Kauno apygardos teismo sprendimas

2025-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-158-844/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2025-05-27
Bylos Nr.
eAN2-158-844/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00188-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Pažeidėjas
V. R.
Advokatai
Dalius Jurjonas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-158-844/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00188-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutarties V. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2025 m. vasario 5 d. nutarimu V. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 75 Eur bauda už tai, kad ji 2024 m. lapkričio 22 d. 14.26 val. adresu Savanorių pr. – Pramonės pr., Kaunas, vairuojant transporto priemonę, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 165 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos nutarimą V. R. atstovas advokatas Dalius Jurjonas apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi pažeidėjos įgalioto atstovo skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde apeliantė nurodo, jog institucijos nutarimo aprašomojoje dalyje, aprašant inkriminuojamo nusižengimo esmę, buvo nurodyta nauja papildoma (administracinio nusižengimo protokole nenurodyta) aplinkybė, kad ji sankryžą pravažiavo degant draudžiamam – geltonos spalvos signalui, kas sudaro pagrindą laikyti, kad kaltinimas nėra aiškus, kaip to reikalaujama pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį. Apeliantės įsitikinimu, protokole ir nutarime kaltinimas nebuvo suformuluotas aiškiai ir tinkamai, kadangi pavartotos formuluotės „įvažiavo į sankryžą“, „ir ją pravažiavo“ nulėmė tai, jog jos važiavimas per Savanorių pr. ir Pramonės pr. sankryžą institucijos buvo vertinimas geltono draudžiamo šviesoforo kontekste, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo – raudono draudžiamo šviesoforo kontekste. Klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neva važiavo per draudžiamą – raudoną šviesoforo signalą, akivaizdžiai patvirtina, kad byla išnagrinėta netinkamai, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

3.2. Toliau skunde nurodoma, jog draudžiamojo šviesoforo signalo rūšis yra reikšminga, kadangi KET 73.7. punktas numato, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Draudimas staigiai stabdyti yra tiesiogiai nurodytas ir KET 135.4 punkte, kuris leidžia staigiai stabdyti vieninteliu atveju – jei tai būtina eismo saugumui. Anot apeliantės, ji pravažiuoti sankryžą laikantis KET 165 punkto reikalavimų neturėjo galimybės, ką patvirtina vaizdo įrašas, jos pačios paaiškinimas, administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas. Įvertinus KET įtvirtintą absoliutų draudimą staigiai stabdyti, galima teigti, kad visos kitos šalutinės aplinkybės – meteorologinės sąlygos, kelio dangos būklė, eismo intensyvumas, reikšmės neturi. Apie tokias aplinkybes KET neužsimenama. Nepaisant to, ji nuosekliai argumentavo, kad 2024 m. lapkričio 22 d. 14.26 val. per Savanorių pr. – Pramonės pr. sankryžą važiavo degant draudžiamam (geltonos spalvos) šviesoforo signalui, esant papildomoms svarbioms aplinkybėms. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl padarytų materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų šių argumentų iš esmės visiškai netyrė ir nepasisakė.

3.3. Pažeidėja skunde taip pat nurodo nesutinkanti su apylinkės teismo išvada, kad ji turėjo galimybę sustoti prieš „STOP“ liniją, nes šalia jos vairuojamos transporto priemonės, tačiau kitoje eismo juostoje važiavusi transporto priemonė sankryžos nekerta ir sustoja prie „STOP“ linijos. Tokios išvados, anot V. R., negalima daryti, kadangi vaizdo įrašas nėra informatyvus. Tai yra, vaizdas fokusuotas tik į jos automobilį, o juodas automobilis pasirodo vaizdo įrašo pabaigoje, kai vaizdas dar labiau fokusuotas į jos automobilį. Apeliantės manymu, juodas automobilis visą laiką važiavo jai iš paskos toje pačioje juostoje ir, tikriausiai, prieš pat sankryžą persirikiavo į šalia esančią eismo juostą. Be to, kadangi juodas automobilis buvo už jos automobilio, jis, tikriausiai, anksčiau pastebėjo šviesoforo signalo pasikeitimą į draudžiamą geltoną, priešingai, nei jos atveju, kai draudžiamasis signalas užsidegė jai esant prie pat „Stop“ linijos. Dėl to šių dviejų automobilių važiavimo aplinkybių lyginimas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, nesant išsamių juodo automobilio važiavimo duomenų, o taip pat duomenų apie jį vairavusį asmenį, kuris per konkrečią sankryžą galimai važiuoja kiekvieną dieną, todėl jam yra žinomos aplinkybės, kad žalias šviesoforo signalas sumirksi tik du kartus ir iš karto po to įsijungia geltonas šviesoforo signalas. Visgi, juodas automobilis yra reikšmingas, nes jis važiavo iš paskos jos automobilio. Tokiu atveju, siekiant sustoti, kaip to reikalauja KET 165 punktas, ji būtų turėjusi staigiai stabdyti, o tai būtų sukėlę pavojų kitiems eismo dalyviams, kurių, kaip patvirtina vaizdo medžiaga, tuo metu buvo, neminint pėsčiųjų, kurie laukė žalio šviesoforo signalo kirsti važiuojamąją dalį.

