- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-09
- Bylos Nr.
- T-XX-73-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- J. U.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- J. G., V. V., D. V.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims J. G., V. V., D. V., dėl aktų panaikinimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. įsakymą Nr.02-01-495 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. sprendimą Nr.8097 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui J. U.“; 3) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į buvusių savininkų A. ir K. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 0,30 ha žemės sklypo 1/3 dalį - 0,10 ha, grąžinant žemę natūra buvusių savininkų turėtoje vietoje (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė.
Šalies argumentai
Nagrinėjant bylą, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. įsakymą Nr.02-01-495 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. sprendimą Nr.8097 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui J. U.“; 3) suteikti galimybę pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą; 4) iš dalies panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr.980 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo Kauno mieste“ 19, 81 ir 82 punktus; 5) iš dalies panaikinti 1996 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr.P19/96-0636; 6) iš dalies panaikinti 1995 m. spalio 2 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr.P19/95-1770; 7) iš dalies panaikinti 1995 m. spalio 2 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr.P19/95-1771; 8) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 0,10 ha žemės, grąžinant žemę natūra turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2008 m. sausio 22 d. įsakymu ir sprendimu jam buvo atkurtos nuosavybės teises į 0,10 ha žemės sklypo, kurio adresas šiuo metu – (duomenys neskelbtini), Kaunas, kompensuojant už sklypą vertybiniais popieriais (akcijomis). Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo būdą neteisėtai parinko pats, be pareiškėjo valios. Pareiškėjas jau seniau buvo atsisakęs kompensacijos pinigais ir buvo išreiškęs valią susigrąžinti turtą natūra. Šiuo atveju, net ir nesant galimybės grąžinti žemę natūra, atsakovas turėjo sudaryti galimybę pareiškėjui pasirinkti kitą lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jam yra užkertamas kelias atkurti nuosavybės teises natūra, nes 1995 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr.980 ir jo pagrindu sudarytomis trimis valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimis žemė, į kurią jis pretenduoja, yra perleista nuosavybėn B. G. (jos turtą šiuo metu yra paveldėjęs J. G.), D. V. ir V. V.. Šis įsakymas ir sutartys yra neteisėti, nes, parduodant minėtiems asmenims atitinkamus žemės sklypus, buvo viršyti maksimalūs galimų parduoti sklypų dydžiai, nustatyti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr.987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 4 punkte, ir buvo užkirta galimybė suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra pareiškėjui.
Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad keliamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Nors pareiškėjas ginčija aktus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau jis taip pat ginčija aktą dėl žemės pardavimo ir atitinkamas civilines žemės pardavimo sutartis, kurių pagrindu tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims atsirado nuosavybės teisė. Šiuo atveju pagrindiniai yra skundo reikalavimai, susiję su pirkimo - pardavimo sandorių nuginčijimu, nes nuo šių reikalavimų išsprendimo priklauso kitų pareiškėjo reikalavimų išsprendimas. Dėl šių aplinkybių kyla abejonė, ar šis ginčas neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjo reikalavimai dėl atsakovo įsakymo bei sprendimo, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo, galimybės pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą suteikimo bei įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra yra keliami iš nuosavybės teisių atkūrimo santykių. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta byloje A. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė; 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta byloje Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta byloje M. L. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija).
Pareiškėjo reikalavimai dėl atsakovo įsakymo, kuriuo nuspręsta parduoti atitinkamus žemės sklypus, panaikinimo ir sudarytų valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra susiję su ikisutartiniais ir sutartiniais turtiniais santykiais. Šie reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio, o tokie reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai).
Taigi, kompleksiškai vertinant aptariamą ginčą, matyti, jog jis yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju negalima teigti, jog administraciniai teisiniai santykiai aptariamame ginče yra dominuojantys. Nors pareiškėjas šiuo atveju ir kelia klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis, bei jo pagrindinis tikslas yra būtent apginti savo teises, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau pareiškėjo reikalavimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo patenkinimas pirmiausia priklauso nuo to, kaip bus išspręsti civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kuriais ginčijami žemės perleidimo tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims pagrindai (įsakymas dėl valstybinės žemės pardavimo ir sudarytos valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartys).
Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, šiuo atveju tikslinga taikyti absorbcijos taisyklę ir aptariamą bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta byloje V. A. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; 2008 m. vasario 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.; 2005 m. birželio 28 d. nutartis, priimta byloje S. L., G. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, Pasvalio rajono savivaldybės administracija ir kt.).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims J. G., V. V., D. V., dėl aktų panaikinimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra perduoti Kauno miesto apylinkės teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo