- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-103-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- O. K., P. K., J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., A. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarties, kuria prašymas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. K. , P. K. , J. K. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys V. K. ir A. K. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai O.K., P. K. , J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti skolininko A. K. turto dalį areštuotame turte, t.y. nustatyti jo nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatyti naudojimosi ja tvarką. Pareiškėjai nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2004-10-12 išduotą vykdomąjį raštą dėl 20 000 Lt skolos ir 650 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojui P. K. , areštavo turtą – butą, priklausantį sutuoktiniams V. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl, siekiant greitesnio įvykdymo, būtina nustatyti skolininko dalį bendrame turte.
Išieškotojas 2007-06-11 mirė, o pareiškėjai yra jo įpėdiniai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. K. atsiliepimu nesutiko, jog būtų nustatyta jo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodė, jog ginčo butas įsigytas ne už jo, o už sutuoktinės asmenines lėšas, įmokas už butą jo sutuoktinė moka pati, be to, už butą nėra visiškai atsiskaityta. Butas įregistruotas sutuoktinės vardu ir jis jokių pretenzijų į butą neturįs. Apie skolas kreditoriams sutuoktinė nieko nežinojo ir šie pinigai šeimos reikmėms panaudoti nebuvo.
Suinteresuotas asmuo V. K. atsileipimu taip pat prašė pareiškėjų reikalavimo netenkinti. Nurodė, kad areštuotas butas yra jos asmeninė nuosavybė, Be to, pirmą įnašą už butą ji mokėjusi iš asmeninių lėšų, kreditą bankui grąžina pati iš savo darbo užmokesčio. Šeimoje auga mažametis ir nepilnametis vaikai, butas yra 3 kambarių, todėl, praradus 1 kambarį, vaikų gyvenimo sąlygos labai pablogėtų. Apie sutuoktinio skolas nieko nežinojusi.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė. Teismas, nustatęs, jog minėtas butas viešame registre registruotas skolininko sutuoktinės V. K. vardu, jokių įrašų apie tai, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, registre nėra, byloje esanti buto pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad butą santuokos metu įsigijo pati skolininko sutuoktinė, kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. K. pati paėmė kreditą banke, moka įmokas pagal kredito sutartį, abu suinteresuoti asmenys patvirtino, kad skolininkas prie kredito grąžinimo neprisideda, jokių pinigų įsigyjant butą nėra mokėjęs, sprendė, jog areštuotas butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių V. K. ir A. K. nuosavybė, todėl nėra pagrindo nustatyti jo dalį šiame turte.
Šalies argumentai
Pareiškėja O.K. (P. K. teisių perėmėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2008-02-04 pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodo, jog teismas pažeidė lygių sutuoktinių turto dalių bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje prezumpciją (Civilinio kodekso 3.87 str. 1 d. 3.88 str. 2 d.). Butas įgytas santuokoje, buto pirkimo sutartyje nėra nurodyta, kad V. K. perka butą už savo asmenines lėšas ir tik savo asmeninėn nuosavybėn (Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p.). Įgyvendindamas savininko teises, skolininkas A. K. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo buto adresu. Nei pats skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė skundų dėl buto arešto, dėl skolos išieškojimo. Teismas nenustatė kitų įstatyme nustatytų pagrindų pripažinti butą asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, todėl butas turėjo būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalintas siekiant užtikrinti kreditorių teisę išieškoti skolą (Civilinio proceso kodekso 667 str. 1 d.). Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso 3.87 str., dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Civilinio kodekso 3.87 str. 3 d. reglamentuoja viešojo registro duomenų įtaką registruotino turto teisinei padėčiai. Viešasis registras yra skirtas sąžiningų, tai yra nežinančių tikrosios daikto teisinės padėties, trečiųjų asmenų teisių apsaugai (Civilinio kodekso 4.26 str. 3 ir 4 d.). Tokie asmenys gali remdamiesi registro duomenimis ginti savo teises į daiktą. Tačiau A. ir V. K. patys yra bendrosios nuosavybės teisės į butą turėtojai, todėl negali remtis tos teisės pagrindu įrašytais į registrą duomenimis, skirtais sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms apsaugoti. Šiuo atveju registro įrašas apie tai, kad ginčo butas yra registruotas V. K. vardu, nepažymint bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į tą butą, yra nuginčijamas leistinais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais A. ir V. K. santuoką, sudarytą iki šio buto pirkimo (Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d.), todėl pastarieji asmenys laikytini buto bendrasavininkais nuo daikto įgijimo, nepriklausomai nuo įrašo viešame registre turinio (Civilinio kodekso 1.75 str. 1 d.; LAT 2007-01-30 nutartis Nr. 3K-3-25/2007). Apeliantė pažymi, kad skundžiama nutartis užkerta kelią operatyviam sprendimo įvykdymui grąžinant paskolintas lėšas, pažeidžia apeliantės bei jos vaikų teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo (skolininkas) A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti skundžiamą nutartį, nurodydamas, kad skola susidarė, jam su P. K. užsiimant bendru verslu, apie tai jo sutuoktinė nieko nežinojo ir skolintos lėšos nebuvo panaudotos nei įsigyjant butą, nei kitoms šeimos reikmėms.
Suinteresuotasis asmuo V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nes butas registre įregistruotas tik jos vardu ir įrašo apie tai, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, nėra, todėl, priešingai nei nurodo apeliantė, šiuo atveju turtas laikomas asmenine nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo bendrame turte, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p.). Be to, teismas priėmė nutartį pasisakydamas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl tokia nutartis naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 p.).
Nustatyta, jog antstolis Gintas Badikonis priėmė vykdymui Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-10-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1128-22 dėl 20 650 Lt skolos išieškojimo iš A. K. išieškotojo P. K. naudai. Antstolis nustatė, jog skolininkas yra susituokęs su V. K. (pagal gyventojų registro duomenis santuoka sudaryta 1990-02-17) ir turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise – butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas jo sutuoktinės V. K. vardu, įgytas pagal 2002-08-10 pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 3, 6, 23-25). 2002-08-14 kreditavimo sutarties, sudarytos su UAB Sampo banku, pagrindu V. K. paėmė kreditą 53 550 Lt sumai buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, hipoteka užtikrinant šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą - įkeičiant nurodytą butą (b.l. 17-18). 2002-08-14 laidavimo sutartimi laiduotojas yra A. K. (b.l. 21-22). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ginčo butas yra areštuotas, be to, suvaržytas hipoteka, įrašas galioja nuo 2002-10-07 (b.l. 6-8). Gyventojų registro tarnybos duomenimis A. K. 2002-12-12 deklaravo gyvenamąją vietą Rinktinės g. 51-1, Vilniuje (b.l. 5). Antstolis pasiūlė išieškotojui P. K. , kuriam mirus teisių perėmėjais yra jo įpėdiniai, nustatyti skolininko A. K. dalį minėtame bendrame turte (b.l. 3).
Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).
Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 2 dalį turtas, kurį įgijo vienas ar abu sutuoktiniai po santuokos sudarymo, laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol įstatyme nustatytu pagrindu nėra įrodyta priešingai. Pagrindų, paneigiančių šią prezumpciją, sąrašas nustatytas Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.
Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog areštuotas butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė remdamasis tuo, jog viešame registre butas registruotas skolininko sutuoktinės vardu, jokių įrašų apie tai, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, registre nėra, kad butas buvo įsigytas santuokos metu V. K. , ji pati paėmė kreditą banke, moka įmokas pagal kredito sutartį, nesiekė išsiaiškinti kitų reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisės įgijimu, su tuo, iš kokių santuokoje įgytų vieno ar abiejų sutuoktinių vardu turto ar lėšų buvo įgytas turtas, ar įgyjant turtą aiškiai išreikšta sutuoktinio, panaudojusio asmenines lėšas ar turtą, valia dėl turto įgijimo santuokos metu asmeninės nuosavybės teise, tokiu būdu tokia teismo nutartis, neatskleidus bylos esmės, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ir yra pagrindas ją panaikinti.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, spręsdamas klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, turėtų vadovautis Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalimi, 3.89 straipsnio 1 dalimi, 3.90 straipsnio 1 dalimi, kitose normose esančiais pagrindais pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes.
Kolegija taip pat pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas – butas, esantis Rinktinės g. 51-1, Vilniuje, yra įkeistas užtikrinant 2002-08-14 kreditavimo sutartimi V. K. prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui UAB Sampo bankui, už kurių tinkamą vykdymą laiduoja skolininkas A. K. , o prašoma nustatyti skolininko dalį būtent įkeistame turte, tokiu būdu sprendžiamas klausimas kreditoriaus teisėms ir pareigoms gali turėti tiesioginės įtakos. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą neįtraukęs dalyvauti į bylą šio suinteresuoto asmens, kolegija konstatuoja, jog teismo nutartis naikintina dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas negali traukti suinteresuotais į bylą asmenimis tuos asmenis, kurie turi interesą byloje, ar teismo priimtas sprendimas palies jų teises ir pareigas, nes tai pirmos instancijos pareiga, be to suinteresuotų asmenų įtraukimas į bylą pažeistų jų procesines teises, nes visą eile teisių jie negalėtų pasinaudoti. Šių teismo padarytų klaidų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl byla grąžintina pirmos instancijos teismui, procesiniams pažeidimams pašalinti iš naujo nagrinėjant bylą, o taip pat ir nustatyti aplinkybes, kurios nurodytos šioje nutartyje.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų O. K. , P. K. , J. K. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame turte perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.