- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-109-227/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Rimantas Savickas
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, VSDFV Anykščių skyriui
- Kategorijos
- 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 109 – 227 / 2008 Vitalija Ragauskienė Procesinio sprendimo kategorija:
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
dalyvaujant pareiškėjui K. S., suinteresuoto asmens atstovei Neringai Grašytei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Anykščių skyriaus apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui VSDFV Anykščių skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas, tikslu gauti priedą prie senatvės pensijos už stažą, prašė nustatyti juridinį faktą, kad jis (pareiškėjas) Šlavėnų kaime, Anykščių rajone pas ūkininką J. V. dirbo samdomu darbuotoju 1941 m. gegužės – 1950 m. gegužės mėnesiais. Nurodė, jog tėvai buvo neturtingi, todėl pradėjo dirbti gana anksti, o būtent – nuo 1941 m. gegužės mėnesio tarnavo pas ūkininką, dirbo įvairius žemės ūkio darbus. Ūkyje dirbo ištisus metus nepertraukiamai, jame ir gyveno. Nuo 1950 m. gegužės 5 d. buvo paimtas į armiją. Gauna senatvės pensiją. Pasikeitus įstatymui, prie senatvės pensijos mokamas priedas, kurio dydis priklauso nuo turimo darbo stažo. VSDFV Anykščių skyrius neužskaitė darbo pas samdytoją J. V., nes neturi reikiamų dokumentų. Archyve dokumentų nerado ir kitokia tvarka jų gauti negali.
2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu Anykščių rajono apylinkės teismas pareiškimą tenkino. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 1941 m. gegužės mėnesio iki 1950 m. gegužės mėnesio dirbo visus ūkio darbus ir gyveno pas ūkininką J. V. jo ūkyje.
Nurodė, jog pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 su vėlesniais pakeitimais, teismine tvarka gali būti nustatomas asmens darbo laikotarpis pas pavienį samdytoją, dirbtas iki 1993 m. gruodžio 31 d., jei asmuo negali jo įrodyti dokumentais. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į nuostatų reikalavimus bei tai, kad pareiškėjo darbą pas ūkininką J. V. patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti įrodymai, nustatė prašomą juridinį faktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo VSDFV Anykščių skyrius prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepilnai ir nevisapusiškai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą:
1. Prie pareiškimo pateiktuose oficialiuose rašytiniuose dokumentuose nepakanka duomenų ir įrodymų apie aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo prašymui. Pareiškime turėjo būti nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 str. 2 d.).
2. Teismas nesiaiškino svarbių aplinkybių, t.y. ar tuo metu Šlavėnų kaime, Anykščių rajone buvo ūkininkas J. V., kada ir koks kolūkis toje vietoje kūrėsi, o rėmėsi tik pareiškėjo paaiškinimu ir liudytojų parodymais. Neanalizuotos VSDFV Anykščių skyriaus atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog juridinis faktas negali būti pripažintas dėl įrodymų trūkumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Papildomai prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus, nes jų būtinybė iškilo jau išnagrinėjus bylą: Puntukas archyvinę medžiagą, apskrities viršininko sprendimą ir apklausti liudytoją J. G. – V..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Įstatymas suteikia teisę teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jei rašytinių įrodymų jo patvirtinimui nėra, ar jų nepakanka. Tokiu atveju faktas įrodinėjamas liudytojų pagalba ir išvestiniais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas K. S. darbo faktą įrodinėjo liudytojų pagalba, nes, kaip matyti iš Utenos apskrities archyvo 2008-02-06 pažymos, Anykščių rajono , Storių apylinkės Šlavėnų kaimo prieškario ir karo metų( iki 1944 metų), bei 1944-1951 metų ūkinės knygos neišsaugotos(b.l.39-40). Taigi, nėra galimybės rašytiniais įrodymais patvirtinti, jog pareiškėjas jo nurodytu laiku dirbo pas J. V.. Anykščių rajono valdybos 1994-08-18 Nr.232-2048 sprendimas, kuriuo J. G.- V. atstatytos nuosavybės teisės į 23,00ha žemės ir 5ha miško, esančių Šlavėnų k. Anykščių rajone patvirtina, kad V. nuosavybės teise valdė 28 ha žemės. Tiek pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai Z.ir V. J., A. K., tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklausta liudytoja J. G.- V. patvirtino, jog J. V. turėjo 28 ha nuosavos žemės ir jo ūkyje laikotarpiu nuo 1941m iki 1951m. samdiniu dirbo pareiškėjas K. S.. Pastaroji liudytoja (J. G.- V.) paaiškino šias aplinkybes žinanti iš savo vyro J. V. pasakojimų. Ji parodė, kad viso jos vyras kartu su nuomojama žeme valdė ir dirbo 97ha žemės ir jo ūkyje be pareiškėjo dirbo daugiau žmonių, tarp kurių M. P., P.ir B. M., pareiškėjas ir jo brolis. Tvirtino, kad ji, bei jos vyras J. V. ir po kolektyvizacijos bendravo su buvusiais darbininkais(samdiniais), palaikė draugiškus ryšius. Paaiškino, kad jos vyras išvengė tremties tik dėl to, kad 1952m. jis pasislėpė.
