Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui Svetlanai Kašlevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. V. skundą dėl Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2008 m. rugsėjo 19 d. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo nutarimu nubaustas pagal ATPK 173¹ str. 5 d. 20000 litų bauda. Nutarime nurodyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-07-22 nutartimi patvirtino generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10009-08 S. V. atžvilgiu, nes S. V. su nukentėjusiuoju VMI susitaikė, valstybei visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. S. V. 2004 m. balandžio-rugsėjo mėn. veikdamas vieninga tyčia apgaulingai tvarkė S. V. individualios įmonės (nuo 2004-10-06 UAB „Projkelva“) buhalterinę apskaitą ir įgijo turtinę teisę į 11798 litus biudžeto lėšų. Šiais savo veiksmais laikotarpiu nuo 2001-11-07 iki 2004-10-06 būdamas S. V. individualios įmonės savininku S. V. pažeidė 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 d., 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatas. Teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 173¹ str. 5 d. – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip 50 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos mokesčius, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus už tikrinamąjį laikotarpį,– užtraukia baudą nuo 20000 iki 40000 litų. Nustatytos atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą biudžetui atlygino (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, kad teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.).

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovė Svetlana Kašleva neprieštarauja, kad administracinė nuobauda S. V. būtų panaikinta. Pripažįsta, jog minėtas nutarimas skirti S. V. administracinę nuobaudą buvo priimtas nevisiškai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. skundas tenkintinas, paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10011-04 atskirtas ikiteisminis tyrimas S. V. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų; juridinio asmens S. V. individualios įmonės (dabar UAB „Projkelva“) atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., 20 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų (b. l. 50, baudž. byla Nr. 06-1-10009-08, 1 t., b. l. 1-2). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2008 m. liepos 22 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10009-08 įtariamojo S. V. atžvilgiu dėl LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų bei UAB „Projkelva“ (iki 2004-10-06 – S. V. individuali įmonė) atžvilgiu dėl LR BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų. Nutarime nurodyta, kad įtariamasis S. V. ir UAB „Projkelva“ atstovas visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, savo noru atlygino Telšių apskrities VMI padarytą žalą ir susitaikė su juridinio asmens atstovu (b. l. 50, baudž. byla Nr. 06-1-10009-08, 1 t., b. l. 208-210). 2008 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi (b. l. 10-14) patvirtino LR generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-10009-08 įtariamojo S. V. atžvilgiu dėl LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų bei UAB „Projkelva“ (iki 2004-10-06- S. V. individuali įmonė) atžvilgiu dėl LR BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų. Aukščiau paminėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nėra apskųsta ir panaikinta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Baudžiamojo kodekso reguliavimo sritis yra nusikalstamos veikos ir baudimas už jas. BK 3 str. 4 d. tiesiogiai draudžia du kartus bausti už tą pačią nusikalstamą veiką, kai tuo tarpu administraciniai teisės pažeidimai nėra nusikaltimai. Pagal susiklosčiusią teisinę tradiciją pavojingos veikos Lietuvos teisėje skirstomos į nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus. Nusikalstamos veikos yra baudžiamosios teisės ir Baudžiamojo kodekso reguliavimo dalykas, o administraciniai teisės pažeidimai – administracinės teisės ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso reguliavimo dalykas. Taigi iš pirmo žvilgsnio BK 3 str. 4 d. lyg ir nedraudžia traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti asmenį, kuris už tą pačią veiką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas administracine nuobauda.

Kita vertus, tarp administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų yra daug bendra. Ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė neretai nustatoma iš principo už tas pačias veikas. Kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas nuo administracinių teisės pažeidimų, yra tam tikri papildomi požymiai, kuriuos įstatymų leidėjas panaudoja konstruodamas nusikalstamų veikų sudėtis. Tie požymiai dažniausiai susiję su veikos padariniais, veikos dalyko ypatumais ar kitais veiką apibūdinančiais požymiais. Be to, administracinių teisės pažeidimų teisę ir baudžiamąją teisę jungia tai, kad ir už nusikalstamas veikas, ir už administracinius teisės pažeidimus yra baudžiama. Nubaudimas yra bendras abiejų teisės šakų reguliavimo metodas. Todėl ATPK 9 str. 2 d. formuluoja nuostatą, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ši nuostata iš esmės draudžia bausti administracine tvarka asmenis, kurių veikoje yra nusikalstamos veikos požymių. Tuo tarpu BK 3 str. 4 d. (2000 m. BK 2 str. 6 d.) draudžia dvigubą baudimą tik dėl nusikalstamų veikų. Kadangi baudžiamoji ir administracinių teisės pažeidimų teisė yra skirtingos teisės šakos ir jų normos formuluojamos skirtinguose kodeksuose, natūralu, kad Baudžiamasis kodeksas nereguliuoja baudimo dėl skirtingų teisės pažeidimų rūšių klausimų.

Nuostatos dėl dvigubo baudimo yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. LR Konstitucijos 31 str. 5 d. nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas.

Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Dvigubo baudimo draudimo principas (non bis im idem ) įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnyje. Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, ratifikavusi Konvenciją 1995-04-27 įstatymu. Pagal LR Konstitucijos 138 str. 3 d. tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis pavadintas “Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus” nustato, kad “niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried) ar baudžiamas (punished) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (lietuviškame vertimo variante pavartotas žodis “nusikaltimas”, kuris nevisiškai atitinka angliškame teksto variante pavartoto žodžio “offence” reikšmę), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai “galutiniu nuosprendžiu” kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą.”

Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės aplamai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veikai, dėl kurios draudžiamas dvigubas baudimas, įvardyti Konvencija vartoja platesnį terminą negu Lietuvos įstatymai. Ji vartoja “teisės pažeidimo”(offence), dėl kurio baudžiama, terminą. Šis terminas atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo (nusikalstamos veikos – pagal 2000 m. BK) terminus.

ATPK 9 str. 2 d. formuluoja nuostatą, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamosios bylos nutraukimas BK 38 straipsnio pagrindu nėra besąlygiškas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą asmenį vėl patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Be to, pats baudžiamosios bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nereiškia, kad nėra paties baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo (ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, kad tik tuo atveju taikoma administracinė atsakomybė), todėl administracinei teisenai pradėti nėra pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 15 d. konsultacija Nr. 02-04-20).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, paskirta administracinė nuobauda S. V. yra nepagrįsta, todėl panaikintina ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str.2 d. 8 p., 124 str.1 d..2 p., ATPK 250 str. 1 d. 8 p., teismas

nutarė:

panaikinti 2008 m. rugsėjo 19 d. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo nutarimą, kuriuo S. V. pagal ATPK 173¹ str. 5 d. paskirta 20000 (dvidešimties) tūkstančių litų bauda, ir administracinę bylą S. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.