3.4. Apeliantės vertinimu, jos skundas pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtas netinkamai ir dėl to, kad teismas visiškai nepasisakė dėl skundo argumento, jog pagal teisės aktų reguliavimą, kiekvienam kelio savininkui (valdytojui) yra palikta diskrecijos teisė nustatyti žalio mirksinčio signalo naudojimą ir mirksėjimo trukmę, kas sudaro situaciją, kad skirtingose sankryžose leidžiamieji – žali mirksintys šviesoforo signalai mirksi skirtingą trukmę. Jai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nėra pažįstamos Kauno miesto sankryžos. Pagal eismo srautą prieš pat Savanorių pr. - Pramonės pr. sankryžą, ji buvo įsitikinusi, kad žalias šviesoforo signalas mirksės ilgiau nei du kartus ir ji turės galimybę sankryžą pervažiuoti esant leidžiamam šviesoforo signalui. Tą objektyviai patvirtina vaizdo medžiaga, nes automobiliai, važiavę priekyje apeliantės, šviesoforo signalui pasikeitus į žalią mirksintį greičio nelėtino ir nestabdė. Vaizdo medžiaga taip pat patvirtina, kad jos automobiliui jau esant prieš pat „Stop“ liniją, šviesoforo signalas pasikeičia į geltoną, o tai, įvertinus jos važiavimo greitį, atstumą iki „Stop“ linijos ir kelio dangos būklę, sustojimą, kaip numato KET 165 punktas, padarė neįmanomu, dėl ko ji pagrįstai nusprendė važiuoti per sankryžą vadovaujantis KET 166 punkto išimtimi. Tai reiškia, kad jos veikoje nėra ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties ir teisena jos atžvilgiu pradėta be pagrindo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Pileckas prašo V. R. skundo netenkinti ir institucijos 2025 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo V. R. skundą, ji buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas. Taip pat aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas yra jai suformuotas kaltinimas. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra tik subjektyvi pažeidėjos nuomonė, kurie ne tik, kad nepagrįsti, bet ir paneigti bylos duomenimis. Administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas neviešo patruliavimo metu policijos pareigūno, kuris realiai matė esamą situaciją ir įvertino transporto priemonės padėtį kelyje užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad V. R. vairuojamai transporto priemonei draudžiamas – geltonas šviesoforo signalas užsidegė ne kertant „Stop“ liniją, o dar jos neprivažiavus. Atstumas iki sankryžos buvo pakankamas, kad ji sustabdytų savo vairuojamą transporto priemonę. Vaizdo įraše taip pat aiškiai matyti, kad už V. R. vairuojamos transporto priemonės kitų automobilių nėra, todėl stabdant savo transporto priemonę ji negalėjo sukelti pavojaus už jos važiuojančioms transporto priemonėms. Kita vertus, net, jei kitos transporto priemonės ir būtų važiavusios paskui jos automobilį, tai negalėjo įtakoti jos pareigos stabdyti transporto priemonę užsidegus eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, nes KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojai privalo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Be to, paskui važiavusi transporto priemonė taip pat būtų privalėjusi stabdyti automobilį degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiuo atveju nenustatyta ir tai, kad apeliantė, esant draudžiamam šviesoforo signalui, negalėjo sustoti dėl važiuojamosios kelio dalies būklės, prastų oro sąlygų (kritulių, šlapios kelio dangos). Vaizdo įraše užfiksuota, kad važiuojamoje dalyje nėra nei vandens balų, nei ledo, netgi negalima teigti, kad važiuojamoji kelio dalis buvo šlapia.

4.2. Institucijos atstovas taip pat nurodo, kad nubaustoji, būdama atsakinga ir dėmesinga eismo dalyve, turi žinoti iš praktikos, kad žalias mirksintis signalas dažnu atveju mirksi apie tris sekundes. Nors vaizdo įraše yra matoma, kad žalias šviesoforo signalas sumirksėjo du kartus, tačiau tikėtina, jog pirmasis šviesoforo sumirksėjimas tiesiog neužfiksuotas vaizdo įraše. Šios reguliuojamos sankryžos specifika yra ta, kad žalias šviesoforo signalas pradeda mirksėti ir po to užsidega draudžiamasis geltonas signalas. Todėl V. R. ne staiga, o iš anksto buvo įspėta apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas, ir tyčia įvažiavo į sankryžą. Nors KET 73.7 punkte įsakmiai nenurodyta, kad mirksint žaliam šviesoforo signalui reikia stabdyti, visgi, mirksintis žalias šviesoforo signalas įspėja, kad tuoj užsidegs eismą draudžiantis geltonas šviesoforo signalas. Taigi transporto priemonės vairuotojas privalo įvertinti susidariusią situaciją ir tai, ar galės laiku atlikti atitinkamą manevrą. Nors sutiktina, jog automobiliui sustoti reikalingas atitinkamas stabdymo kelias, kuris gali svyruoti priklausomai nuo situacijos, tačiau šiuo atveju iš aptartų duomenų visumos yra akivaizdu, jog iki užsidegant geltonam šviesoforo signalui, V. R. turėjo visas galimybes sustoti iki „Stop“ linijos ir neįvažiuoti į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 417 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už kelias alternatyvias veikas: 1) važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui; 2) važiavimą esant draudžiamam reguliuotojo gestui; 3) nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. V. R. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį institucijos 2025 m. vasario 5 d. nutarimu buvo nubausta už tai, kad 2024 m. lapkričio 22 d. 14.26 val. adresu Savanorių pr. – Pramonės pr., Kaunas, vairuodama transporto priemonę, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tokiais savo veiksmais pažeisdama KET 165 punktą.

7. Eismo reguliavimo signalus numato KET X skyrius. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 73.11. punkte nustatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. KET 165 punkte nurodyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. KET 166 punkte numatyta, jog vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. KET 29 straipsnyje nurodyta, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

8. Iš ankstesnėje pastraipoje aptarto teisinio reglamentavimo seka, jog atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį užtraukia važiavimas esant ne tik raudonam, bet ir geltonam šviesoforo signalui. Iš paminėtų KET nuostatų taip pat matyti, jog esant draudžiamam geltonam ar raudonam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Nepaisyti šio reikalavimo galima tik tuo atveju, jei užsidegus geltonam šviesoforo signalui vairuotojas galėtų sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą, staigiai stabdydamas.

9. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga nustatyta, kad apeliantės padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas vaizdo kamera. Vaizdo įrašas padarytas tokiu būdu, kad iš jo aiškiai matyti kada užsidegė geltonos spalvos šviesoforo signalas ir kada V. R. vairuojamas automobilis kirto prieš šviesoforą esančią „Stop“ liniją ir įvažiavo į sankryžą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nekyla jokių abejonių, kad „Stop“ linija buvo kirsta jau degant geltonam draudžiančiam šviesoforo signalui, o sankryža pilnai pravažiuota degant jau raudonam šviesoforo signalui. Šių aplinkybių viso proceso metu neginčijo ir pati pažeidėja. Vis tik, V. R. laikėsi ir toliau laikosi pozicijos, jog, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, sustoti prieš „Stop“ liniją ji būtų galėjusi tik staigiai stabdydama, dėl ko jai galiojo KET 166 ir 29 punktuose numatyta išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir institucija bei apylinkės teismas, tokia nubaustosios versija tikėti pagrindo neįžvelgia ir vertina ją tik kaip jos pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

