, nesusieti su juo pačia, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normos reikalavimų, stogo konstrukcijoje yra asbesto, kuris padarė neigiamą įtaką jo sveikatai. LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 ir 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (58-59 b. l.). Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 23,43 kv. m., bendras plotas 422,35 kv. m. (60 b. l.), atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 6 d. atlikto patikrinimo metu nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos, rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val. (69-75 b. l.). 2017 m. gegužės 24 d. bei 2017 m. gruodžio 1 d. atliktų patikrinimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t.y., primėtytų šiukšlių nebuvo, kiemeliai valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka, nešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės, sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai (76-79, 80-81 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodo, kad turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijoje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius rūbus, kamerose nėra įrengta džiovyklų rūbams džiauti. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Į bylą pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintas Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas bei 2015-11-02 tvarkos aprašo papildymas (61-68 b. l.), kur nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, patikrinus sąskaitą ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje. 2015 m. spalio 6 d. atlikto patikrinimo metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims sudaroma galimybė perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus, vedamas registracijos žurnalas (69-75 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, kad pareiškėjas neturėjo pinigų asmeninėje sąskaitoje, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas nenumato džiovyklų įrengimo kamerose, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl džiovyklų nebuvimo taip pat atmestinos.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėms būdavo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančia teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 redakcija patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) numato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenys išduodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant rašytiniam jų prašymui; laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo aprūpinti jį higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ar išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ nurodyta, kad suimtieji gali įsigyti ir turėti įvairių higienos priemonių, tame tarpe ir tualetinio popieriaus. Pareiškėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raštu prašė išduoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tualetinio popieriaus trūkumo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, kamerose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (48-49 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose yra mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, taip pat nurodytas sienelių aukštis (nuo 1,67 iki 2,33 m), tačiau nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinio mazgo zonas atitverti nuo likusios kamerų erdvės. Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis, pripažįstama, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018), tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus, kad atsakovas nepateikė duomenų apie įėjimų į sanitarinius mazgus atskyrimą nuo likusios kameros erdvės konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose, laikytina, jog privatumas pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrintas. Be to, nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o nesant atskiros oro šalinimo sistemos, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems Šiaulių TI krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, kratos metu jis buvo priverstas dėti savo rūbus į purvinas voneles, karantino kamerose šalta, kaip ir kratų patalpose. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose neatitverti, nebuvo privatumo.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2018 m. vasario 13 d., patikrinimo akte (86-88 b. l.) užfiksuota, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) švarus, vėlesnių patikrinimų metu kratos patalpos nebuvo tikrinamos, tačiau pareiškėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiūros antisanitarinėmis sąlygomis yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis ir jis buvo priverstas dėti daiktus į purvinas voneles, tačiau nenurodė, kad būtent jo apžiūra buvo atlikta antisanitarinėmis sąlygomis, kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad trumpalaikio laikymo kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, taigi teisinis reglamentavimas dėl sanitarinių mazgų įrengimo laikino sulaikymo patalpose įsakmiai nenumato, kad jie turi būti visiškai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Iš 2018-09-18 pažymos Nr. 60/09-33304 matosi, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu į laikino sulaikymo patalpas buvo patalpintas 8 kartus per 219 dienų, todėl jo galimai patirti trumpalaikiai nežymūs nepatogumai laikino laikymo kamerose negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dažnai nebūna karšto vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi dušu nenustatė, nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip kartą per savaitę, dušinių patalpos tvarkingos, valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien (69-75, 89-91 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai arba tik po daugkartinių prašymų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą, riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, tikrindama asmenų skundus dėl neužtikrinamų fiziologinių mitybos normų, išduodamo maisto kokybės Šiaulių TI, dėl jo energetinės vertės, esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė (99-105 b. l.), taigi nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos laikymosi.