Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-2093-235/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2-2093-235/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14177-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
N. L., S. B.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2093-235/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14177-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,sekretoriaujant Birutei Adamonienei,dalyvaujant ieškovų atstovui adv. Dariui Ališauskui,atsakovui A. B., jo atstovui adv. Audriui Aničui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. L. ir S. B. ieškinį dėl įkeldinimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką, ieškovams N. L. ir S. B. bendrai paskiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kambariais, VĮ Registrų centras pastato (duomenys neskelbtini), I aukšto kadastro duomenų byloje pažymėtais indeksais 1-5 (7,71 kv. m.), 1-7 (12,89 kv. m.), 1-9 (15,28 kv. m.), 1-13 (32,72 kv. m.), veranda 1-12 (3,52 kv. m.); atsakovui – kambariu 1-4 (18,44 kv. m.), veranda 1-6 (3,52 kv. m.); likusiomis patalpomis – koridoriumi 1-1 (9,83 kv. m.), vonia 1-2 (4,70 kv. m.), koridoriumi 1-3 (10,00 kv. m.), virtuve 1-10 (12,96 kv. m.), sandėliu 1-8 (2,62 kv. m.), tualetu 1-11 (2,34 kv. m.) paliekant naudotis bendrai; įpareigoti atsakovą atlaisvinti ieškovams paskirtus naudotis kambarius; įkeldinti ieškovus į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad jiems 2006-08-29 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po motinos G. B. mirties nuosavybės teise priklauso po 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (bendrai – ¾ dalys buto). Atsakovui A. B. priklauso 1/4 dalis minėto buto. Jie abu gyvena Anglijoje, o atsakovas valdo visą butą kaip savo, neturėdamas jokio įgaliojimo ar sutikimo. Atsakovas A. B. išsikraustė iš buto maždaug prieš ketverius metus. Prieš trejus metus (2009 m.) ieškovė S. B. išvažiavo studijuoti į Angliją. Atsakovas po jų išvykimo savavališkai išnuomojo 4 iš 5 buto kambarių, be jokio leidimo ar sutikimo. Mokėti nuomą jis pareikalavo ir iš močiutės, kuri, kol buvo gyva, mokėjo A. B. po 400 Lt į mėnesį. Bute gyveno ne mažiau nei keturios studentės – nuomininkės, kurios visos mokėjo už butą komunalinius bei nuomos mokesčius A. B.. Kadangi ieškovai gyvena užsienyje, atsakovas pradėjo su jais visiškai nesiskaityti, vienas naudojasi visu butu, jį užstatė savo baldais. Jų pačių ir teisėto atstovo į butą neįleidžia, butą nuomoja, už butą gautomis pajamomis disponuoja vienas. Tai patvirtina pridedami dokumentai – atsakovo atsiųsti pareiškimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovai nurodė, kad jie įgaliojo T. M. naudoti ir valdyti jiems priklausančia buto dalimi. Minėtas asmuo per notarą kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas nutraukti daikto valdymo pažeidimus, tačiau atsakovas šio reikalavimo nevykdo. Kadangi jų santykiai su atsakovu konfliktiški, siekiant išspręsti nesutarimus dėl naudojimosi butu, yra būtina nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Taigi, bute yra penki gyvenamieji kambariai, kadastrinėje byloje pažymėti indeksais 1-4, 1-5, 1-7, 1-9, 1-13. Atsižvelgiant į visų savininkų interesus, kad atsakovui naudojimuisi turėtų būti paskirtas kambarys 1-4. Jo plotas (18.44 kv. m.) yra mažesnis už atsakovui tenkančią dalį, apskaičiuotą procentine išraiška nuo jam priklausančios buto dalies, t.y. 21,76 kv.m. ((32,72+18,44+7,71+12,89+15,28)/4=21,76), tačiau reikėtų atsižvelgti, kad atsakovas dar galės naudotis ir įstiklinta veranda 1-6 (3,52 kv. m.). Bute yra dvi įstiklintos verandos (1-6 ir 1-12), kurios, nors neskaičiuojamos kaip gyvenamasis plotas, tačiau yra susietos tik su konkrečiais kambariais, gali būti apšiltintos ir paverstos gyvenamuoju plotu, jomis neįmanoma naudotis bendrai. Skaičiuojant tokiu būdu, bendras dalintinas plotas padidėtų, atsakovui priklausanti ¼ dalis sudarytų 23,52 kv. m. ((32,72+18,44+7,71+12,89+15,28+3,52+3,52)/4=23,52), o jam siūloma naudojimuisi dalis 21,96 kv. m. (18,44+3,52=21,96) tik nežymiai (1,56 kv. m.) būtų mažesnė už jam priklausančią idealiąją dalį. Be to, ieškovams priklauso po didesnę dalį buto (3/8), todėl ateityje, siekiant optimalaus pasidalinimo, jiems turėtų būti palikta galimybė pasidalinti ne tris, bet keturis (po du) kambarius (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovų reikalavimais, kokie yra išvardinti jų ieškinio pareiškime, nesutiko, tačiau jų teisės reikalauti nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką neginčijo. Atsakovas neginčija pačios bendraturčio teisės inicijuoti ir reikalauti nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, tačiau su ieškovų reikalavimais, išdėstytais ieškinyje, atsakovas nesutinka. Pripažįsta, kad jiems dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atsakovas pareiškia, kad iki ieškovams pareiškiant ieškinį teisme