- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-15
- Bylos Nr.
- I-1806-602/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Kvadro Vilnius”
- Atsakovas
- Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Laurai Petrauskaitei, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Audriaus Bakavecko, Violetos Balčytienės, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei,
dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Kvadro Vilnius” atstovei adv. Onai Vitarienei, atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Kvadro Vilnius” skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
byloje nustatyta, jog Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) pareigūnai 2007-10-18 patikrino UAB “Kvadro Vilnius” įmonei (toliau – pareiškėjas) priklausantį didmeninės prekybos sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir tikrinimo protokole Nr. 264 (b.l. 12) nurodė, jog sandėlyje parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, nurodyti 2007-10-18 Prekių atsakingo saugojimo akte prie 2007-10-18 Tikrinimo protokolo Nr. 264 (b.l 13) ir 2007-10-18 Prekių išėmimo akte prie 2007-10-18 Tikrinimo protokolo Nr. 264 (b.l. 124), kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (nėra lietuviško prekių aprašymo) ir kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Tarnyba 2007-11-08 nutarimu Nr. 3K07/278 pareiškėjui paskyrė 5000 Lt baudą su nurodytų Prekių saugojimo akte ir Prekių išėmimo akte gėrimų konfiskacija (viso 96 buteliai ir 6 statinės) už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) 17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p., 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimą (b.l. 9-11).
Pareiškėjas 2007-12-05 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Tarnybos 2007-11-08 nutarimą Nr. 3K07/278; teismui nustačius, kad pareiškėjas tikrinimo metu pateikė netinkamus alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus, prašo perkvalifikuoti pažeidimą į Įstatymo 17 str. 2 d. 10 p. ir panaikinti alkoholinių gėrimų konfiskavimą (b.l. 3-7). Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1) Tarnyba nustatė ir skyrė baudą už pažeidimą, kuris nėra priskirtas Tarnybos kompetencijai Įstatymo 34 str. 11 d. ir viršijo jai suteiktą kompetenciją; 2) nebuvo nustatytas alkoholinių gėrimų pardavimo faktas, pareiškėjas nepardavė alkoholinių gėrimų, neturėdamas juridinę galią turinčių privalomų jų įsigijimo dokumentų ir kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių ženklinimo reikalavimų; 3) atsakovas netinkamai aiškino 2002-12-24 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” I skyriaus ,,Taikymo sritis” 1 ir 2 punktus. Didmeninės prekybos sandėlyje laikomi gėrimai, nurodyti skundžiamame nutarime, nebuvo skirti parduoti Lietuvos rinkoje, o buvo skirti eksportui. Tai, kad pareiškėjas turi didmeninės prekybos licenciją, nereiškia, kad įmonės sandėlyje alkoholiniai gėrimai yra laikomi tikslu parduoti juos Lietuvos Respublikoje, turima licencija nedraudžia alkoholinius gėrimus eksportuoti, o pateikimo į Lietuvos rinką sąvoka nevienareikšmiškai nustato higienos normos taikymo sritį – ji taikoma tik tiems alkoholiniams gėrimams, kurie laikomi pardavimui Lietuvos Respublikoje; 4) alkoholio produktų atitiktį patvirtinantys dokumentai reikalingi deklaruoti faktinius kokybės bei nekenksmingumo (saugos) rodiklius ir šie dokumentai nėra skirti kaip priemonė Tarnybai nustatyti alkoholinių gėrimų tapatumą. Pareiškėjas pateikė Tarnybai alaus tyrimo protokolą, kokybės (sveikatos) sertifikatus, kuriuose nurodyti privalomi faktiniai kokybės bei nekenksmingumo (saugos) rodikliai, ir šių reikalavimų nepažeidė; 5) alkoholio produktų atitiktį patvirtina ne tik atitikties deklaracija ar kokybės pažymėjimas, todėl atitikties deklaracijai keliami reikalavimai negali būti taikomi tyrimų protokolui, ar sertifikatui, kuriuose patiekiami teisės aktuose privalomi faktiniai kokybės bei nekenksmingumo (saugos) rodikliai; 6) 2004-06-28 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-599 patvirtinti Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimai priimti pažeidžiant Įstatymo 11 str. 2 d., 13 str. 3 d., Šios nuostatos numato Lietuvos Respublikoje pagamintų ir importuotų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų privalomumą, tuo tarpu įvežamų – nenumato. Tačiau minėti Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimai nustato ir įvežamų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų privalomumą, t.y. šiuo poįstatyminiu teisės aktu yra sukuriamos naujos teisės normos, kurios konkuruoja su minėtomis Įstatymo normomis ir joms prieštarauja; 7) Prekių atsakingo saugojimo akte ir Prekių išėmimo akte nurodytas alaus “Faro Lombic Lindemans” partijos numeris nesutampa su faktiškai ant šio alaus butelių partijos nurodytu numeriu, ši aplinkybė yra esminė, dėl kurios pareiškėjas negalėjo pateikti alaus įsigijimo dokumentų tai alaus partijai, kurios neturėjo, prie skundo pateikti alaus įsigijimo dokumentai įrodo, kad alus įsigytas teisėtai, ir jie yra alaus juridinę galią turintys įsigijimo dokumentai Įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. prasme, todėl alkoholiniai gėrimai konfiskuoti be pagrindo; 8) Tarnyba skyrė baudą už kelis pažeidimus, tačiau iš paskirtos baudos neaišku, kokia bauda skirta už kiekvieną pažeidimą atskirai. Įstatymas nereglamentuoja baudų skyrimo, padarius kelius pažeidimus. Turėtų būti taikomas ATPK 33 str. nuostatos ir tokiu būdu užtikrintos atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės; 9) Tarnyba, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, pažeidė procesines teisės normas, visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 114-119). Atsakovas nurodė, kad 1) jis yra kompetentingas nustatyti Įstatymo 17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p., 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimus ir skirti už juos baudas, todėl priimdamas skundžiamą nutarimą jam priskirtos kompetencijos neviršijo; 2) Draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo dokumentų ir alkoholinių gėrimų, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų, nesietinas vien tik su prekių pateikimu galutiniam vartotojui. Įstatymas nustato reikalavimus visų grandžių prekybai; 3) Įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN119:2002 ,,Maisto produktų ženklinimas” nuostatos, taip pat suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog alkoholinių gėrimų be lietuviško prekių aprašymo laikymas didmeninės prekybos sandėlyje, yra pakankamas pagrindas konstatuoti Įstatymo 17 str. 2 d. 5 p. pažeidimą; 4) atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo ir išdavimo reikalavimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai patvirtina alkoholinių gėrimų atitiktį, t.y. jie skirti patvirtinti alkoholinių gėrimų tapatumą. Alkoholinių gėrimų atitiktį patvirtinantys dokumentai turi būti įforminti taip, kad juos būtų galima susieti su minimu produktu: turi būti nurodytas tikslus produkto pavadinimas, komercinis pavadinimas, partijos ženklas arba tinkamumo vartoti terminas nekoduota data, produkto kiekis talpyklose ir talpyklų skaičius, kita svarbi informacija; 5) Įstatymo 13 str. 4 d. nustato, kad įvežti alkoholio produktus leidžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms. Įvežę alkoholio produktus, minėti asmenys privalo laikytis Įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų realizavimo, laikymo, gabenimo reikalavimų. Kadangi įvežtiems alkoholio produktams taikomi tie patys realizavimo ir laikymo reikalavimai, kaip ir pagamintiems Lietuvos Respublikoje, šiems produktams taikytini ir Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimai, kurių 3 p ir 4 p. nustato, kad tiek kiekviena Lietuvos Respublikoje pagaminta, tiek kiekviena įvežta produktų siunta privalo turėti atitiktį patvirtinančius dokumentus. Todėl Įstatymo ir minėtų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimų nuostatos nekonkuruoja ir vienos kitoms neprieštarauja; 6) Tarnybai pateikti dokumentai negali būti pripažinti Prekių atsakingo saugojimo akte ir Prekių išėmimo akte nurodytų alkoholinių gėrimų privalomais juridinę galią turinčiais dokumentais, nes neįmanoma nustatyti faktiškai rastų ir minėtuose dokumentuose nurodytų alkoholinių gėrimų tapatumo. Dėl šios priežasties alkoholiniai gėrimai buvo konfiskuoti; 7) Baudų skyrimo taisyklių Tarnyba nepažeidė, kadangi už padarytus pažeidimus numatytos vienodos sankcijos ir Tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėją neigiamai charakterizuojančius požymius (Įstatymo pažeidimas padarytas trečią kartą per dvejus metus) ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė), pareiškėjui baudą skyrė numatytos ekonominės sankcijos ribose; 8) priimant skundžiamą nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, dėl šios priežasties jį panaikinti nėra pagrindo.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti.
