Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja V. R., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. S., nukentėjusiajai A. B., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui E. G., išnagrinėjusi D. S., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) , nedirbančio, (duomenys neskelbtini) , išsituokusio, nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. 2015-09-03, apie 10.30 val., atėjęs į savo kaimynės A. B. namų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) , daužė ir trankė nukentėjusiosios A. B. namo duris, ko pasėkoje, buvo sugadinta namo durų rankena, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. B. 88,50 Eur dydžio turtinę žalą. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį.

Teismo posėdžio metu D. S. kaltu neprisipažino, teigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jis buvo išvykęs į Plungę su drauge A. V., ir tądien grįžo apie 14 val., po to, jie išėjo pas A. V. į namus, kur darė remontą, todėl jis negalėjo sugadinti kaimynei A. B. priklausančios durų rankenos. Paskutinį kartą su kaimyne A. B. bendravo 2014 m. pabaigoje. Tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) įvairiose parduotuvėse, ieškojo vaikams nupirkti batų, rūbų, pylė degalus degalinėje prie geležinkelio. Kas sugadino ją, jis nežino. Kaimynė A. B. jį apkalba nepagrįstai. Tarp jų jau seniai vyksta konfliktai dėl įvairių dalykų. Jo įsitikinimu byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, būtent jis sugadino minėtą rankeną, nebuvo paimti pirštų antspaudai, be to, jis buvo apklaustas tik praėjus savaitei po įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2015-09-03, apie 10.30 val., jai belaistant gėles vaiko kambaryje, pamatė takeliu ateinant D. S.. Jį pažįsta jau apie 40 metų, tai buvo būtent jis, o ne koks kitas žmogus. Kai jis priėjo arčiau, suprato, jog jos kaimynas yra labai supykęs, buvo įraudęs, kiek ji supratusi, galimai ir neblaivus, todėl pamačiusi ateinantį kaimyną, išsigandusi užsirakino duris. D. S., priėjęs prie jos namo, keikdamasis, pradėjo belstis į jos namų duris, po to, duris stipriai patraukė. Kadangi buvo labai išsigandusi, durų jam neatidarė. Jis kiek padraskęs duris, nuėjo namo. Prisimena, kad dar praeidamas pro šalį D. S. įdaužė ranka į jos sūnaus kambario langą. Po to, ji nežinodama, ką daryti, paskambino socialinei darbuotojai Giedrienei, kuri jai patarė skambinti į policiją. Ji paskambino į policiją, o, po to, apie 10.40-10.45 val. ji paskambino savo kaimynei V. P., ir paprašė, kad ji ateitų pas ją, nes buvo labai išsigandusi ir bijojo viena būti. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo meluoja apie tai, kad jis įvykio dieną buvo išvykęs į Plungę, ir tvirtina mačiusi, kad jo automobilis (duomenys neskelbtini) , pilkos spalvos, visą dieną buvo jo kieme, D. S. nebuvo niekur išvykęs, jis su savo drauge A. V. visą dieną buvo namuose. Policijos pareigūnas jos apklausti atvyko kitą dieną, t. y. 2015-09-04. Su kaimynu D. S. anksčiau sutarė gerai, tik paskutiniu metu pradėjo konfliktuoti, konfliktų priežastys jai nėra žinomos. Nors kaimynas D. S. ją užkliudo jau ne pirmą kartą, tačiau į policiją kreipėsi tik dabar. Dar 2014 metais S. S. jai yra grąsinęs jos susidorojimu. Prašo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį D. S. nubausti, paskiriant jam baudą. Turtinės žalos atlyginti neprašo, nes ją atlygino draudimo bendrovė. Papildomai nurodė, kad draudimo bendrovė jai pervedė 88,50 Eur turtinei žalai už sulaužytą durų rankeną atlyginti.