10. Nors pažeidėja tikina, kad transporto priemonę iki „Stop“ linijos ji būtų galėjusi sustabdyti tik staigiai stabdydama, šiuo atveju tokį jos argumentą paneigia vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, jog užsidegus važiavimą apeliantės judėjimo kryptimi draudžiančiam geltonos spalvos šviesoforui jos automobilis dar nė nebuvo priartėjęs prie „Stop“ juostos, netgi nebuvo fiksuojamas vaizdo kameros aprėpiamame lauke, prie jos priartėjo praėjus maždaug 2 sekundėms. Tokį argumentą taip pat leidžia atmesti ir ta aplinkybė, jog V. R. vairuojamas automobilis „Stop“ juostą privažiavo ne mažiau kaip 4 sekundes mirksint žaliam šviesoforo signalui (momentas kaip žalias šviesoforo signalas pasikeičia į žalią mirksintį vaizdo įraše neužfiksuotas, tad gali būti, jog žalias mirksintis šviesoforo signalas degė ir ilgiau), informuojančiam, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis. Degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui apeliantė turėjo pareigą tinkamai įvertinti atstumą iki leistinos sustojimo vietos prieš sankryžą iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui, o nustačius, kad į sankryžą įvažiuoti ir jos pravažiuoti iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui nepavyks, stabdyti automobilį. Šie objektyviai užfiksuoti duomenys patvirtina, kad žalias šviesoforo signalas į geltoną pasikeitė ne staiga ir nubaustoji, pastebėjusi mirksintį žalią šviesoforo signalą bei pradėjusi iš karto stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, turėjo galimybę sustoti prieš „Stop“ liniją ir be staigaus automobilio stabdymo. Atstumas iki sankryžos, aukštesniojo teismo vertinimu, tam buvo pakankamas. Nors pažeidėja ir tvirtina priešingai, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kurios būtų nustatytos remiantis byloje surinktais įrodymais ir leistų sutikti su jos pozicija, skunde V. R. taip ir nenurodo.

11. Skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nubaustoji tikino, kad pasirinko nestabdyti savo vairuojamos transporto priemonės mirksint žaliam šviesoforo signalui, nes iš paskos važiavo kitos transporto priemonės, be to, važiuojamoji kelio danga buvo šlapia, kas prailgina stabdymo kelią. Tokius argumentus taipogi paneigia visiškai objektyvus byloje esantis įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame neužfiksuota jokia ta pačia eismo juosta paskui pažeidėjos vairuojamą automobilį važiavusi transporto priemonė (skunde minimas juodas automobilis matomas judantis ne ta pačia, o gretima eismo juosta, bei byloje nėra jokių duomenų, kad jis, kaip teigiama skunde, važiavo paskui V. R. vairuojamą automobilį ir tik prieš pat šviesoforą persirikiavo į kitą eismo juostą), nematyti ir tai, kad kelio danga būtų šlapia, ar, juo labiau, apledėjusi ar snieguota. Kita vertus, net jei ir būtų nustatyta priešingai, šios aplinkybės taip pat nešalintų nubaustosios atsakomybės. Stabdymo kelio prailgėjimas dėl meteorologinių reiškinių įtakos kelio dangai nesuteikia teisės nepaisyti KET reikalavimų. Esant tokioms meteorologinėms sąlygoms, kurios gali turėti reikšmės automobilio padangų ir kelio paviršiaus sukibimui bei, atitinkamai, stabdymo keliui, vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ir jis privalo pasirinkti tokį važiavimo greitį, jog esant būtinybei, galėtų bet kuriuo metu saugiai sustoti. Be to, kaip skunde teisingai pažymi ir pati apeliantė, KET 166 punktas numato, jog užsidegus geltonam šviesoforo signalui važiuoti leidžiama tik tuo atveju, jei sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose būtų įmanoma tik staigiai stabdant. Jokios kitos šio reikalavimo nesilaikymo išlygos KET nenumatytos. Todėl kelio dangos būklė apskritai nėra tas kriterijus, kuris turi būti vertinamas inkriminuojant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui KET 165 punkto pažeidimą. Tuo tarpu jei koks kitas automobilis ir būtų važiavęs paskui V. R., tai savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliantės vairuojamo automobilio stabdymas būtų sukėlęs avarinę situaciją. Juo labiau, kad pagal KET taisykles, toks paskui važiavusio automobilio vairuotojas privalėjo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios kitos transporto priemonės bei taip pat mažinti važiavimo greitį bei stabdyti automobilį, atsižvelgiant į tai, kad šviesoforo signalas, leidžiantis važiuoti, keitėsi į draudžiantį važiuoti toliau.

