- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-247/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00451-2006-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė (pran.), Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- L. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubaustas laisvės atėmimu 9 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš A. V. priteista: nukentėjusiosioms L. P. 9 488,33 Lt ir I. S. 7 180 Lt turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 15 817,92 Lt.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 11 d., apie 10 val., V. F. (V. F.) priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), K. S. pareiškus priekaištą A. V. dėl pastarojo netinkamo elgesio su V. F., dėl to kilusio konflikto metu tyčia sudavė rankomis ir kojomis K. S. penkis smūgius į rankas, dešinį klubą ir krūtinės sritį, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame ir dešiniame dilbiuose, dešiniame klube ir krūtinės dešinėje pusėje, taip pat du smūgius į abiejų akių sritis, padarydamas K. S. kraujosruvą dešinės akies vokuose ir kraujosruvą kairės akies apatiniame voke su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su smegenų suspaudimu, t. y. galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairio pusrutulio su smegenų suspaudimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse pamatiniuose paviršiuose ir kairėje smilkininėje skiltyje, poliuje, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, abipusiu plaučių uždegimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio nukentėjusysis 2006 m. gruodžio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, ir taip jį nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog teisėja bylą nagrinėjo selektyviai, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes. Po konflikto nukentėjusysis dvi dienas buvo namuose ir tik po to išvežtas į ligoninę. Liudytojai patvirtino, kad K. S. kelis kartus buvo kažkur išėjęs. Specialisto išvadoje taip pat neatmetama, jog po traumos K. S. galėjo savarankiškai judėti. Tai reiškia, kad jis galėjo dar kartą susižaloti iki išvežamas į ligoninę. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, jog būtent apelianto padaryti sužalojimai lėmė nukentėjusiojo mirtį. Po konflikto apeliantas buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, prašė atleisti ir siūlė materialinę kompensaciją.
Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo iš esmės peržiūrėti bylą, tinkamai įvertinti jo veiksmus ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamą bausmę.
Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.
Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde neigia, jog K. S. mirties priežastis buvo jo suduoti smūgiai. Nukentėjusysis į ligoninę išvežtas tik po dviejų dienų, todėl per tą laiką galėjo susižaloti kitur, juo labiau kad liudytojai parodė jį kelis kartus kažkur išėjus.
Toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Objektyvūs duomenys įrodo, jog nukentėjusysis K. S. į (duomenys neskelbtini) ligoninę paguldytas 2006 m. spalio 12 d. (t. 1, b. l. 18), t. y. kitą dieną po to, kai A. V. jį sumušė V. F. kambaryje.
Specialisto išvadoje Nr. G 6726/06 (01) neatmesta galimybė, kad K. S. po patirtos galvos traumos galėjo savarankiškai judėti nuo kelių iki keliolikos valandų (t. 1, b. l. 21).
Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusysis vaikščiojo, nes kitą dieną į ligoninę išvežtas iš M. T. namų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jį dar kas nors be A. V. galėjo sumušti. Tokia apeliaciniame skunde išdėstyta versija tėra niekuo nepagrįsta apelianto prielaida.
Tiesa, specialisto išvadoje Nr. M 3671/06 (01) teigiama, jog kraujo išsiliejimas, kuriuo pasireiškė galvos sumušimas, sukėlęs K. S. mirtį, galėjo atsirasti griuvimo metu galva atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (t. 1, b. l. 24-27), tačiau, keliems ekspertams atlikus papildomus tyrimus (specialisto išvadų Nr. KM 81/07 (01), Nr. KM 137/08 (01) duomenys), šis teiginys argumentuotai paneigtas vienareikšmiai nurodžius, kad sužalojimų, dėl savo pobūdžio ir lokalizacijos būdingų griuvimui ar atsitrenkimui į kietus bukus paviršius, K. S. nenustatyta; visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2006 m. spalio 11 d. (t. 1, b. l. 37-46, 50-51).
Abiejų instancijų teismai nagrinėdami bylą neturėjo pagrindo abejoti 2009 m. birželio 27 d. mirusio (t. 1, b. l. 148) liudytojo V. F. parodymais, įstatymo nustatyta tvarka perskaitytais teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 94-95, 96, 97, 98-99, 103), taip pat teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo Č. L. parodymais apie K. S. sužalojimo aplinkybes. Šie parodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami. Jie paneigia nuteistojo A. V. versiją, jog nukentėjusysis pirmas nuteistąjį užpuolė ir šis tik gindamasis du kartus pastūmė bei du kartus sudavė į veidą K. S.
Aptartų liudytojų parodymus papildė pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos R. L. ir R. J., kurių parodymai taip pat detaliai išdėstyti nuosprendyje.
Teismas, ištyręs visus bylos duomenis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais, tinkamai juos įvertino ir atmetė jau minėtą nuteistojo versiją, ją laikydamas pasirinktu gynybos būdu, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl išdėstytų motyvų nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad teismas bylos medžiagą išnagrinėjo selektyviai ir ne iš esmės.
Iš anksčiau minėtos specialisto išvados Nr. KM 81/07 (01) duomenų matyti, jog K. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio paviršiuje, kadangi mirtis įvyko nuo galvos smegenų suspaudimo, prisidėjus plaučių uždegimui. Dėl to teismas A. V. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinį nužudymą be kvalifikuojamųjų požymių. Tai, kad K. S. mirė praėjus beveik dviem mėnesiams nuo sužalojimo, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, nes tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Apeliantas teisme tvirtino nenorėjęs nukentėjusiojo nužudyti, tačiau teismas to ir neteigė. Nuosprendyje nurodyta, jog nusikaltimas padarytas, kaltininkui veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad A. V. suvokė savo elgesio pavojingumą, numatė galimus padarinius ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti.
Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą nuteistajam, paskyrė žymiai trumpesnę, nei vidutinę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais ir jų nekartoja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog gana švelniai bausmei turėjo įtakos nuteistojo elgesys po nusikaltimo: tą pačią dieną jis aplankė sužalotą K. S. liudytojos R. J. namuose, jo atsiprašė, kitą dieną greitosios medicinos pagalbos automobiliu palydėjo į ligoninę.
Apeliantas savo skunde nenurodė jokių konkrečių nesutikimo su bausme motyvų, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo plačiau dėl jos pasisakyti, tik konstatuoja, kad A. V. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.
Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.