- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- 1-681-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33202-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- E. T.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
3) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas 8 parų areštas;
4) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas;
5) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2, 4 dalis ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi, BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, lygtinai paleistas neatlikus vienuolikos mėnesių septyniolikos dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi panaikintas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirtas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti neatliktos bausmės dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi, pasikeitus BK 190 straipsniui, pakeistas 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis ir E. T. atleistas nuo pagal BK 178 straipsnio 4 dalies paskirtos 30 parų arešto bausmės, bei minėta nutartimi pakeistas bendrinimo būdas ir nustatyta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtas 24 parų areštas;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtas 16 parų areštas;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 58 MGL (2 184,28 Eur) bauda;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 30 parų areštas;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 24 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrintos bausmės pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 54 paros arešto;
12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 20 parų areštas;
13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 60 parų areštas; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant 40 parų areštą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.40 val., užėjęs į barą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pamatęs ant prekystalio gulintį mobiliojo ryšio telefoną HONOR 8X su plastikiniu dėklu - 240 Eurų vertės, pagrobė jį, tuo pagrobdamas L. Č. nedidelės vertės turtą.
E. T. kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną jis su draugu vaikščiojo po miestą, užėjus į barą, kadangi jis neturėjo pinigų ir darbo, susigundė pamatytu telefonu ir jį paėmė. Telefoną pardavė, nes neturėjo pinigų. Po kažkiek laiko jį pamatė policijos pareigūnas ir jis viską prisipažino, kad pavogė, tuo viskas ir baigėsi. Kokiam bare buvo neprisimena, bet kaltinime nurodytas teisingas baro adresas ((duomenys neskelbtini)). Telefonas tuomet gulėjo ant prekystalio. Jis suvokė, kad paėmė svetimą turtą. Telefoną pardavė prie stoties nepažįstamam žmogui. Su telefono verte – 240 Eur, jis sutinka ir šios vertės neginčija. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.
Ikiteisminio tyrimo metu E. T. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.40 val., jis ėjo link geležinkelio stoties (duomenys neskelbtini), norėjo traukiniu vykti namo. Pakeliui nutarė užeiti į barą (duomenys neskelbtini) nusipirkti cigarečių. Užėjus į barą, jis iš karto nuėjo link prekystalio, kur pamatė ant jo be priežiūros paliktą krautis mobiliojo ryšio telefoną HONOR 8X, kuris buvo įdėtas į plastikinį dėklą. Telefono spalvos neatsimena, nurodyti negali. Apsižvalgęs aplinkui, aplinkui žmonių nepastebėjo, todėl jam staiga kilo mintis jį pagrobti. Apsižvalgęs dar kartą ar niekas jo nestebi, jis atjungė telefoną nuo įkroviklio ir įsidėjo jį į savo kelnių kišenę, po to jis iš karto pasišalino iš minėto baro. Bare praleido apie porą minučių. Jo niekas nebandė sustabdyti ir iš paskos nesekė. Išėjęs iš baro patraukė į geležinkelio stotį. Geležinkelio stotyje jis išjungė telefoną HONOR 8X, išėmė SIM kortelę ir išmetė ją. Geležinkelio stotyje atsitiktinai sustabdė praeivį, vyrą, kuriam ir pasiūlė pirkti iš jo už 50 Eur pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną. Praeiviui pasakė, kad parduoda telefoną, nes jam skubiai reikalingi pinigai, jis sutiko ir nupirko jį už 50 Eur. Vyras jam iš karto sumokėjo 50 Eur, o jis jam atidavė telefoną įdėtą į plastikinį dėklą. Su vyru bendravo trumpai, jo veido bruožų neįsidėmėjo, gali tik nurodyti, kad jis buvo iki 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Ar minėtą vyrą galės atpažinti, jis nėra įsitikinęs. Labai gailisi, kad pagrobė mobiliojo ryšio telefoną HONOR 8X. Mintis jį pagrobti jam kilo staiga. Iš anksto jis to neplanavo. Gautus pinigus už parduotą telefoną išleido maistui (1 t., b. l. 56-57).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. Č. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.50 val., namo grįžo jos sūnus D. Č., kuriam ji buvo paskolinusi savo mobilaus ryšio telefoną HONOR 8X, juodos spalvos, su plastikiniu dėklu, IMEI (duomenys neskelbtini) - 240 eurų vertės, dėklas buvo komplekte su telefonu, todėl atskiros vertės jis neturi. D. Č. bare vartojo alkoholinius gėrimus, o mobilaus ryšio telefoną be priežiūros buvo palikęs krautis baro viduje. Jis buvo išėjęs parūkyti. Grįžęs iš lauko pastebėjo, kad mobilaus ryšio telefonas pavogtas, liko tik įkroviklis. Jis nieko įtartino nematė. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, surasti jos mobilaus ryšio telefoną, nustatyti, kas jį pavogė. Jai padaryta 240 eurų žala (1 t., b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. Č. parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.00 val., nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), kur su savo pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus. Su savimi turėjo jo mamos L. Č. mobiliojo ryšio telefoną HONOR 8X, juodos spalvos, su plastikiniu dėklu, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 240 eurų. Minėtą telefoną paliko krautis baro viduje kartu su įkrovikliu. Palikęs telefoną be priežiūros, jis išėjo į lauką parūkyti, bare buvo kitų žmonių. Grįžęs iš lauko pastebėjo, kad pavogtas jo minėtas telefonas. Kas jį pavogė, nežino, nieko neįtaria (1 t., b. l. 34).
Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog E. T. davė parodymus apie 2019 m. rugpjūčio 4 d. mobiliojo ryšio telefono HONOR 8X vagystę iš baro (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta įtariamojo E. T. nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini). Jis liepė sustoti ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) iš tarnybinio automobilio jis nurodė sekti paskui jį. E. T. priėjo prie durų virš kurių yra iškaba su užrašu „Alkoholiniai gėrimai. Maisto prekės“, paaiškino, kad būtent čia jis užėjo 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.40 val., nusipirkti cigarečių ir pamatė ant prekystalio paliktą krautis mobiliojo ryšio telefoną HONOR 8X. Įtariamasis E. T. užėjęs į patalpas nurodė sekti paskui jį ir nuvedė į patalpas, kurios yra nuo įėjimo durų, dešiniau, paaiškino, kad būtent čia, jam priėjus prie prekystalio pastebėjo gulintį mobiliojo ryšio telefoną HONOR 8X, kuris tuo metu buvo prijungtas prie įkroviklio. Jis parodė, kad apsižvalgęs aplinkui pamatė, kad jo niekas nestebi, todėl greitai atjungęs mobiliojo ryšio telefoną HONOR 8X nuo įkroviklio įsidėjo į jį kelnių kišenę, po to greit pasišalino iš baro patalpų. Išėjęs iš patalpų, jis iš karto nuėjo į geležinkelio stotį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63-67).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 4 d. 20.46 val. L. Č. pranešė, kad prieš 30 minučių iš jos sūnaus parduotuvėje pavogė telefoną. Pranešėja laukia namuose (1 t., b. l. 4-5).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas baras esančtis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-13).
L. Č. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) bare buvo pavogtas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas HONOR 8X, juodos spalvos, su plastikiniu dėklu, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 240 Eur, minėtą mobilaus ryšio telefoną paskolino savo sūnui D. Č., kuris vartojo alkoholinius gėrimus minėtame bare ir mobilaus ryšio telefoną paliko krautis, kas pavogė nematė. Jai padaryta 240 Eur žala (1 t., b. l. 16).
Byloje pateiktos nuotraukos su mobilaus ryšio telefono HONOR 8X duomenimis (1 t., b. l. 28-29).
Iš byloje esančio E. T. 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto matyti, kad jis 2019 m. rugpjūčio 4 d. vakare užėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini) prekystalio pamatė telefoną dėkle Honor 8X, kurį pardavė gatvėje sutiktam žmogui už 50 Eur. Pinigų jam reikėjo maistui nusipirkti. Dėl savo poelgio labai gailisi (1 t., b. l. 46).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Kaltinamasis E. T. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad užėjus į barą, kadangi jis neturėjo pinigų ir darbo, susigundė ant prekystalio pamatytu telefonu ir jį paėmė, vėliau telefoną pardavė prie stoties nepažįstamam žmogui, jis suvokė, kad buvo paėmęs svetimą turtą. Tokias aplinkybes jis taip pat patvirtino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodydamas, kad nutarė užeiti į barą (duomenys neskelbtini) nusipirkti cigarečių. Užėjus į barą, jis iš karto nuėjo link prekystalio, kur pamatė, ant jo be priežiūros paliktą krautis mobiliojo ryšio telefonas HONOR 8X, kuris buvo įdėtas į plastikinį dėklą; apsižvalgęs aplinkui, aplinkui žmonių nepastebėjo, todėl jam staiga kilo mintis jį pagrobti. Apsižvalgęs dar kartą ar niekas jo nestebi, jis atjungė telefoną nuo įkroviklio ir įsidėjo jį į savo kelnių kišenę, po to ji iš karto pasišalino iš minėto baro ir geležinkelio stotyje nepažįstamam praeiviui pardavė telefoną už 50 Eur. Be E. T. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir visuma byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu liudytojų D. Č. ir L. Č. duoti parodymai, 2019 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei kiti byloje esantys duomenys. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. T. 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 20.40 val., užėjęs į barą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pamatęs ant prekystalio gulintį mobiliojo ryšio telefoną HONOR 8X su plastikiniu dėklu - 240 Eur vertės, pagrobė jį, tuo pagrobdamas L. Č. nedidelės vertės turtą. Kaltinamojo E. T. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes jo pagrobto turto vertė - 240 Eur - atitinka nedidelės vertės sąvoką.
Dėl bausmės skyrimo
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, kurio metu buvo pagrobtas svetimas 240 Eurų vertės svetimas turtas, padaryta žala neatlyginta), į E. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 82-137), teistas, ne kartą už analogiškas nusikalstamas veikas, kaip ir nagrinėjamu atveju (1 t., b. l. 138-150), gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. T. yra daug kartų teistas, nuolat užsiėmė vagystėmis, sprendžia, kad jis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo ir išvadų nedaro. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo jam taikyti švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių, jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė (areštas), kurios dydis yra artimas maksimaliam dydžiui už baudžiamojo nusižengimo padarymą – 42 parų areštas (BK 49 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam E. T. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 28 parų arešto bausmė.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nukentėjusioji L. Č. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 240 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 30).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo išreikštą poziciją dėl civilinio ieškinio, kad jis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu ir neginčijo pagrobto turto vertės, įvertinęs, kad prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis nėra aiškiai per didelis, taip pat į byloje esančius duomenis, kad tarp nukentėjusiosios L. Č. patirtos turtinės žalos ir kaltinamojo E. T. veiksmų yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad nukentėjusiosios L. Č. civilinis ieškinys tenkintinas. Dėl to nukentėjusiajai L. Č. priteistina iš kaltinamojo E. T. 240 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
E. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 60-61), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. T. paskirti 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. T. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. T. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Č. 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti, kad arešto bausmė turi būti atlikta Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Nuteistasis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės arba susisiekti su nurodyta įstaiga ir suderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.