Liudytojas policijos pareigūnas S. S. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėju, ir paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2015-09-03 tarp kaimynų įvyko konfliktas. 2015-09-03 jis bendravo su nukentėjusiąją A. B., o sekančią dieną, t. y. 2015-09-04, nuvykus pas A. B., ir ją apklausus, ji paaiškino, kad pas ją buvo atėjęs kaimynas D. S., trankė lauko duris, šūkavo. Apžiūrėjęs įvykio vietą, jis matė, kad A. B. namų laukinių durų rankena buvo sugadinta, ji klibėjo, judėjo taip, kaip neturėtų judėti. Po to, jis bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu D. S., jo drauge A. V., nukentėjusios A. B. kaimyne V. P.. Pokalbio metu, apklausiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį D. S. ir jo draugę A. V., pastarieji nurodė, jog įvykio dieną jie buvo išvykę, todėl D. S. teigė, jog nebuvo pas kaimynę ir negalėjo sugadinti durų rankenos. Liudytojas pažymėjo, kad D. S. ir A. V. pasakojimas buvo nerišlus, duodami paaiškinimus jie painiojosi smulkmenose, detalėse, jam susidarė nuomonė, kad šie asmenys buvo susitarę ką kalbėti. Teigia, kad iš savo, kaip policijos pareigūno patirties, suprato, kad pastarieji meluoja. Papildomai parodė, kad jis 2015-09-04 buvo nuvykęs pas D. S., siekdamas jį apklausti, tačiau niekas jam durų nedarė, nors būdamas pas A. B., matė, kad D. S. ir A. V. vaikščiojo kieme, tačiau nuėjus pas juos į namus, apie 10-11 val. ryto, durų niekas nedarė, todėl D. S. buvo paliktas teismo šaukimas, jį įmetant pro atvirą langą į kambarį, todėl D. S. ir buvo apklaustas ne 2015-09-04, o 2015-09-08. Po to, taip pat buvo apklausta ir nukentėjusios kaimynė V. P., kuri jos apklausos metu patvirtino, jog 2015-09-03 išėjusi į kiemą, matė, kaip pas nukentėjusiąją A. B., šūkaudamas buvo atėjęs D. S.. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad girdėjo triukšmą, matė, kaip D. S., nueidamas nuo A. B. namų, trenkė su ranka į langą.

Liudytoja V. P. parodė, kad tiek D. S., tiek ir A. B. yra jos kaimynai. 2015-09-03, apie 10.30 val., ji, būdama savo namų kieme, esančiuose (duomenys neskelbtini) , bevedžiodama šunį, pastebėjo, kad pas kaimynę A. B. eina kaimynas D. S., o netrukus, jai beinant pasisemti vandens, pamatė, kad kaimynas D. S. parlekia, o prabėgdamas trinktelėjo ranka į A. B. langą. Netrukus jai paskambino kaimynė A. B., ir pasakė, kad ji yra viena, labai bijo, paprašė pas ją ateiti. Jai nuėjus pas kaimynę, pamatė, kad ji visa dreba, yra išsigandusi, durų rankena išklibusi, šarvuotų durų stiklas taip pat išklibintas. Dar anksčiau jai kaimynė A. B. buvo sakiusi, kad kaimynas D. S. jai ją užgaulioja ir grąsino. Ji pati su D. S. nebendrauja, tačiau visada pasisveikina, su juo ir jo drauge A. V. nekonfliktuoja. Mano, kad kaimynas taip elgėsi paveiktas alkoholio arba įkalbėtas jo sugyventinės A. V., kuri A. B. kaltina įvairiais dalykais, kaip antai, daržovių vagystėmis ir pan.. Įvykio dieną, jai pasirodė, kad D. S. buvo neblaivus, nes jo judesiai jai pasirodė nekoordinuoti. Kaip ir nukentėjusioji A. B. tvirtina, kad D. S., teigdamas, kad jis įvykio laiku buvo Plungėje, meluoja, nes jo automobilis tą visą dieną buvo jo namo kieme, ir jie su A. V. niekur nebuvo išvažiavę. Papildomai nurodė, kad nukentėjusioji A. B. yra jos draugė, su ja bendrauja, A. B. su niekuo nekonfliktuoja, yra visuomenininkė ir pavyzdinga mama, auginanti penkis vaikus. Liudytojos nuomone, kaimynų konfliktas vyksta dėl D. S. draugės A. V., nes visų konfliktų iniciatorė yra būtent ji.

Liudytoja A. V. parodė, kad D. S. yra jos draugas, pažįstamas. Jai žinoma, kad A. B. kaltina D. S., kad šis 2015-09-03 trankė jos duris, ją vaikėsi po kiemą, tačiau A. B. meluoja, nes ji galinti patvirtinti, kad 2015-09-03 ji įvykio dieną, apie 9.00 ar 10.00 val., kartu su D. S. buvo išvykę į Plungę. 2015-09-03 visą rytą buvo kartu su D. S., apie 7.30 val., išleidę vaikus į mokyklą, pavalgė pusryčius, ir kartu nuėjo pas ją į namus. Gal ir buvo, koks dešimt minučių, kai jį D. S. nematė, bet pas kaimynę jis negalėjo nueiti, o juolab sugadinti jos durų rankenos. Pamena, kad dar prieš važiuojant į Plungę, kartu su D. S. buvo nuėję pas jos mamą, kuriai taip pat siūlė kartu važiuoti į Plungę, tačiau ji atsisakė. Nuvykę į Plungę, ėjo į parduotuves, kuriose prekiaujama pigiais rūbais. Vyko su D. S. automobiliu Mazda, pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš Plungės grįžo apie 14-15 val. Pakeliui į namus dar užsuko į Plungėje esančią degalinę, prie geležinkelio, kur pylėsi degalų. Tą dieną taip pat prekinosi prekybos centre Senukuose, buvo Maximoje, Norfoje. Jai žinoma, kad D. S. pykstasi su kaimyne A. B., dėl to, kad savavališkai ima įvairius D. S. daiktus. Teigia, jog 2015-09-03 policijos pareigūnai pas juos nebuvo atvykę, gal buvo atvykę 2015-09-04, tačiau jie su D. S. negirdėjo, kad būtų, kas atėję, galimai tuo metu jie buvo virtuvėje, klausėsi radijo, todėl galėjo ir negirdėti. Patvirtina, kad 2015-09-04 rado per langą įmestą, ant palangės nukritusį šaukimą.

Nukentėjusiosios A. B. prašymu teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J. paaiškino, kad D. S. pažįsta, jis tolimas kaimynas, A. B. taip pat yra jo kaimynė, jis nuomoja jos automobilį. 2015-09-03 jam nuvykus pas A. B. pasiimti automobilio, A. B. jam pasakiusi, kad D. S. laužė jos namų duris, durų rankena kliba, stiklas įstumtas. Nukentėjusioji A. B. jam sakiusi, kad ją iškoneveikė kaimynas D. S., grasino jai, taip pat sakiusi, kad ji spėjusi užsidaryti kambaryje. Kai buvo atėjęs pas A. B. paiimti jos automobilio, tai buvo jau po įvykio, matė, kad apie 11.30 val., D. S. automobilis stovėjo D. S. kieme. Teigia, jog D. S. yra nekonfliktiškas, dėl kokių priežasčių D. S. taip elgėsi, jis nežino.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad D. S. ir A. B. yra jos kaimynai. Parodė, kad jai iš vakaro paskambinusi jos dukra A. V., ir paklausė jos, ar ji nenorinti važiuoti į Plungę, į ką ji atsakiusi, kad nenori. Kitą dieną, t. y. 2015-09-03, jos dukra atėjo kartu su D. S. išsimatuoti vaikų batų dydžius, jie ketino vykti į Plungę pirkti vaikams batų, rūbų. Tą pačią dieną, po pietų, jie taip pat buvo atėję pas ją abu (dukra su D. S.) su vaikais daryti remonto pas dukrą A. V.. Papildomai paaiškino, kad jos dukra A. V. gyvena jos name, bet ji tuo metu darėsi remontą ir gyveno pas D. S.. Nukentėjusiosios A. B. kiemo jai nesimato, kas tą dieną ten galėjo vykti, ji nežinanti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas E. G. teismo posėdžio metu prašė teismo vadovautis byloje surinktais įrodymais ir išspręsti klausimą dėl nuobaudos paskyrimo D. S. savo nuožiūra.

2015-09-04 A. B. pareiškimu, pateiktu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatui, nustatyta, kad A. B. 2015-09-04 kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą nurodydama, kad 2015-09-03, apie 10.30 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , atėjo kaimynas S. S., kuris kaip jai pasirodė buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, triukšmavo. Bijodama kaimyno, ji užsirakino savo namuose, o kaimynas, norėdamas patekti į jos namus, trankė, daužė duris. Kaimynui išėjus į namus, pastebėjo, jog yra sugadinta durų rankena. Incidento niekas nematė, jai padaryta turtinė žala. Prašo policijos pareigūnų nubausti tai padariusį asmenį (b. l. 3).

2015-09-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo S. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, 2015-09-15 telefonu buvo bendrauta su A. B., kuri nurodė, kad dėl 2015-09-03 dienos įvykio jai padaryta 100 Eurų materialinė žala (b. l. 4).

2015-10-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato informaciniame pranešime nurodyta, kad 2015-09-30 susisiekus su UAB „Milda“, esančios Dariaus ir Girėno g. 31, Plungėje, degalinės, kurioje D. S. teigimu, jis įvykio dieną, t. y. 2015-09-03 pylėsi degalus, vadybininku, informuota, kad jų degalinėje filmuota vaizdo medžiaga yra laikoma savaitę, o vėliau naikinama, todėl filmuotos medžiagos, ankstesnės, nei 2015-09-23, jie neturi (b. l. 33).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios A. B. pateiktu banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2015-10-06 draudimo bendrovė E. I. Se Lietuvos filialas pervedė A. B. 88,50 Eur (b. l. 34).

Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. numatyta atsakomybė už svetimo turto sugadinimą, nepadarius nukentėjusiajam žymios žalos. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šią įstatymo normą, būtina nustatyti šio pažeidimo elementus: aplinkybę, kad turtas, kuris buvo sugadintas, priklauso kitam asmeniui (ne pažeidėjui) ir paties turto sugadinimo faktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu neigė padaręs teisės pažeidimą, tvirtindamas, kad įvykio dieną, protokole nurodytu laiku, jo nebuvo namuose, nes jis buvo Plungėje, todėl ir negalėjo padaryti jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. Taip teigė ir jo draugė liudytoja A. V., tačiau tokia versija teismo neįtikina ir vertinama kritiškai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. S. įvykio metu ir laiku, t. y. apie 10.30 val., buvo Plungėje, nebuvo nuėjęs pas nukentėjusiąją A. B. į namus, netrankė jos durų ir nesugadino durų rankenos, be kita ko, tokių duomenų nepateikė ir pats D. S.. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, D. S. poziciją, jo paaiškinimai, esantys byloje, atmestini kaip prieštaraujantys objektyviems byloje surinktiems įrodymams ir laikytini kaip pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti atsakomybės. D. S. iškeltą versiją patvirtino tik liudytoja A. V., kuri, be abejonės, kartu gyvendama su D. S., nors ir laikinai, būdama D. S. artima draugė, gali būti suinteresuota bylos baigtimi ir, duodama atitinkamus parodymus, siekia palankaus galutinio teismo sprendimo savo draugo D. S. atžvilgiu. Nors liudytoja A. B., A. V. motina, parodė, kad 2015-09-03 D. S. ir A. V. buvo užėję pas ją, sakė, kad ketina važiuoti į Plungę apsipirkti, siūlė važiuoti ir jai į Plungę, tačiau šios nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad D. S. įvykio metu, t. y. 2015-09-03, 10.30 val., iš tiesų buvo Plungėje. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, tenkintas D. S. prašymas pateikti įrodymus, patvirtinančius protokole nurodytu laiku jo buvimo Plungėje faktą, tačiau D. S. jokių įrodymų nepateikė, motyvuodamas tik tuo, kad praėjus pakankamai laiko po įvykio, įrodymai nėra išlikę. Nesant jokių kitų įrodymų, išskyrus liudytojos A. V. parodymus, kuriuos teismas vertina kritiškai, patvirtinančių, kad įvykio laiku D. S. ištiesų buvo Plungėje, ir, paneigiančių nuoseklius nukentėjusiosios A. B., bei liudytojų V. P., policijos pareigūno S. S., G. J. parodymus, teismas neturi pagrindo tikėti pakankamai abejotinais D. S. ir liudytojos A. V. paaiškinimais ir parodymais. Nukentėjusioji A. B. bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad 2015-09-03, 10.30 val., pas ją buvo atėjęs būtent kaimynas D. S., jis trankė ir daužė jos namų duris, po to, praėjus kelioms minutėms, grįždamas į savo namus, dar trenkė į langą kumščiu. Ir nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad jie nesutaria, ir konfliktuoja, tačiau įvertinus nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, logiškumą, bei tai, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys liudytojų parodymai, nėra pagrindo teigti, kad ji davė melagingus parodymus, siekdama apkalbėti D. S.. Liudytoja V. P., viso bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu taip pat tvirtino, kad ji mačiusi, kaip 2015-09-03, 10.30 val., pas nukentėjusiąją A. B. ėjo kaimynas D. S., o pabuvęs gal kokias penkias minutes prie kaimynės namo durų, išėjo atgal į savo namus, taip pat ji matė, kaip praeidamas D. S. dar trinktelėjo ranka į A. B. langą. Be to, liudytoja V. P. taip pat, kaip ir nukentėjusioji teismo posėdžio metu, kategoriškai tvirtino, kad D. S. įvykio laiku niekur nebuvo išvažiavęs, jo automobilis visą tą dieną stovėjo kieme. Teismo vertinimu, liudytojos V. P. parodymai yra nuoseklūs, jie patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl netikėti jos parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Be kita ko, liudytoja V. P. parodė, kad su D. S. nekonfliktuoja, juos sieja kaimyniški santykiai, to nepaneigė ir pats D. S., todėl byloje nenustatyta, kad ji be pagrindo siektų apkalbėti kaimyną D. S., nenustatytas ir jos suinteresuotumas bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, kad liudytojui policijos pareigūnui S. S., tyrusiam aptariamąjį įvykį, apklausiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bei liudytoją A. V., taip pat kilo įtarimų dėl šių asmenų ikiteisminio tyrimo stadijoje duodamų parodymų objektyvumo. Teismo posėdžio metu, policijos pareigūnas S. S. parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą matė, kad nukentėjusiosios namų durų rankena yra sugadinta, ir, kad D. S., duodamas parodymus painiojosi, nurodydamas įvykio detales, policijos pareigūnui pasirodė, kad D. S. ir A. V. tarpusavyje yra susitarę ir sako netiesą. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas S. S. nėra susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojas G. J. taip pat patvirtino nukentėjusiosios ir liudytojos V. P. parodymus, nurodydamas, kad jis iškart po įvykio buvo atvažiavęs pas A. B., ir ši jam papasakojusi, kad pas ją buvo atėjęs agresyviai nusiteikęs kaimynas D. S., draskė jos duris, sugadino durų rankeną, be to, ir šis liudytojas matė, kad įvykio dieną, apie 11.30 val., D. S. automobilis stovėjo pastarojo kieme. Tuo tarpu D. S. savo iškeltos versijos negalėjimas patvirtinti jokiais įrodymais, leidžia manyti, kad jo kaltės neigimas yra siekimas išvengti atsakomybės. Jo versiją paneigia tiek byloje apklaustų liudytojų V. P., S. S., G. J., tiek ir nukentėjusiosios A. B. parodymai. Be kita ko, D. S. teiginiai, kad jis nebuvo protokole nurodytą dieną ir laiku pas nukentėjusiąją, durų rankenos nedraskė ir jos nesugadino, paneigti ir kitais byloje esančiais parodymais - nukentėjusiosios pareiškimu policijos komisariatui, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 84P-38315231-15 (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu dėl gauto pareiškimo (b. l. 4), rašytiniu liudytojos V. P. paaiškinimu (b. l. 5).

