Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, kaltinamajam R. V., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai S. V., teismo ekspertui – psichiatrui Sandrinai Šakavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo,

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini)., 2014-06-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., 3 d., 286 str., 290 str., taikant jo atžvilgiu priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2014 m. gruodžio 16 d. apie 04.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai sudavė tyčia vieną kartą kumščiu savo šeimos narei – sutuoktinei S. V. į galvos sritį, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad 2014-12-16 naktį su žmona S. V. miegojo savo kambaryje, vienoje lovoje. Apie 04.00 val. jis gulėdamas lovoje pajuto, kad S. su ranka lenda prie jo išangės ir tada jos paklausė, ką ji čia daro. S. pasakė, kad jam vaidenasi ir nieko ji jam nedaro. Tuomet jis atsikėlė ir pradėjo kompiuteriu ruošti kursinį darbą. Beruošdamas kursinį darbą vėl žmonos paklausė, kodėl ji taip darė. S. pareiškė, kad jam vaidenasi. Tada jis susinervinęs vieną kartą jai sudavė kumščiu per pakaušį, kad ji daugiau taip nedarytų. Jis yra normalus vyras ir jam tokių nesąmonių nereikia. Kai žmonai sudavė, ši iškvietė policiją. Jį nervuoja, kai S. rūko, jam ji įtartina, gal ji vartoja narkotikus. Jis nepripažįsta, kad serga šizofrenija, todėl ir nevartoja gydytojo paskirtų vaistų. Jis manantis, kad jam vaistų nereikia, nes tik dabar realiai suvokia pasaulį. Jis yra normalus žmogus ir S. sudavė kumščiu į galvą todėl, kad žmona ranka lindo prie jo išangės. Gailisi, kad neranda bendros kalbos su S.. Jį nervuoja, kad S. kalba ilgai telefonu su savo mama, jo uošviene. Gailisi, kad sudavė žmonai.

Motyvuojamoji dalis

R. V. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Nukentėjusioji S. V., parodė, kad jos vyras R. V. yra ligonis, jam nustatyta diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Jis buvo gydytas Žiegždrių ligoninėje. 2014-06-10 buvo priimta teismo nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, nes jis buvo pripažintas nepakaltinamu. Jam buvo skirtas ambulatorinis stebėjimas Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre. Jis lankėsi minėtame centre. Pastaruoju metu nustojo leistis jam skirtus vaistus, jo elgesys pasikeitė, pradėjo vaidentis nebūti dalykai. R. nemiega naktimis, be pagrindo ją kaltina visokiomis nesąmonėmis, pradėjo smurtauti, koliojasi. Jie augina tris mažamečius vaikus: M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie taip pat mato tėvo agresiją, negali ramiai gyventi, bijo jo. 2014-12-16 naktį R. negalėjo užmigti, pradėjo be jokio pagrindo ją kaltinti, kad ji prie jo lenda ir tyčia vieną kartą jai gulinčiai kumščiu trenkė į pakaušį, sukeldamas fizinį skausmą. E. atsibudo, pradėjo verkti, jai vieni metai ir dešimt mėnesių. R. buvo labai įsiaudrinęs, agresyviai nusiteikęs. Ji labai išsigando dėl savo ir vaikų saugumo ir paskambino policijai. R. išgirdęs, kad kviečiama policija, grasino jai. Jis buvo visiškai blaivus, tiesiog jam nevartojant vaistų, sukilo nepagrįsta agresija. Dar prieš tai vakare jis sakė, kad jis nežino kas jam darosi viduje, buvo neramus. Jisai nesuvokia realybės, nenori pripažinti savo ligos, nenori pripažinti, kad jam būtini vaistai. Kadangi jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sumušimo žymių nėra, nesikreipė į teismo med. ekspertus. Vyrui jokio civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš. Nori, kad jis būtų gydomas ambulatoriškai, kadangi padeda išlaikyti šeimą.

R. V. atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos aktu Nr. 83TPK-59/2015 nustatyta, kad R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Nusikaltimo padarymo metu 2014-12-16 R. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. V. negali suprasti su juo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmės, su juo negali būti atliekami tyrimo veiksmai. R. V. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones–stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje- Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b.l.37-39).

Ekspertė Sandrina Šakavičienės parodė, kad palaiko išvadą, kurioje nurodoma, kad R. V. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jam reikalingas stacionarinis gydymas ir stebėjimas, įvykus pakitimams, būtų galima keisti ir priemones. Rekomenduoja skirti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones – stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje- Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Iš 2014-06-10 Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, kad R. V., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2d., 140 str. 3d., 286 str,. 290 str. ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2015-02-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2014-06-10 paskirta priverčiamoji medicinos priemonė- ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre pratęsta (b.l. 24-29).

LR BK 98 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. LR BPK 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 str. 2 d. nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal LR BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad R. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d., nes jis žmonai S. V., tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtos nukentėjusiosios parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jos parodymai visiškai atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetui.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t.y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad R. V. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis laikytinas nepakaltinamu ir rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teisme apklausta ekspertizę atlikusi viena iš ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog R. V. įvykių ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 str. nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).

LR BK 98 str. 3 d. nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos aktu Nr. 83TPK-59/2015 ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į R. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad jam skirtina ne priverčiamoji medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre (LR BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).

Ši išvada darytina todėl, kad paskyrus priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, bus neabejotinai suvaržytos R. V. teises ir toks suvaržymas žymiai pablogins jo šeimos gyvenimo sąlygas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. V. mokosi, dirba ir aktyviai prisideda prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

K. R. V., darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 1 d.). Asmuo, teismo pripažintinas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. R. V., vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada bei teismo posėdžio metu duota teismo psichiatro eksperto rekomendacija, būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401-404 str., teismas

nutarė:

Pripažinti, kad R. V., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir taikyti R. V. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismą.