- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-400-383-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 63-1-00129-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Gytis Mekionis
Nr.1A -400- 383/2010 Proceso Nr.63-1-00129-2010 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas
2010 m. rugsėjo 15d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Gyčiui Mekioniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendžio, kuriuo:
R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos LR BK 260 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 15 d. apie 16.00 val., Vilniaus mieste, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas nuteistiesiems, permesdamas jas į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas - kanapes (ir jų dalis), kurių bendroji masė 20.19 g., ir psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurių bendroji masė 2.132 g., kurias neteisėtai laikė ir 2010 m. kovo 16 d. apie 9.00 val. gabeno automobiliu „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) supakuotas pakete ir įdėtas į maišelį iki Pravieniškių 2 k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., kol prie parduotuvės „P. L.“ pareigūnai, patikrinę automobilio saloną, rado jas ir paėmė, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas tarp nuteistųjų.
Apeliaciniu skundu R. J. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendį dėl pernelyg griežtos bausmės ir prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskiriant bausmę, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu. Skunde nurodoma, jog teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau paskyrė bausmę neteisingai. Paskirtoji bausmė yra per griežta. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į teisingumo principą, vadovautis bausmės paskirtimi. Teismas turi atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos, jos padarymo metu ir po jos padarymo, į tai, kad jis neneigė savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, bei padėjo išaiškinti su jas susijusias aplinkybes. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi, dėl to, kas įvyko, ir naujų nusikalstamų veikų daryti neketina. Anksčiau teistas nebuvo. Jis yra jauno amžiaus, sutuoktinė laukiasi kūdikio, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negalėtų tinkamai ja pasirūpinti. Nusikalstama veika jis nepadarė turtinės žalos, atsakomybę sunkiančių aplinkybių teismas nenustatė. Todėl prašo paskirti bausmę, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai R. J. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę R. J. , atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, teisingai nurodė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad R. J. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59 str.1 d.2p). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino R. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis: nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, seniūnijos bei darbovietės charakterizuojamas teigiamai, prieš penkis mėnesius sukūrė šeimą, jo sutuoktinė laukiasi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas R. J. pagal LR BK 260 str. 1 d. sankciją paskyrė realią, tačiau minimalus dydžio laisvės atėmimo bausmę. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Teismo paskirtoji bausmė yra pati švelniausia, kokia galėtų būti skiriama pagal BK 260 straipsnio 1 dalies sankciją. Švelninti bausmės įstatyminio pagrindo nėra. Dėl to, kad R. J. padarė sunkų nusikaltimą, jam negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos, be to, taip pat jo atžvilgiu netaikytinas ir BK 62 str., nes nėra šio įstatymo taikymo sąlygų.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. J. , įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, ir skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į nusikalstamos veikos aplinkybes, kitus duomenis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia.
Darytina išvada, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.