Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Laisvės Aleknavičienės ir Zigmo Kavaliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. O. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. O. S. ieškinį atsakovei R. S. bei tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų: Šiaulių miesto I-ojo biuro notarei Irenai Paulauskienei, Mažeikių rajono I-osios notarų kontoros notarei Ritai Reistaitienei, dėl testamento įvykdymo tvarkos nustatymo ir įpareigojimo vykdyti testamentą.

Ieškovė B. O. S. ieškiniu (b.l. 1-2) ir patikslintu ieškiniu (b.l.85-86) Šiaulių miesto apylinkės teismo prašė nustatyti A. B., mirusio 2006-12-02, 2006-11-20 testamento vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovę R. S.:

- iki 2010 m. liepos 1d. parduoti Jovaro g. 11, Šiaulių mieste esantį namą su priklausiniais pagal tuo metu galiosiančią rinkos kainą;

- ½ dalį už parduotą turtą gautos sumos pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą;

- ieškovę informuoti apie numatomą pirkimo-pardavimo sutartį, jos sudarymo sąlygas ir kainą, potencialius pirkėjus, jų siūlomą kainą ir kitas sąlygas;

- jeigu atsakovės R. S. pasirinkto pirkėjo siūloma kaina bus mažesnė nei ieškovės B. O. S. tuo metu siūloma kaina, įpareigoti atsakovę R. S. ginčo namų valdą parduoti B.O. S. už pastarosios pasiūlytą kainą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsisakė (b.l. 102-105).

Atsakovė R. S. nesutiko su ieškovės nurodytu terminu, per kurį ji privalo parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu B.O. S. ieškinį atmetė, iš ieškovės B.O. S. atsakovei R. S. priteisė 1000 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad testamentu A. B. įpareigojo savo dukterį R. S., priėmus palikimą ir pardavus paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, gautus pinigus pasidalinti su savo seserimi, t.y. kita jo dukra B. O. S. (b.l. 9). Palikimas pagal šį testamentą atsirado 2006-12-02 mirus testatoriui A. B. (b.l. 5). Teismas konstatavo, kad šios bylos atveju testatorius A. B. minimu testamentu įpareigojo testamentinę įpėdinę R. S. įvykdyti prievolę (testamentinę išskirtinę), tačiau testamente nenurodė per kokį terminą nuo testatoriaus mirties turi būti parduotas paveldėtas turtas ir išmokėti pinigai kitai dukrai B. O. S.. Pažymėjo, kad pagal ieškovės B. O. S. ieškinį priimtą Šiaulių m. apylinkės teisme dar 2007-04-12 tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl A. B. testamento galiojimo. Šis ginčas buvo nagrinėjamas visose teismų instancijose, o jų priimtuose sprendimuose yra nurodyta ieškovės teisė reikalauti iš atsakovės testamento vykdymo (b.l. 10-18, 43-48). Nurodė, kad testatoriaus valios vykdymas yra sąlygojamas paties testamento teksto, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime yra nurodyta testamentinė išskirtinė, kad įpėdinė R. S. įpareigojama, priėmusi palikimą ir pardavusi nekilnojamuosius daiktus, gautus pinigus pasidalinti lygiomis dalimis su savo seserimi, t.y. A. B. dukra B. O. S. (b.l. 20). Nustatė, kad notarė išdavė ir liudijimą dėl testamentinės išskirtinės, kuriuo pranešta apie ieškovės teisę reikalauti iš R. S. ½ dalies pinigų už paveldėtą ir parduotą turtą pagal 2006-11-02 tėvo A. B. sudarytą testamentą (b.l. 9). Konstatavo, kad ieškovei B. O. S. tuoj po tėvo A. B. mirties 2006-12-02 tapo žinomas testamento turinys (b.l. 19-29) ir ji sužinojo, jog turi teisę į testamentinę išskirtinę, t.y. turi teisę reikalauti iš atsakovės pusės pinigų sumos už paveldėtą ir parduotą, tačiau nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad reikalinga nustatyti testatoriaus A. B. 2006-12-02 sudaryto testamento vykdymo tvarką. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė R. S. testamente jai tėvo A. B. duoto įpareigojimo nevykdė ne dėl savo, o dėl ieškovės B. O. S. netinkamų veiksmų. Nurodė, kad jeigu testa­mento vykdytojas piktnaudžiauja savo teisėmis, neatlieka ar negali atlikti testamento vykdytojo pareigų, įpėdiniai ar kiti suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą ir pareikalauti, kad teismas įpareigotų testamento vykdytoją atlikti atitinkamus veiksmus arba testamento vykdytoją nušalintų.