12. Apeliaciniame skunde V. R. akcentuoja ir tai, kad ji, kaip ne Kauno gyventoja, kuriai šio miesto sankryžos nėra pažįstamos, nesitikėjo, jog žalias mirksintis šviesoforo signalas degs taip trumpai. Anot V. R., to tikėtis ji neturėjo pagrindo ir dėl kitų eismo dalyvių elgesio – priekyje jos važiavusios transporto priemonės, šviesoforo signalui pasikeitus į žalią mirksintį, taip pat nelėtino važiavimo greičio ir nestabdė. Toks skundo argumentas pagrindo nutraukti V. R. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną šiuo atveju taip pat nesudaro bei tik įrodo, jog susidariusioje situacijoje galimybės stabdyti savo transporto priemonę ji apskritai nesvarstė, nevertino, ar tai darant būtų įmanoma saugiai sustoti prieš „Stop“ liniją. Būdama kito miesto gyventoja, iš praktikos nežinodama kiek ilgai degs žalias mirksintis šviesoforas Savanorių pr. – Pramonės pr. sankryžoje, artėdama link šviesoforu reguliuojamos sankryžos, V. R. kaip tik turėjo atidžiai sekti šviesoforo signalus ir, pamačiusi degantį žaliai mirksintį šviesoforo signalą, lėtinti važiavimo greitį ir sustoti, o ne kliautis kitų vairuotojų veiksmais, juo labiau, važiuojančių priekyje jos vairuojamos transporto priemonės, dėl ko jų atstumas iki sankryžos buvo mažesnis ir, atitinkamai, galimybė į ją įvažiuoti per pravažiuoti, esant dar mirksiančiam žaliam šviesoforo signalui, buvo didesnė.

13. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau konstatuojama, jog šiuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. R. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodama automobilį, įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tokiais veiksmais pažeisdama KET 165 punkto reikalavimus. Tokia jos veika visiškai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pažeidėjai turėtų būti taikoma KET 29 ir 166 punkte numatyta išimtis, nenustatytos. Taigi, KET reikalavimus pažeidžiantys apeliantės veiksmai kvalifikuoti ir ji nubausta pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pagrįstai, dėl ko tenkinti skundą ir panaikinti tiek skundžiamą nutartį, tiek institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl V. R. paskirtos nuobaudos. Bauda, kuri lygi ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui, pažeidėjai paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, V. R. asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad šiuo atveju apeliantė nesutinka su jai paskirta bauda, prašo ją sumažinti ar apskritai neskirti, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

15. Galiausiai atmestinas ir skundo argumentas, jog nubaustajai pareikštas kaltinimas nėra aiškus ir tinkamai suformuotas. Grindžiant tokį argumentą, skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, jog, aprašant V. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę ne teismo tvarka priimtame nutarime buvo nurodyta nauja administracinio nusižengimo protokole nepaminėta aplinkybė – sukonkretizuota draudžiančio važiuoti šviesoforo signalo spalva. Kaltinimas, išdėstytas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime šiuo atveju nė kiek nesiskiria. Tuo tarpu kuo šiuo atveju kaltinimą daro neaiškų, neatitinkantį ANK 609 straipsnyje išdėstytų reikalavimų bei sukliudžiusį pažeidėjai gintis, aprašant padaryto nusižengimo esmę, nurodytos frazės „įvažiavo į sankryžą“, „ir ją pravažiavo“ iš skundo taip ir nėra aišku. Kaip jau minėta, atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį užtraukia važiavimas tiek per geltoną, tiek per raudoną šviesoforo signalą, kas V. R., kaip vairuotojai, įgijusiai šią teisę teisės aktų nustatyta tvarka, yra neabejotinai žinoma. Todėl tai, kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo sukonkretinta draudžiančio važiuoti šviesoforo signalo spalva, apeliantės galimybės gintis nuo jai pareikšto kaltinimo neapribojo. Taip pat negalima sutikti su pažeidėja, jog apylinkės teismas neteisingai nurodė, jog ji važiavo per raudoną šviesoforo signalą, kas neva patvirtina, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta netinkamai, kadangi, kaip jau minėta, vaizdo įraše užfiksuota, jog raudonas šviesoforo signalas užsidegė V. R. pilnai dar nepravažiavus sankryžos.

16. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais nors kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas