Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. U. (M. U.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas (teistumas išnykęs):

- 2009 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta (12 MGL), 1560 LT bauda;

- 2012 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį – bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, skirta baudžiamojo poveikio priemonė įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (10 MGL) 1300 LT;

- 2014 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bauda (6 MGL) 780 LT;

- 2015 m. balandžio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį skirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnį bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

- 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 3 metams. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2023 m. kovo 1 d. M. U. apklausos protokole parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Labai gailisi dėl to kas atsitiko. Narkotines medžiagas vartoja apie 10 m., vartoja amfetaminą ir kanabinoidus. Gyvena motinai R. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo (duomenys neskelbtini) J. P. ir jų (duomenys neskelbtini) vaiku. 2023 m. vasario 28 d., apie 16 val., su pažįstamais, kurie abu yra D., pavardžių nežino, išėjo iš kazino „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į šalia esantį miškelį, kur bendravo bei surūkė suktinę su kanapėmis. Kanapes buvo įsigijęs anksčiau, neprisimena kada, prie stoties iš nepažįstamo asmens. Suktinę jis rūkė vienas, D. nerūkė. Po to jie sugrįžo atgal ir juos sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai jų klausė ar jie turi kokių nors draudžiamų daiktų ar narkotinių medžiagų. Tuomet jis pareigūnams prisipažino, kad jis turi narkotinių medžiagų ir ištraukęs iš savo striukės kišenės savanoriškai pateikė plastmasinį indelį nuo šokoladinio kiaušinio, kuriame buvo sudėti 9 maišeliai su amfetaminu. Jis nurodytas narkotines medžiagas įsigijo tą pačią dieną apie 12 val., prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo asmens. Kadangi daug metų vartoja narkotines medžiagas, dažnai ateina prie (duomenys neskelbtini) arba prie (duomenys neskelbtini). Ten prieina įvairūs nepažįstami asmenys, kurie tokius kaip jis jau atpažįsta ir supranta, kad jis nori įsigyti narkotinių medžiagų. Taigi, jis vasario 28 d., apie 12 val. iš prie jo priėjusio nepažįstamo vyro įsigijo 10 plastikinių maišelių, kuriuose buvo maždaug po 1 g amfetamino, sumokėjo 100 Eur. Vieną dozę jis iš karto suvartojo, kitus 9 plastikinius maišelius su amfetaminu susidėjo į plastikinį indelį ir įsidėjo į savo striukės kišenę. Visa tai jis buvo įsigijęs savo reikmėms, nes pats vartoja. Policijos pareigūnai D. taip pat patikrino, bet pas juos nieko nerado ir juos paleido, o jis buvo laikinai sulaikytas. Po to policijos pareigūnai jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliko kratą ir jo kuprinėje rado metalinę dėžutę, kurioje buvo tablečių „Extazi“ likučiai, tabletes buvo įsigijęs 2018 m. Trakų pilyje vykusiame festivalyje. Jis paragavo tablečių „Extazi“, bet jam nepatiko, todėl tablečių likučiai taip ir liko gulėti. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis niekam neplatina, įsigijo savo reikmėms, šiuo metu labai gailisi dėl to ką padarė (el. b. l. 125-127).

2023 m. birželio 9 d. papildomos apklausos metu M. U. parodė, kad jam įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą suprantamas, jis kaltę pripažįsta visiškai. Patvirtina savo anksčiau duotus parodymus (el. b. l. 180-182).

2023 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas M. U., kuris pateikė šviesios spalvos plastmasinį indelį su 9 permatomais maišeliais, kuriuose buvo baltos spalvos milteliai, galimai su narkotine medžiaga (el. b. l. 22-24).

2023 m. vasario 28 d. kratos protokole nurodyta, kad 2023 m. vasario 28 d. buvo atlikta krata M. U. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Kratos metu M. U. nurodė, kad juodoje kuprinėje yra narkotinė medžiaga „Extazi“. Kambaryje po lova rasta juodos spalvos kuprinė, kurios vidinėje kišenėje rasta metalinė dėžutė su užrašu „DNB“ su 2 gabalėliais rožinių tablečių, galimai narkotinių medžiagų (el. b. l. 61-72).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1426404-23 nurodyta, kad geltonos spalvos miltelių iš 9 vnt. užspaudžiamų maišelių, esančių geltonos spalvos indelyje (vokas Nr. 1), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio bendroji masė yra 0,974 g. Kietų rausvos spalvos medžiagos gabaliukų (2 vnt.) iš dėžutės (vokas Nr. 2) sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – MDMA, kurio masė yra 0,108 g, bei amfetamino pėdsakai (el. b. l. 160-161).

Specialisto išvadoje Nr. T-N 558/2023 (01) nurodyta, kad M. U. šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 1,04 promilės etilo alkoholio. Šlapime opiatų nerasta (el. b. l. 156).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Minėto nusikaltinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ amfetaminas yra psichotropinė medžiaga įrašytą į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą 1 punktą, į šį sąrašą patenka ir specialisto išvadoje minima MDMA medžiaga kuri patenka į sąrašo 50 punktą. Taigi minimos medžiagos yra pripažįstamos psichotropinėmis, remiantis išvardinto įsakymo nuostatomis bei specialisto išvada Nr. IBPS-V-1426404-23.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) Psichotropinės medžiagos – amfetamino kurios masė specialisto išvadoje buvo nustatyta 0,974 g viršija Rekomendacijose numatytą nedidelio kiekio (0,2 g) ribą, tačiau neviršija didelio kiekio ribos (20 g), psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė specialisto išvadoje yra nurodoma kaip 0,108 g, neviršija Rekomendacijose numatytą nedidelio kiekio ribos (0,2 g). Tokie psichotropinių medžiagų kiekiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, dalyką.

Kaltinamasis M. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinių medžiagų disponavimo faktą. Nurodė, kad įgijo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią laikė prie savęs iki tol, kol jį sulaikė policijos pareigūnai ir surado bei paėmė plastikinį indelį su 9 permatomais maišeliais, kuriuose buvo psichotropinė medžiaga amfetaminas, taip pat neteisėtai laikė psichotropines medžiagas savo bute, iki tol, kol kratos metu policijos pareigūnai surado psichotropinę medžiagą MDMA. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir apžiūros protokolas su priedu foto lentele, kratos protokolas, specialistų išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. U. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo kaltinime nurodytais psichotropinių medžiagų kiekiais, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pabrėžtina, jog teismas nenustatė kaltinamojo M. U. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotą narkotinę medžiagą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į rastų psichotropinių medžiagų kiekį bei jų suradimo aplinkybes – policijos pareigūnai minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas aptiko atsitiktinai. Kaltinamasis paaiškino, kad pats vartoja psichotropines medžiagas ir įsigyja jas savo reikmėms, šiuos jo parodymus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 558/2023 (01), iš kurios matyti, kad kaltinamojo M. U. šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime M. U. inkriminuotas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis M. U. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis parodymuose tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes. Psichotropinę medžiagą – amfetaminą įsigijo prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo asmens, psichotropinę medžiagą – MDMA įsigijo 2018 m. Trakų pilyje vykusiame festivalyje. Šiuo atveju vien kaltinamojo parodymų, kurie, be kita ko dėl neteisėtų medžiagų įgijimo yra neišsamūs, nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties psichotropinių medžiagų įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš M. U. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia M. U. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų platinti, o to visiškai pakanka pripažinti M. U. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinių medžiagų laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamų psichotropinių medžiagų kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. U., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2023 m. vasario 28 d. neteisėtai laikė prie savęs plastikinį indelį su 9 permatomais maišeliais su psichotropine medžiaga amfetaminu iki tol, kol 2023 m. vasario 28 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai ir surado bei paėmė plastikinį indelį su 9 permatomais maišeliais su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurio bendroji masė 0,974 g. Taip pat neteisėtai laikė psichotropines medžiagas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2023 m. vasario 28 d. 19.50 val., kratos metu policijos pareigūnai surado po lova esančioje kuprinėje metalinę dėžutę su dviem gabaliukais rožinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendroji masė yra 0,108 g. Tokia jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. U. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo baudos mokėjimą padalinti į 1 metus ir 5 mėnesius.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. U. padarė vieną tyčinę (tiesioginė tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

M. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. U. praeityje yra teistas už analogiškas veikas, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2 kartus), 259 straipsnio 2 dalį (2 kartus), 264 straipsnio 1 dalį (el. b. l. 148 – 153), teistumai išnykę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamais buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 199 – 200).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. U. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL (nuo 2500 Eur iki 100 000 Eur) dydžio bauda. Teismas vertina, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis – už BK 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda – yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui už nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tokia bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomas baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė M. U. ir yra skiriama.

M. U. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutine bausme skirtina 40 MGL (2000 Eurų) dydžio bauda.

Kaltinamasis M. U., sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, pateikė prašymą baudos sumokėjimą išdėstyti 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, savo prašymo nemotyvavo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, įvertinęs tai, kad M. U. yra dirbantis, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį, daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai sumokėti savarankiškai sumokėti yra per trumpas, tačiau kaltinamojo prašomas 1 metų 6 mėnesių terminas, jo niekaip nemotyvuojant, teismo vertinimu, būtų per ilgas ir neužtikrintų bausme siekiamų tikslų įgyvendinimo. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį už įstatyme nustatytą kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių.

V. Kiti klausimai

M. U. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 1 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

M. U. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2023 m. vasario 28 d. 16.20 val., paleistas – 2023 m. kovo 1 d. 14.11 val. (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis, 66 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – po cheminio tyrimo likę likučiai su psichotropine medžiaga ir 2 dėžutės nutarimu perduoti saugoti į Policijos Departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno 7, Vilnius – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. U. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 28 d. 16.20 val. iki 2023 m. kovo 1 d. 14.11 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – po cheminio tyrimo likusius likučius su psichotropine medžiaga ir 2 dėžutes nutarimu perduotus saugoti į Policijos Departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikinti.

1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

2. sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3. laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4. jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5. jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.