Apeliaciniu skundu ieškovė B. O. S. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir visiškai patenkinti jos patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus. Bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

1. Kad teismas netaikė įstatymų, kuriuos reikėjo taikyti, t.y. LR CK 5.37 str., 5.38 str., nesivadovavo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu, Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog ieškovė testamentu įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę, tai savo teisę ji gali ginti įstatymo nustatyta tvarka. Kol atsakovė paveldėto nekilnojamojo turto neparduos, testamentinė prievolė nebus įvykdyta (LR CK 5.25 str. 1 d.).

2. Kad teismas nepasisakė dėl visų ieškovės ieškinio reikalavimų.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. S. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-23 sprendimą. Nurodė, kad dėl velionio A. B. testamento galiojimo jau yra išspręstas klausimas kitoje byloje, o kita skundo dalis yra teisiškai neargumentuota.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė R. Reistaitienė nurodė, kad 2006-11-20 velionio A. B. testamento surašymo ir pasirašymo metu pastarasis buvo guvus, aiškiai dėstė mintis ir savo valią, kuri buvo surašyta jo testamente, pats pareiškė norą surašyti naują testamentą, jokio nerimo ar susirūpinimo neišreiškė.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė B. O. S. prašė patenkinti jos apeliacinį skundą ir nurodė, kad nenustačius termino, kada atsakovė turi parduoti paveldėtus pastatus, testamentas yra praktiškai nevykdomas ir neaišku, ar jis iš viso kada nors bus vykdomas, be to, nori būti informuojama apie atsakovės sudaromą pirkimo – pardavimo sutartį, kainas bei kitas sąlygas, nes atsakove ji nepasitiki. Sutiktų pati nupirkti pastatus už kitų pirkėjų faktiškai siūlomą kainą.

Atsakovė R. S. teisme prašė apeliacinio skundo netenkinti ir nurodė, kad tėvo valią ji vykdys, ateityje parduos paveldėtą turtą, tačiau dabar yra susiklosčiusi labai nepalanki ekonominė situacija, nekilnojamojo turto kainos labai mažos, pirkėjų nėra, ieškovės iniciatyva dėl paveldėto turto vyksta teisminiai procesai, kurie taip pat trukdo turto pardavimui, todėl parduoti turto už mažą kainą ji neketina. Nurodė nesutinkanti informuoti ieškovę apie atsiradusius pirkėjus.

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad testamentu A. B. įpareigojo dukterį R. S., priėmus palikimą ir pardavus paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, gautus pinigus pasidalinti su savo seserimi, t.y. jo dukra B. O. S. (b.l. 9). Palikimas pagal šį testamentą atsirado 2006-12-02 mirus testatoriui A. B. (b.l. 5). Atsakovei R. S. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2009-03-24 (b.l. 100). Testamente nenurodytas terminas, per kurį atsakovė turi parduoti paveldėtą turtą ir pasidalinti pinigus su ieškove lygiomis dalimis, nenurodyta ir parduotino turto kaina. Dėl testamento teisėtumo buvo kilęs ginčas, tačiau tiek Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu (b.l. 10-14), tiek Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartimi (b.l. 15-18), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-547/2008, b.l. 43-48), A. B. 2006-11-20 testamentas nebuvo pripažintas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino visą testamento turinį ir pagrįstai konstatavo, jog testatorius aiškiai išreiškė savo valią palikti visą jam nuosavybės teise priklausiusį turtą atsakovei R. S., įpareigodamas ją, priėmus palikimą ir pardavus paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, gautus pinigus pasidalyti lygiomis dalimis su ieškove B. O. S..