jis nėra gavęs jokių konkrečių pasiūlymų dėl naudojimosi butu (duomenys neskelbtini)tvarkos nustatymo. Todėl teigti, kad ginčo šalys nesusitarė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Jeigu buto bendraturčiai nesitarė, vadinasi ieškovams, kreipiantis į teismą, dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo nebuvo jokio ginčo. Jeigu nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tai labai abejotina ieškovų teisė kreiptis į teismą dėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymo teismo tvarka. Atsakovo nuomone, nepagrįstas yra ir ieškovų reikalavimas dėl jų įkeldinimo į butą (duomenys neskelbtini). Ieškovai gyvena Anglijoje ir jiems atvykus į Lietuvą jie visuomet netrukdomai galėjo patekti į butą ir naudotis visomis bendraturčių teisėmis. Kad tokia teisė jiems būtų suvaržyta ir, kad tokią ieškovų teisę suvaržė atsakovas, ieškovai nėra pateikę absoliučiai jokių įrodymų. Kadangi teisme gali būti ginamos tik pažeistos teisės, o ieškovai šių jų teisių pažeidimo įrodymų nepateikė, ieškovų ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas nesutinka su ieškovų ieškinyje pateiktu pasiūlymu, kurio pagrindu ieškovui atitektų naudotis 18,44 kv. m. kambarys, žymimas indeksu 1-4. Toks pasiūlymas yra neadekvatus atsakovui priklausančiai daliai bendrame turte, sudarančiai 21,76 kv. m, todėl, atsakovo nuomone, yra neteisingas, neproporcingas ir neatitinkantis susiklosčiusiems faktiniams bendro daikto naudojimo santykiams. Atsakovas bute (duomenys neskelbtini) visą laiką nuo šio buto įsigijimo naudojosi ir dabar naudojasi 15,28 kv. m kambariu, žymimu indeksu 1-9. Todėl atsakovo nuomone teisingiausiu ir proporcingumo principą atitinkančiu naudojimosi šiuo butu tvarkos nustatymu būtų toks variantas, kai jam naudotis būtų priskirti kambariai 1-9 (15,28 kv. m) ir 1-5 (7,71 kv. m). Atsakovas nesutinka su ieškovų ieškinio pagrindą sudarančiais teiginiais, kuriais ieškovai grindžia ieškinio dalyką. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovas, ieškovams gyvenant Anglijoje, butą (duomenys neskelbtini) valdo neturėdamas jokių ieškovų įgaliojimų, po ieškovų išvykimo be jų leidimo ir sutikimo savavališkai išnuomojo 4 iš 5 kambarių. Veikdamas ieškovės S. B. įgaliojimo suteiktų teisių ribose, o taip pat realizuodamas savo, kaip šio buto bendraturčio teises, jis leido laikinai šiame bute apsigyventi keturioms merginoms, kurios padėjo prižiūrėti bute gyvenančią Ieškovų močiutę D. K., kuri dėl pagarbaus amžiaus negalėjo savimi pasirūpinti. Už laikiną gyvenimą bute ir pareigą prižiūrėti D. K. merginos apmokėdavo buto komunalines bei administravimo išlaidas. Visa šio buto išlaikymo, priežiūros našta rūpinosi tik jis, nes ieškovai, nors ir turėdami tokią pareigą, niekada jokiomis priemonėmis prie buto išlaikymo neprisidėjo. Ieškovams pareiškus pretenzijas ir reikalavimus, kad bute gyvenančios merginos būtų iškeldintos, jis tam neprieštaravo, tačiau nurodė, kad tai padarys kai tik ieškovai proporcingai dalinės nuosavybės daliai kompensuos i visas buto išlaikymo nuo 2006-08-29 išlaidas ir įsipareigos faktiškai prisidėti prie šio buto išlaikymo ateityje, tačiau į šį pasiūlymą ieškovai niekaip nesureagavo. Nežiūrint į tai, mirus ieškovų močiutei D. K. ir nebesant pagrindo jos priežiūrai, o taip pat įvertinus ieškovų pretenzijas, atsakovas iškeldino laikinai bute gyvenusias merginas ir šiuo metu bute (duomenys neskelbtini) gyvena tik jis. Atsakovo teigimu , neatitinka tikrovės ir neparemti jokiais įrodymais ieškovų teiginiai, kad jis butą (duomenys neskelbtini) nuomojo, ėmė nuomos mokestį, pareikalavo mokėti nuomos mokestį iš D. K. ir, kad ši mokėjo 400 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Prasimanymu atsakovas laiko ir ieškovų teiginius, neva jis vienas naudojasi visu butu, užstatė jį savo baldais, neįsileidžia ieškovų ir jų teisėtų atstovų į butą, butą nuomoja, už butą gautomis pajamomis disponuoja vienas. Nors anot ieškovų šias faktines aplinkybes turėtų įrodyti pridedami prie ieškinio dokumentai, tačiau atsakovas, įdėmiai su jais susipažinęs, nerado juose nei vieno iš minėtų faktinių aplinkybių įrodymo. Atsakovo nuomone, šios tikrovei neatitinkančios žinios ieškinyje dėstomos tik tam, kad atsakovo atžvilgiu sudaryti neigiamą foną idant būtų galima tikėtis palankesnio teismo sprendimo (b. l. 24-26).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso ieškovams ir atsakovui A. B. 2006-08-29 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, po G. B. mirties. Ieškovams nuosavybės teise priklauso po 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (bendrai – ¾ dalys buto), o atsakovui A. B. priklauso 1/4 dalis minėto buto (b.l.3-8). 20012-03-01 ieškovai Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje įgaliojo T. M. atstovauti jų interesus valdant jiems nuosavybės teise priklausančia paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalimi (b. l. 9)