Akcentuotina, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti, o nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pakanka išvadai dėl faktinių aplinkybių nustatymo, ir iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. 2015-09-03, apie 10.30 val., atėjęs į savo kaimynės A. B. namų kiemą, esantį Mosėdžio g. 19, Daukšių kaime, Skuodo raj., daužė ir trankė nukentėjusiosios A. B. namo duris, ko pasėkoje, buvo sugadinta namo durų rankena, tuo padarydamas A. B. turtinę žalą. Sugadinto turto vertė - iki 3 MGL. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje, sudėties požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo paimti pirštų antspaudai, kad jis buvo apklaustas vėliau, o ne iškart po įvykio, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės vertinant D. S. veiksmus ATPK 50³ straipsnio prasme, jo kaltę, kaip jau buvo minėta, patvirtina bylos medžiaga.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad dėl D. S. padaryto pažeidimo nukentėjusiajai dėl sugadintos namo durų rankenos buvo padaryta 100 Eur dydžio turtinė žala, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ir tai patvirtino nukentėjusioji A. B., kad jai realiai padaryta 88,50 Eur dydžio turtinė žala, būtent tokią turtinę žalą apskaičiavo ir jai atlygino draudimo bendrovė E. I. Se Lietuvos filialas. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios pateiktas mokėjimo pavedimas, patvirtina, kad draudimo bendrovė A. B. pervedė 88,50 Eur. Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas turtinės žalos dydis tikslintinas, nurodant, kad savo veiksmais D. S. nukentėjusiajai padarė ne 100 Eur, o 88,50 Eur dydžio turtinę žalą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, nukentėjusioji sutiko su draudimo bendrovės atlygintos žalos dydžiu ir nurodė nereiškianti jokių turtinių reikalavimų D. S. dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo.

D. S. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – D. S. padarė teisės pažeidimą, kuriuo kėsinosi į nuosavybę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. nei ikiteisminėje stadijoje, nei bylą nagrinėjant teisme gailesčio dėl savo neteisėtų veiksmų nepareiškė, nukentėjusiosios neatsiprašė, jai padarytos turtinės žalos atlyginti nesistengė, priešingai viso bylos proceso metu neigė savo kaltę padarius teisės pažeidimą, taip pat atsižvelgta ir į tai, kad nenustatyta nei D. S. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, D. S. skirtina bauda, atitinkanti ATPK 50³ straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos, dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį. Teismo vertinimu, ši nuobauda atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus, D. S. padaryto pažeidimo pavojingumą, teisingumo bei protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 50³ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

D. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 57,00 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir 00 euro centų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant įmokos kodą 1001 ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.