Dėl įpareigojimo vykdyti testamentą

Svarbus aspektas, kolegijos manymu, šioje byloje tai, jog testatorius nenurodė testamento įvykdymo termino, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl testamento įvykdymo tvarkos nustatymo ir įpareigojimo jį vykdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-547/2008) konstatuota, jog aplinkybė, kad testamente nenurodytas testamento įvykdymo terminas, nedaro šio testamento negaliojančiu. Pažymėjo, kad šiuo testamentu ieškovė B. O. S. įgijo teisę reikalauti, jog atsakovė testamente nurodytą prievolę įvykdytų (LR CK 5.23 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, kad ši įvykdytų testamentinę išskirtinę, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog reikalinga nustatyti testamento vykdymo tvarką (b.l. 110-111). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Kaip matyti iš testamento turinio, ką yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs kasacinį skundą dėl A. B. testamento teisėtumo, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-547/2008), teisė ieškovei į palikimą pagal testamentą atsiras tada, kai atsakovė, paveldėjusi namų valdą ir joje esančius pastatus, juos parduos. Tokiu būdu sistemiškai aiškinant nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatomis, darytina išvada, kad ieškovė B. O. S. turi teisę reikalauti, jog atsakovė testamente nurodytą prievolę įvykdytų (LR CK 5.23 str. 1 d.), nes teisė ieškovei į palikimą pagal testamentą atsiras tada, kai atsakovė, paveldėjusi namų valdą ir joje esančius pastatus, juos parduos. Kitaip tariant šiuo konkrečiu atveju ieškovės teisė į palikimą tiesiogiai priklauso nuo atsakovės veiksmų. Kol atsakovė paveldėto turto neparduos, tol bus suvaržytos ieškovės teisės reikalauti palikimo dalies. Todėl tokia situacija pripažintina pažeidžianti ieškovės teisėtus lūkesčius, neatitinkanti LR CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Kaip teisingai sprendime nurodė pirmos instancijos teismas, testamentas yra vienašalis sandoris, kuris, įpėdiniui, šiuo atveju R. S., priėmus palikimą, sukelė pastarajai ne tik teisę paveldėti testamente nurodytą turtą, bet ir pareigą vykdyti testamentinę išskirtinę trečiajam asmeniui, t.y. ieškovei B.O. S.. Tokiu būdu tarp R. S. ir B.O. S. atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Šio ginčo esmę sudaro tai, kad šalys dėl ilgalaikio tarpusavio konflikto nesutaria dėl testamentinės išskirtinės įvykdymo termino, ieškovė B.O. S. abejoja, ar atsakovė R. S. iš viso kada nors parduos paveldėtą turtą ir jai sumokės priklausančią šio turto vertės dalį. Atsakovė R. S. tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nors ir sutiko vykdyti testatoriaus valią parduoti paveldėtą turtą, tačiau nesutiko nurodyti jokių konkrečių terminų, kada ji tai ketina padaryti, pabrėždama, kad testatorius, t.y. velionis A. B., tokio termino nenurodė ir niekas jo negali nustatyti. Tačiau LR CK 6.35 str. 3 d. leidžia teismui nustatyti terminą bet kurios prievolės šalies prašymu, jeigu jo nenustatė nei įstatymas, nei prievolės šalys, tačiau prievolės pobūdis reikalauja, kad jis būtų nustatytas. Kaip ir buvo minėta, testatorius nenustatė testamentinės išskirtinės įvykdymo termino, šalys gera valia nesutarė dėl prievolės įvykdymo termino nustatymo, įstatyme nėra numatytas konkretus testamentinės prievolės įvykdymo terminas, todėl teismui nenustačius tokio termino, ginčas tarp šalį liktų neišspręstas. Todėl nustatytinas terminas prievolei įvykdyti.

Kolegija nesutinka su atsakovės R. S. teiginiu, kad testamente neesant nustatyto testamentinės išskirtinės įvykdymo termino ir jį nustačius, būtų pažeistos jos kaip paveldėtojos teisės ir testatoriaus A. B. valia.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tikroji testatoriaus A. B. valia buvo ta, kad po jo mirties lygiai ir teisingai jo dukterys R. S. ir B.O. S. paveldėtų likusį turtą bei būtų išvengta jų tarpusavio konfliktų. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi byloje esančius šalių parodymus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė R. Reistaitienė taip pat pažymėjo, kad testatorius A. B., 2006 m. lapkričio 20 d. surašydamas testamentą, sakė, kad yra parašęs testamentą abiems dukterims, tačiau, kad nekiltų ginčų, kai viena norės parduoti namą, o kita ne, rašo testamentą, kuriuo įpareigoja įpėdinę R. S. pardavus paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, gautus pinigus pasidalinti su seserimi B.O. S.. Iš to seka, kad testatorius, surašydamas 2006 m. lapkričio 20 d. testamentą, siekė, kad testamentinė išskirtinė B.O. S. atžvilgiu būtų įvykdyta ne kada nors, o būtent netrukus po jo mirties protingu turto paveldėjimui terminu. Todėl, kolegijos nuomone, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, deklaruodamos šventai vykdančios velionio tėvo valią, nevykdo pagrindinio jo noro, kad būtų išvengta ginčo dėl jo turto paveldėjimo.

Konstatavus, kad ieškovė turi teisę reikalauti įvykdyti testamentą ir kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą turi teisę nustatyti terminą prievolei įvykdyti, svarbu nustatyti, kokiu būdu tai turėtų būti padaryta nepažeidžiant nei vienos šalių interesų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog dėl ieškovės pradėtų teisminių procesų paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo išduotas tik 2009-03-24, nors palikimas atsirado dar 2006-12-02; įvertina ieškovės apeliaciniame skunde išsakytą nuomonę dėl staigiai pasikeitusios ekonominės situacijos ir galimo vėlesnio testamento įvykdymo termino, taip pat atsakovės motyvą, jog palikimas ilgai nebuvo priimtas ne dėl jos kaltės, kad dabar yra sumažėjusi nekilnojamojo turto vertė, kad ji siekia parduoti turtą už kuo didesnę kainą (b.l. 102-105). Todėl atsižvelgiant į tai kas nustatyta, į susidariusią sudėtingą situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, terminas įvykdyti testamentą nustatytinas iki 2011 m. gruodžio 31 d., t.y. per beveik dvejus su puse metų ir nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Nors ieškovė prašė įpareigoti atsakovę R. S. iki 2010-07-01 parduoti Jovaro g. 11, Šiauliuose, esančią gyvenamojo namo valdą pagal tuo metu galiosiančią rinkos kainą, tačiau tokie ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami dėl to, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (LR CK 1.63 str. 6 d.). Sutarčių teisėje pirmiausia galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (LR CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti LR CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis. Tokiu būdu teismui įpareigojus atsakovę parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, tai reikštų ne ką kitą, o įpareigojimą atsakovę sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu būdu pažeidžiant sutarties laisvės principą.

Kolegija mano, kad toks ieškovės reikalavimo išsprendimas nepažeidžia šalių interesų ir įstatymo reikalavimo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (LR CPK 2 str.) bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarime Nr.5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ išaiškinimą, kad jeigu ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo teisės normą, tai teismas pritaiko normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo parduoti paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, negali būti tenkinami ir kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai, susiję su paveldėtų nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi, t.y. ieškovę informuoti apie numatomą pirkimo-pardavimo sutartį, jos sudarymo sąlygas ir kainą, potencialius pirkėjus, jų siūlomą kainą ir kitas sąlygas; įpareigoti atsakovę R. S. ginčo namų valdą parduoti B.O. S. už pastarosios pasiūlytą kainą, jeigu atsakovės R. S. pasirinkto pirkėjo siūloma kaina bus mažesnė; įpareigoti ½ dalį už parduotą turtą gautos sumos pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą. Kolegija iš esmės sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu šioje reikalavimų dalyje konstatuoja, kad minėtų ieškovės reikalavimų tenkinimas iškreiptų testatoriaus valią, nes jokios konkrečios paveldėto turto pardavimo sąlygos, tame tarpe sąlyga dėl turto pardavimo ieškovei, testamente nebuvo nurodytos, o taip pat pažeistų atsakovės kaip turto pardavėjos teises laisva valia pasirinkti pirkėją bei dar labiau apsunkintų turto pardavimo procesą, o tuo pačiu ir prailgintų testamento įvykdymo terminą.

Kolegija laiko nepagrįstu apeliantės motyvą, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi sprendime nurodyta, jog ieškovės kiti ieškovės reikalavimai netenkinami tuo pačiu pagrindu, kaip ir reikalavimas iki tam tikro termino parduoti paveldėtą turtą (b.l. 111).

Atskirai pažymėtina, kad atsakovei priėmus palikimą, atsiranda jos pareiga kaip įpėdinei testamentą vykdyti (LR CK 5.37 str. 1 d.). Todėl atsakovei iki teismo nustatyto termino testamento neįvykdžius arba įvykdžius netinkamai, ginčą dėl testamento vykdymo sprendžia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas (LR CK 5.38 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23d. sprendimas pakeistinas iš dalies, t.y. nustatytinas terminas iki 2011 m. gruodžio 31 d. įvykdyti testatoriaus A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentą, sudarytą 2006 m. lapkričio 20 d., dėl testamentinės išskirtinės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus iš dalies, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str. 4 d.).

Kadangi ieškovė atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl iš atsakovės ieškovei jos nepriteistinos.

Iš ieškovės B. O. S. priteistina atsakovei R. S. 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (LR CPK 98 str. 1 d.).

Iš ieškovės B. O. S. ir atsakovės R. S. priteistina valstybei po 0,85 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl iš atsakovės ieškovei jos nepriteistinos.

Iš ieškovės B. O. S. ir atsakovės R. S. priteistina valstybei po 8,17 Lt (b.l. 127) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

B. O. S. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti terminą iki 2011 m. gruodžio 31 d. įvykdyti testatoriaus A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentą, sudarytą 2006 m. lapkričio 20 d., dėl testamentinės išskirtinės.

Iš ieškovės B. O. S. priteisti atsakovei R. S. 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Iš ieškovės B. O. S. ir atsakovės R. S. priteisti valstybei po 0,85 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės B. O. S. ir atsakovės R. S. priteisti valstybei po 8,17 Lt (aštuonis litus, 17 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.