T. M. 2012-04-06 per Vilniaus m. 1 notarų biurą persiuntė atsakovui A. B. pareiškimą kad be jį įgaliojusių asmenų (ieškovų) sutikimo leido naudotis butu (duomenys neskelbtini) kitiems asmenims, tuo pažeisdamas jų, kaip bendrasavininkų interesus (b. l. 10) Atsakovas A. B. atsakyme pripažino, kad jis leido bute gyventi kitiems asmenims, siekdamas sumažinti buto išlaikymo išlaidas, nes ieškovai neprisideda prie šio buto išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad jis sutinka iškraustyti bute gyvenančius asmenis, jeigu ieškovai ateityje prisidės prie buto išlaikymo, be to, atsakovas siūlė ieškovams pirkti jam priklausančią buto dalį (b. l. 11-12). 2012-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atsakovas neįleidžia į butą (duomenys neskelbtini), ieškovų įgalioto asmens (b. l. 13). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad jis mokėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidas (b. l. 61-152).

Atsakovas turėjo vieno iš buto bendraturčių ieškovės S. B. 2008-05-30 įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A., kuriuo jis buvo įgaliotas valdyti, naudoti ir disponuoti Ieškovei S. B. priklausančia buto (duomenys neskelbtini) dalyje.

Motyvai ir teisiniai argumentai.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčo butas yra penkių kambarių, visi jie yra izoliuoti, nepereinami. Pagal šalių paaiškinimus jo bendro naudojimo patalpa – virtuvė, yra ne ten, kur nurodyta pridedamoje kadastrinėje byloje (patalpa 1-5), o patalpoje 1-10. O patalpa 1-5 yra gyvenamasis kambarys (miegamasis). Dėl šios fakto tarp šalių prieštaravimų neiškilo. Ginčo bute esantis patalpų išdėstymas matyti iš šio buto plano (b. l. 6).

Ieškovai pateikė įrodymus – 2012-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad atsakovas neleido ieškovų įgaliotam atstovui patekti į butą tam kad atlikti jame kadastrinius matavimus (b. l. 13). Atsakovas teismo posėdžio metu neigė, kad jis neleisdavo pačių ieškovų naudotis jiems priklausančia buto dalimi (b. l. 155). Ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo yra pagrįstas, nes šalys gražiuoju tarp jų kilusio ginčo neišsprendė.

Pagal ieškovų prašymą atsakovui paskyrus vieną kambarį, bute pažymėtą ind. 18,44 kv. m., kuris yra ¼ buto dalies (25 proc.) savininkas nebūtų teisingas. Pagal atsakovui priklausančią buto dalį jam priklauso 21,76 kv. m. gyvenamo ploto, o paskyrus 18,44 kv. m. kambarį jam tektų gyvenamojo ploto 3,33 kv. m. mažiau. Ieškovai nurodo, kad atsakovui paskyrus naudojimuisi įstiklintą verandą (3,32 kv. m.) ind. 1-6, ją atitinkamai įrengus, atsakovo gyvenamas plotas padidėtų Tačiau ieškovai taip pat prašo paskirti jiems paskirti tokio pat dydžio verandą, pažymėtą ind. 1-12, taigi ir jie galėtų šią verandą įsirengti tokiu būdu padidindami jų gyvenamą plotą, tačiau ieškovai tokią aplinkybę nutyli.

Atsakovui, jo prašymu, paskyrus naudotis 2 kambariais (ind. 1-9 ir 1-5) 5 kambarių bute, jam paskirtas naudotis gyvenamas plotas sudarytų 22,99 kv. m. tai būtų 1,23 kv. m. daugiau negu jam priklausytų pagal dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau ieškovas neprašo paskirti jam naudojimuisi nei vienos iš buto verandų. Ją paskyrus ieškovams galima laikyti, kad jiems būtų kompensuota jiems tenkanti mažesnė gyvenamojo ploto dalis. Teismas daro išvadą, kad toks naudojimosi butu tvarkos nustatymas būtų teisingiausias.

Teismas gali nuspręsti, kad, kad šiuo atveju ieškovams paskirta naudotis mažesnė gyvenamojo ploto dalis galėtų būti kompensuojama pinigais, tačiau šalys tokių reikalavimų nekėlė.

Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą atlaisvinti jiems paskirtus naudotis kambarius ir įkeldinti juos į ginčo butą tenkintinas.

Atsakovas pripažino, kad jo asmeniniai daiktai yra visuose buto kambariuose, bei tai, kad jis į butą ieškovų įgalioto asmens neįleidžia (b. l. 155).

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 71,50 Lt žyminis mokestis (b. l. 38).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Remiantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 150, 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi butu tvarką, ieškovams N. L. ir S. B. bendrai paskiriant naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kambariais, VĮ Registrų centras pastato (duomenys neskelbtini), I aukšto kadastro duomenų byloje pažymėtais indeksais 1-4 (18,44 kv. m.), 1-7 (12,89 kv. m.), 1-13 (32,72 kv. m.), veranda 1-12 (3,52 kv. m.); veranda 1-6 (3,52 kv. m.), atsakovui A. B., a.k. 24507210940 – kambariu 1-5 (7,71 kv. m.), kambariu 1-9 (15,28 kv. m.); likusiomis patalpomis – koridoriumi 1-1 (9,83 kv. m.), vonia 1-2 (4,70 kv. m.), koridoriumi 1-3 (10,00 kv. m.), virtuve 1-10 (12,96 kv. m.), sandėliu 1-8 (2,62 kv. m.), tualetu 1-11 (2,34 kv. m.), paliekant naudotis bendrai; įpareigoti atsakovą A. B. atlaisvinti ieškovams paskirtus naudotis kambarius; įkeldinti ieškovus N. L. ir S. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovo N. L. naudai 71,50 Lt (septyniasdešimt vieną Lt penkiasdešimt ct) žyminio mokesčio išlaidų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012-10-05 teismo nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones panaikinti šiam teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja s Alfonsas Guobys