Nors Pensijų skyrimo komisijos prie Panevėžio m. DŽDT VK 1976-12-01d. Protokole užfiksuoti J. G.-V. parodymai apie tai jog jis 1948 -1952 m. dirbo Anykščių rajono „Puntuko“ kolūkyje buhalteriu(b.l.44), tačiau liudytojos J. G.- V. parodymais bei Anykščių raj. Storių apyl. kolūkio „Puntukas“ istorinė 1967-10-05 pažyma patvirtina, jog tik 1949m. susikūrė kolūkis “Puntukas“(b.l.39) ir todėl J. V. 1948 metais negalėjo dirbti kolūkyje. Apklaustų liudytojų parodymais įkūrus kolūkius juose realiai joks darbas dar nebuvo atliekamas, gi ūkininkai tebedirbo kiekvienas savo ūkyje. Pastebėtina, jog Lietuvoje susikūrus kolūkiams, ūkininkai tebedirbdavo savo ūkiuose ir atlikdavo paskirtas prievoles. Įrodymų, bei aplinkybių, leidžiančių teigti, jog J. V. iki 1950m. gegužės mėnesio jau neturėjo žemės, t.y kad jo nuosavybės teise turima žemė buvo nacionalizuota anksčiau ir kad jo(J. V.) ūkyje nedirbo pareiškėjas, nėra. Todėl daugiau tikėtina, jog ir po kolūkio 1949 metais įkūrimo, pareiškėjas iki 1950m. gegužės mėnesio dirbo pas ūkininką J. V.. Aplinkybių, leidžiančių abejoti nurodytų liudytojų parodymais, nenustatyta ir apeliantas jų nešališkumu neabejoja.
Apeliantas teismui pateikė analogiškus duomenis, jog nuo prieškario iki 1951m. ūkinės knygos neišsaugotos ir jos neperduotos Utenos apskrities archyvui saugoti, kas sutampa su pareiškėjo pateiktais duomenimis. Tačiau jis(apeliantas) teikdamas Utenos apskrities archyvo 2008-02-06 pažymą Nr. 4-335, kurioje nurodyta, jog prieškario ir karo metų(iki 1944 metų) išlikę dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve(b.l.46), nepateikė iš pastarojo archyvo duomenų, patvirtinančių, jog į šį archyvą buvo perduotos ir saugomos Šlavėnų kaimo ūkinės knygos ir kad jose esantys duomenys paneigia pareiškėjo tvirtinimą apie jo darbą J. V. ūkyje jo nurodytu laikotarpiu. Kaip pripažino apelianto atstovė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, dėl tokios užklausos į centrinį valstybės archyvą nesikreipė.
Taigi, iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų parodymų bei papildomai pateiktų ir aukščiau aptartų dokumentų visumos darytina išvada, jog pareiškėjas K. S. laikotarpiu nuo 1941m. gegužės mėnesio iki 1950m. gegužės mėnesio dirbo samdomu darbuotoju pas ūkininką J. V. Šlavėnų kaime Anykščių rajone. Darbo stažo faktas nustatytas priedo prie senatvės pensijos už stažą gavimo tikslu. Apeliantas nesutikdamas su pareiškimu, bei apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, įrodymų, pagrindžiančių nesutikimą ir paneigiančių padarytą išvadą, nepateikė, t.y savo prieštaravimo, o tuo pačiu ir apeliacinio skundo įrodymais nepagrindė(CPK 178 str.). Kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą Anykščių rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 27d. sprendimą ir todėl apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str.1d.1p). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš VSDFV Anykščių rajono skyriaus 17,00 Lt (septynioliką litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.