Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, darbingumo lygis 35 proc., gyvenantis (duomenys neskelbtini),

teistas 2022-03-29 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 60 parų; vadovaujantis 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams; 2022-12-20 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. 2025 m. sausio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad K. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pastarajai pasiūlė ir davė gerti alkoholinį gėrimą – degtinę, dėl ko nepilnametė K. M. nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo, t. y. tokiais savo veiksmais nugirdė vaiką.

Motyvuojamoji dalis

R. Č. padaryta veika yra numatyta BK 161 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. Č. 2025 m. birželio 10 d., apie 17:00 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tyčia vieną kartą metė akmenį į mažametę dukrą E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pataikydamas jai į nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai E. Č. fizinį skausmą.

R. Č. padaryta veika yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.

L. L. 2025 m. birželio 10 d., apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebusi už plaukų mažametei dukrai E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), juos tempė, tiksliai nenustatytą kiekį kartų delnu smogė jai į veido sritį bei ją surišo, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. Č. sukėlė fizinį skausmą.

L. L. padaryta veika yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.

R. Č. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:

R. Č., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad K. M. pažįsta kaip dukters E. Č. draugę, žinojo, kad ši yra nepilnametė. K. M. pas juos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra buvusi du kartus. Tą antrą kartą ji galėjo būti atvykusi pranešime apie įtarimą nurodytu laiku – 2025 m. sausio mėnesį. Tą dieną, apie 10 val., E. Č. jo paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) k. ir atvežti K. M. į jų namus, nes mergaitės norėjo leisti kartu laiką. Jis elektriniu motoroleriu nuvažiavo atsivežti mergaitės. K. M. buvo blaivi. Apie 12 val., jam sandėliuke ketinant skalbti, atėjo K. M. Pradėjus kalbėtis, mergaitė jam sakė, kad rūko, vartoja alkoholinius gėrimus. Jis tuo metu ketino išgerti alkoholio, buvo į stiklinaitę įsipylęs apie 30 degtinės ir pasidėjęs ant lentynos. Bekalbant su K. M., jis vienu metu nusisuko, nes pylė vandenį į skalbimo mašiną. Kai atsisuko pamatė, kad mergaitė išgėrė jo įsipiltą stiklinaitę su degtine. Jis dėl to nepriekaištavo, įsipylė sau ir išgėrė. Po to, dar įpylė degtinės į stiklinaitę ir padavė K. M. Ši išgėrė jam matant. K. M. išgėrė gal dvi stiklinaites, apie 60 ml degtinės, bet jam neatrodė apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi normaliai, nesvirduliavo. Supranta, kad duodamas išgerti degtinės K. M., padarė nusikalstamą veiką, nes žinojo, kad ši yra nepilnametė, žinojo, kad taip elgtis negalima. Dėl poelgio labai gailisi;

nukentėjusiosios nepilnametės K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, su E. susipažino mokykloje. Paskutinį kartą nakvojo pas E. šiais metais, tikslaus mėnesio ar dienos nepamena. Ją ryte iš namų paėmė R. ir iki E. namų vežė elektriniu motoroleriu. Jai su E. kambaryje žiūrint visokius vaizdelius per programėlę ,,Tiktok“, į kambarį atėjęs R. ją pašaukė ir nusivedė į sandėliuką. Ten buvo du degtinės buteliai. R. pripylė pilną „čerkutę“ degtinės ir liepė jai gerti, ranka paėmė jos smakrą, stipriai suspaudė ir pakėlė į viršų bei paėmęs „čerkutę“, pylė degtinę jai į burną. Kad tai degtinė suprato, nes ankščiau yra ragavusi jos per draugo gimtadienį. R. vieną butelį degtinės pilstė į „čerkutę“ ir pylė į jai burną. Ji labai bijojo, todėl degtinę nurydavo. Iš pirmo degtinės butelio R. išgėrė gal vieną „čerkutę“ degtinės. Iš antro degtinės butelio jai davė kokiais penkias „čerkutes“. Degtinę gėrė ir R. Ji nuo degtinės jautėsi apsvaigusi, vos negriuvinėjo;

liudytojos nepilnametės E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, su K. susipažino mokykloje. K. pas ją namuose miegojo vieną kartą. Tikslaus laiko nepamena, bet buvo dienos metas, kai jos tėtis R. atvežė elektriniu motoroleriu K. į jų namus. Kažkuriuo metu į kambarį atėjęs tėtis klausė ką jos veikia. Kai liko kambaryje su K. dviese, pastaroji išėjo į namuose esantį sandėliuką, sakė, kad eis gerti. Ji matė kaip K. ir tėtis buvo sandėliuke, matė, kad gėrė degtinę. Suprato, kad tai degtinė, nes tokį degtinės butelį yra mačiusi parduotuvėje. Sandėliuke ant spintelės matė vieną degtinės butelį. Matė kaip tėtis ir K. iš vienos mažos stiklinės gerią degtinę. Kas pilstė degtinę, ji nematė. Po kiek laiko K. atėjo į jos kambarį, iš pastarosios burnos užuodė alkoholio kvapą;

atstovės pagal įstatymą V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra K. M. mama. K. yra lengvas raidos sutrikimas, turi vidutinį neįgalumą. K. su E. susipažino mokykloje, bet po įvykio nebedraugauja. Maždaug prieš 4 mėnesius, prieš pietus, tikslaus laiko nepamena, į jų namus elektriniu motoroleriu atvažiavo R. Č. ir išsivežė K. pas E. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kitą dieną ji K. parsivežė į namus. Nepastebėjo, kad K. blogai jaustųsi. Vėliau K. pasakė, kad E.tėvas siūlė jai gerti degtinę ir rūkyti cigaretes. Sakė, kad išgėrė pusantro stikliuko degtinės ir surūkė vieną cigaretę;

2025-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kur kaltinamasis nugirdė nepilnametę nukentėjusiąją;

2025-07-30 susitarimu dėl žalos atlyginimo, kuriame kaltinamasis R. Č. susitarė su nukentėjusiosios K. M. atstove pagal įstatymą V. S. ir įsipareigojo atlyginti 500 Eur neturtinę žalą iki 2025-08-15.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. Č. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje, nes jis nugirdė nepilnametę nukentėjusiąją.

Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Fizinio skausmo sukėlimas mažametei E. Č.

R. Č. ir L. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:

R. Č., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2025-06-10, po pietų, sugyventinė L. L. pradėjo vartoti alkoholį. Jis išgėrė 50-100 gramų degtinės. Apie 16:30 val. L. išėjo su mergaitėmis M. Č., E. Č. ir L. Č. į daržą, esantį (duomenys neskelbtini), o jis tuo metu šalia daržo pjovė žolę. Baigęs pjauti žolę, atsisėdo prie šulinio parūkyti. E., stovėdama maždaug už 2 metrų nuo jo, pradėjo į jį mėtyti akmenis. Jis prašė baigti mėtyti, o ši toliau mėtė. Jam „trūko“ kantrybė ir jis, paėmęs šalia buvusį maždaug 3 cm skersmens akmenuką, metė į E. pusę bei pataikė pastarajai į nugarą. E. pradėjo klykti, verkti. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi;

L. L., apklausta įtariamąja, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2025-06-10, apie 17 val., namuose pradėjo vartoti ir vartojo iki 20 val. Tarp jos ir dukters E. Č. įvyko konfliktas, kurio metu E. spyrė savo sesėms, pradėjo spjaudytis, keiktis. Ji drausmino dukrą. Vienu metu E. norėjo pabėgti per langą. Norėdama pastarąją sulaikyti, sugriebė mergaitei už plaukų ir tempė. E. pradėjus labai muistytis, ji savo kūnu prispaudė dukrą ir bandė tokiu būdu nuraminti. E. spjaudėsi, trankė galvą į spintą. Tada ji paprašė dukros M. Č. „šniūru“ surišti E. kojas, o ji pati pastarajai surišo rankas. Manė, kad taip E. greičiau praeis nevaldomas pyktis. Kadangi E. vis tiek buvo nevaldoma, ji paprašė dukros M. atnešti vandens ir užpilti ant E. veido. Tokia isterija tęsėsi dar 5 minutes. E. nurimus, paleido pastarąją ir išėjo iš kambario. Po kiek laiko pamatė, kad atvažiuoja policija. Konflikto metu, norėdama nuraminti dukrą, galėjo delnu suduoti pastarajai kelis kartus per veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi;