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad Tarnyba 2007-11-08 nutarimu Nr. 3K07/278 pareiškėjui paskyrė 5000 Lt baudą su nurodytų 2007-10-18 Prekių saugojimo akte ir 2007-10-18 Prekių išėmimo akte gėrimų konfiskacija (viso 96 buteliai ir 6 statinės) už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) 17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p., 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimą (b.l. 9-11). Pareiškėjas nesutinka su paskirta nuobauda ir mano, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad tam, jog nustatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 1 d. 6 p. pažeidimą, būtina įrodyti alkoholinių gėrimų pardavimo faktą. Minėtose įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad draudžiama Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) ir alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (Įstatymo 17 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėjas turi licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pats alkoholinius gėrimus įveža (b.l. 9-11). Byloje pateikta 2006-02-01 didmeninio pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigoja tiekti įvairių rūšių alų Rusijos Federacijos įmonei Trade Transit Ltd (b.l.16-21). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas įveža alkoholinius gėrimus su tikslu juos parduoti, t.y. gėrimai teikiami į Lietuvos Respublikos rinką. Teikiamus į Lietuvos rinką alkoholinius gėrimus privaloma ženklinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų tvarka ir turėti jų įsigijimą patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus. Tai, kad pareiškėjas turi licenciją verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bet ne tiesioginiam vartotojui, nereiškia, kad jo atžvilgiu netaikytini Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p ir 6 p. reikalavimai. Įstatymas numato privalomą reikalavimų laikymąsi visų grandžių prekybai.
Maisto prekių, įskaitant ir alkoholinius gėrimus, ženklinimo reikalavimus nustato Vyriausybės 2002 m. birželio 19 d nutarimas Nr. 927 „Dėl apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis" ir Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas" tvirtinimo (toliau – ir Higienos norma). Higienos normos I skyriaus ,,Taikymo sritis” 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus. Ši higienos norma privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenis asmenims, teikiantiems maisto produktus į Lietuvos rinką. Pateikimo į rinką sąvoka atskleidžiama 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 3 str. 8 d. Šioje dalyje įtvirtinta, kad pateikimas į rinką – tai maisto ir pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Todėl pareiškėjo argumentas, kad prekes jis laikė sandėlyje, vėliau ketindamas jas eksportuoti ir todėl jam minėtos Higienos normos nuostatos netaikytinos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Nustatyta, kad 2007-10-18 Prekių atsakingo saugojimo akte (b.l. l13) ir 2007-10-18 Prekių išėmimo akte (b.l. 124) nurodytoms prekėms byloje nėra pateikti privalomi jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai. Byloje pateiktos sąskaitos - faktūros invoice Nr. 271014 (b.l. 51), invoice Nr. SE7167 (b.l. 128), invoice IR 208461 RG 207643 (b.l. 59) ir 2007-10-22 Alkoholio ir tabako kontrolės tarnybai pateikti dokumentai (b.l. 130-145) negali būti pripažinti minėtuose Prekių atsakingo saugojimo ir išėmimo aktuose nurodytų alkoholinių gėrimų privalomais juridinę galią turinčiais dokumentais, nes neįmanoma nustatyti faktiškai rastų ir minėtuose dokumentuose nurodytų alkoholinių gėrimų tapatumo: sąskaitose (invoice) ir kokybės pažymėjimuose nenurodytas siuntos identifikavimo rekvizitas – partijos numeris. Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2004-06-28 įsakymu Nr. B1-599 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimų 3 p. numatyta, kad kiekviena įvežta produktų siunta privalo turėti atitiktį patvirtinančius dokumentus, išduotus užsienio valstybės ūkio subjektų, iš kurių buvo įsigyti produktai, ar laboratorijos, kitos institucijos ar alkoholio produktų gamintojo. Reikalavimų 1 p. įtvirtinta, kad alkoholio produktų atitiktį patvirtina tiekėjo atitikties deklaracija, kokybės pažymėjimas, tyrimo protokolas, sertifikatas ar kt. dokumentai, kuriuose pateikiami teisės aktuose nustatyti privalomi (taip pat ir ūkio subjektų deklaruojami) faktiniai kokybės bei nekenksmingumo rodikliai. Reikalavimų 6 p. numato, kad neišduodant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų jų kopijų, juridinę galią turinčiuose prekių tiekimo dokumentuose turi būti nurodyti šie produktų siuntos rekvizitai: produkto pavadinimas, produkto kiekis talpykloje, talpyklų skaičius, partijos ženklas (vietoj partijos ženklo gali būti nurodytas tinkamumo vartoti terminas nekoduota data, nurodant bent dieną ar mėnesį), atitikties dokumento data, numeris ir kas išdavė. Taigi darytina išvada, kad išduodant atitiktį patvirtinančius dokumentus, siuntos identifikavimo rekvizitai nurodomi būtent juose. Teisės aktai turi būti aiškinami sistemiškai, todėl nepriklausomai