Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, gynėjui advokatui Antanui Markūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-12-14 nuosprendžio, kuriuo D. O. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. O. nuteistas už tai, kad 2006-10-16 apie 12 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į patalpą, Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), darbo kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuo stalo pagrobė svetimą turtą-V. B. mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung SGH-X640“ 600 litų vertės, su materialinės vertės neturinčia SIM kortele, tuo nukentėjusiajai V. B. padarydamas 600 litų turtinę žalą.

Nuteistasis D. O. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-12-14 nuosprendį ir prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo parodymai buvę nuoširdūs ir išsamūs. Nesutinka ir su teismo teiginiu, kad jis yra recidyvistas, nes joks teismas jo tokiu nepripažino. Jis pripažįsta, jog tai ne pirmas jo padarytas nusikaltimas, kad nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau šį sykį yra teisiamas už telefono vagystę, o ne už anksčiau padarytus nusikaltimus, už kuriuos bausmę jau yra pilnai atlikęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teisėtą nuosprendį.

Nuteistojo D. O. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavęs D. O. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovavosi 56 straipsnio nuostatomis ir motyvuotai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių – terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. D. O. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 11 str. priskiriama apysunkiams nusikaltimams, ši veika yra kvalifikuota, didesnio pavojingumo, nes vagystė padaryta įsibraunant į patalpą, veikiant tiesiogine tyčia. Teismas teisingai nustatė D. O. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to apeliantas anksčiau teistas šešis kartus už analogiškus nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis parinkta teisingai.

Paskirtoji vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra žymiai mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, ji adekvati D. O. padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra pagrindo bausmę dar labiau švelninti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu 2006-10-18 ir 2006-11-23 apklaustas įtariamuoju, D. O. savo kaltę pilnai pripažino (b.l. 69-70, 75), jo parodymai apie mobilaus ryšio telefono vagystę iš Alytaus bendruomenės užimtumo centro yra gana išsamūs, sutampa su nukentėjusiosios V. B. parodymais. Savo parodymus apie mobilaus ryšio telefono vagystę D. O. patvirtino 2006-10-18 parodymų patikrinimo vietoje metu, tiksliai nurodydamas vietą, iš kur pavogė V. B. telefoną ir kur buvo sulaikytas nukentėjusiosios vyro (b.l. 78-82). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme D. O. taip pat savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus apie padarytą nusikaltimą, teismui suteikus paskutinį žodį nurodė, kad gailisi nusikaltęs. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina D. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs V. B. mobilaus ryšio telefono vagystę iš Viešosios įstaigos Alytaus bendruomenės užimtumo centro ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Tačiau ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas neduoda pagrindo apeliacinės instancijos teismui švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į D. O. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jo asmenybę.

D. O. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis yra pilnai atlikęs bausmes pagal ankstesnius teistumus ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu yra teisiamas už mobilaus ryšio telefono vagystę, o ne už ankstesnius teistumus, be to, joks teismas jo niekada nepripažino esant recidyvistu. Apeliantas nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškus tyčinius nusikaltimus, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (LR BK 27 str. 1 d.). Nusikaltimų recidyvas konstatuojamas nuo to momento, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą), kitu teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nuo tokio momento asmuo jau laikomas recidyvistu, todėl teismas atskiro sprendimo tuo klausimu nepriima. Pirmos instancijos teismas, bausmės skyrimo kontekste nurodydamas, jog D. O. yra recidyvistas (turi šešis neišnykusius teistumus), baudžiamojo įstatymo nepažeidė, todėl atmestinas nepagrįstas skundo teiginys, jog apylinkės teismas nepagrįstai apeliantą laikė recidyvistu. Pagal šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso normas toks teismo sprendimas reikalingas asmenį pripažįstant tik pavojingu recidyvistu. Į tai, kad skiriant bausmę būtų atsižvelgta į D. O. asmenybę, ankstesnius teistumus, jų pobūdį ir skaičių, tai jog apeliantas nuolat daro nusikaltimus nuosavybei, teismą įpareigoja LR Baudžiamojo kodekso 54 str., nustatantis bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei 56 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą recidyvistui.

Nuteistajam D. O. bausmės paskyrimo ir jos dydžio nustatymo motyvai nuosprendyje išdėstyti, teisingai taikyti baudžiamojo įstatymo reikalavimai, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. O. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-12-14 nuosprendį.