nepilnametės liudytojos M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad galėjo būti birželio 9-10 d. vakaras, kai su mama ir sesėmis E. bei L. ėjo į daržą padėti mamai. Mama vis pareidavo į kiemą ir grįždavo į daržą. Matė kaip mama darosi vis neblaivesnė. Patėvis ten pat dirbo kitus darbus. E. susipyko su tėčiu ir metė į šį kelis akmenis. Tada prie šulinio tupintis patėvis metė į E. akmenį, kuris pataikė E. į nugarą. Ši pradėjo klykti, verkti, sakė, kad skauda. Po kiek laiko parėjus į namus, tarp E. ir mamos prasidėjo apsižodžiavimai, nes E. erzino ją ir L. Mama čiupo E. už žasto ir tempė iki virtuvės. Tada paleido ir E. nubėgo į savo kambarį. M. nuėjo pas E. į kambarį. E., būdama ant lovos, spardėsi, bandė išlipti per prie lovos esantį langelį. Tuomet mama čiupo E. už plaukų ir tempė, kad ši neliptų lauk. Vėliau ji nuėjo pas mamą ir pasakė, kad E. jai įkando į dešinės rankos žastą. Mama, priėjusi prie E., tempė pastarą už plaukų ir kelis kartus delnu trenkė sesei. E. isterikavo, visa drebėjo, pradėjo spardytis gulėdama ant žemės. E. gulėdama ant žemės sakė, kad dūsta. Mama jai liepė pilti vandenį. Vandens atnešė mažoji sesė ir ji E. ant veido užpylė vandens. E. nenusiramino ir mama paprašė patėvio, kad šis atneštų virvę. Patėvis atnešė baltos spalvos virvę ir išėjo į lauką, o mama rišo E. rankas. Tuomet mama jai liepė palaikyti ir surišti E. kojas, nes pastaroji labai spardėsi. Jai pavyko surišti sesės kojas. Kai E. nusiramino, nebeklykė, jos pastarąją atrišo. E. paskambino draugei, kuri iškvietė pagalbą;

2025-06-11 Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2025-06-10, apie 17 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu neblaivus (0,19 prom. girtumas) R. Č. metė akmenį į mažametę dukrą E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir pataikė jai į nugarą;

2025-06-11 Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2025-06-10, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu neblaivi (2,79 prom.) L. L. mušė, tampė už plaukų ir 3 kartus delnu sudavė per veidą savo mažametei dukrai E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo apžiūrai išvežta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką;

2025-06-11 Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto aplinkoje atvejo“, kuriame nurodytas kaltinamiesiems nustatytas girtumo laipsnis;

2025-06-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kur kaltinamoji L. L. smurtavo mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu bei fotolentele, kurioje užfiksuotas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, kur kaltinamasis R. Č. smurtavo mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 621/2025 (05), kurioje nurodyta, kad E. Č. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, kai mestas akmuo pataikė į nugarą; E. Č. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, kai delnu buvo smogta į veido sritį bei tempiama už plaukų;

2025-06-11 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas pranešimo apie smurtą prieš E. Č. Bendrajam pagalbos centrui turinys;

2025-06-11 – 2025-06-18 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. Č. ir L. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jie smurtaudami prieš mažametę nukentėjusiąją, sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Kaltinamųjų R. Č. ir L. L. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Už nusikaltimas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriami viešieji darbai, nes tokia bausmės rūšis yra numatyta straipsnių sankcijose. Kaltinamieji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokuroro siūlomos bausmės rūšies ir prašo, esant galimybei skirti mažesnę bausmę.

Kaltinamojo R. Č. asmenybė – teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, neįgalus.

Kaltinamosios L. L. asmenybė – neteista, bausta administracine tvarka, dirba.

Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam R. Č. skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 46, 61 straipsnių nuostatas. Kaltinamajam už padarytas nusikaltimas veikas skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmė – viešieji darbai. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje. Skirti kaltinamajam mažesnę bausmę, nei prašo prokuroras, nėra teisinio pagrindo. Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą galutinę bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2025-06-11, 1 val. iki 2025-06-11, 15 val. 58 min. (viena diena).

Bausmė kaltinamajai L. L. skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 46, 61 straipsnių nuostatas. Kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai. Skirti kaltinamajai mažesnę bausmę, nei prašo prokuroras, nėra teisinio pagrindo. Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą galutinę bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas kaltinamosios laikino sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2025-06-11 1 val. iki 2025-06-11, 16 val. 03 min. (viena diena).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422, 425 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 161 straipsnio 2 dalį – 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui;

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti R. Č. subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. Č. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. Č. laikino sulaikymo laiką (vieną dieną) ir laikyti, kad R. Č. jau yra atlikęs devynias valandas viešųjų darbų bausmės.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

L. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti L. L. laikino sulaikymo laiką (vieną dieną) ir laikyti, kad L. L. jau yra atlikusi devynias valandas viešųjų darbų bausmės.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti R. Č., kad, jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams Joniškyje prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti L. L., kad, ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams Joniškyje prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.