nuo to, kokia alkoholinių gėrimų atitiktį patvirtinančių dokumentų forma pasirenkama, ji turi būti įforminama taip, kad minėtus dokumentus ir produktą galima būtų susieti. Todėl pareiškėjo argumentas, kad alkoholio produktų atitiktį patvirtinantys dokumentai reikalingi deklaruoti tik faktinius kokybės bei nekenksmingumo rodiklius ir nėra skirti nustatyti alkoholinių gėrimų tapatumą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, pareiškėjas ginčija minėto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo pagrįstumą ir nurodo, kad jo nuostatos prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Įsakymas yra laikomas poįstatyminiu teisės aktu, įgyvendinančiu įstatyme įtvirtintas teisės normas. Įsakymu kaip poįstatyminiu teisės aktu įstatymo nuostatos gali būti tikslinamos, nurodant procedūras ir metodus, kaip turėtų būti įgyvendinti įstatyme numatyti reikalavimai, tačiau įsakymu negali būti sukuriamos naujos teisės normos. Alkoholio kontrolės įstatymo 13 str. 4 d. nustatyta, kad įvežti alkoholio produktus leidžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms. Įvežę alkoholio produktus, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės privalo laikytis šio Įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų realizavimo, laikymo, gabenimo reikalavimų. Įstatymo III skyriaus 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. nustato, kad draudžiama Lietuvos Respublikoje parduoti, laikyti, gabenti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, jog Įstatymo III skirsnio nuostatos įtvirtina ne tik Lietuvos Respublikoje pagamintų ir importuotų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų privalomumą, kaip teigia pareiškėjas, bet ir įvežamų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų privalomumą. Todėl minėtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas pagrįstai nustato ne tik importuotų ar Lietuvoje pagamintų, bet ir įvežamų alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimus. Dėl išvardintų priežasčių, teismas neturi pagrindo abejoti minėto įsakymo atitikimu Įstatymui ir pareiškėjo prašymas kreiptis Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl minėto įsakymo nuostatų atitikimo Įstatymui išaiškinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Įstatymo 34 str. 11 d. ir 13 d. nustato Tarnybos kompetenciją. Įstatymo 34 str. 11 d. numatyta, kad baudas už šio Įstatymo 17 str. 1 d. 2, 3, 7-12 punktuose, 2 d. 2,3,6-10 punktuose, 5-11 ir 3 dalyse, 18 str. 1, 3, 4 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą <...> skiria Tarnyba ir policija. Įstatymo 34 str. 13 d. nustato, kad baudas už <...> šio Įstatymo 17 str. 1 d. 6 p, 2 d. 5 p.<...> nesilaikymą skiria Tarnyba. Skundžiame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p., 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. nuostatas, todėl darytina išvada, kad už šių nuostatų pažeidimą taikytinos atsakomybės priemonės yra Tarnybos kompetencijoje ir ji kompetencijos neviršijo. Todėl pareiškėjo argumentas, jog nuobaudą jam paskyrė tam neįgaliota institucija, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjui paskirta nuobauda už kelis pažeidimus, t.y. alkoholių produktų laikymas, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (nėra lietuviško prekių aprašymo)(Įstatymo 17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p.) ir kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p.). Už kiekvieną iš šių pažeidimų numatyta ta pati ekonominė sankcija – bauda nuo vieno tūkstančio iki penkiasdešimties tūkstančių litų (Įstatymo 34 str. 2 d.). Ekonominių sankcijų skyrimo tvarką numato Įstatymo 34 str. 7 d., kurioje įtvirtinta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir nustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Tačiau įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta, kokia tvarka skiriamos ekonominės sankcijos, kai padaryti keli pažeidimai. Teismas daro išvadą, kad atsakovas, paskyręs baudą, neviršijančią sankcijos ribų už kiekvieną iš pažeidimų, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsakovas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad pareiškėjui pritaikyta ekonominė sankcija yra teisėta ir pagrįsta. Paskirta bauda atitinka pažeidimo metu galiojusio Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 2, 7 d. nustatytas taisykles.
Pažymėtina, kad Įstatymo 33 str. 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikoje parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, ATPK nustatyta tvarka konfiskuojami. Pareiškėju nepateikus alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų, alkoholiniai gėrimai pagrįstai buvo konfiskuoti.
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad Tarnybos 2007-11-08 nutarimas Nr. 3K07/278 yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimas išnagrinėtas ir nuobauda paskirta remiantis galiojančiais teisės aktais, nuobaudą paskyrė tam įgaliota institucija, todėl pagrindo panaikinti nutarimą ar jį perkvalifikuoti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti UAB “Kvadro Vilnius” skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.