Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba paaiškina, kad stuburo iškrypimas yra būklė, kai stuburo linkiai tampa didesni nei įprasta arba atsiranda stuburo linkiai į šonus. Pagal deformacijos sunkumą yra skirstomi 4 laipsniai, o III ir IV stuburo deformacijos stadija yra diagnozuojama, kai stuburo iškrypimas siekia ne mažiau nei 30 laipsnių kampą ir yra nustatoma ryški krūtinės ląstos deformacija, kai sutrinka dubens rotacija ir, kai stuburo iškrypimas yra sunkiai koreguojamas. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjui dėl deformuotų – degeneracinių pakitimų yra diagnozuotas III rentgenologinės stadijos stuburo funkcijos sutrikdymas, tačiau jis nevertintinas kaip III laipsnio stuburo deformacija.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, atsakovė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. S-56, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 97, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 7 d. išvados Nr. R-4309, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2004 m. sausio 20 d. iki 2004 m. liepos 1 d. buvo suteikta I invalidumo grupė, o 2006 m. birželio 28 d. pareiškėjui suteikta III invalidumo grupė, taip pat iki senatvės pensijos amžiaus sukakties pareiškėjui buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2017 m. spalio 29 d. pareiškėjui atsakovė nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį. Pareiškėjas 2016 m. spalio 3 d. iš UAB „Narema“ gavo siuntimą Nr. 8 (b. l. 16 – 17) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Siuntime pareiškėjui diagnozuotos šios ligos: M51.1 – (duomenys neskelbtini), G54.3 – (S) ligos, neklasifikuojamos kitaip bei nurodyta, kad jų funkcinė klasė yra IV, o eiga sunki. Siuntime taip pat nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuota stuburo slankstelių L3-L4, L4-L5 (duomenys neskelbtini), atsiradusios 2011 m. ir ryški stuburo deformacija, trukdanti vaikščioti ir stovėti po 2014 m. pakartotinai atliktos stuburo operacijos dėl sraigto lūžimo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pateikė neurologo išvadą (b. l. 18), kurioje nustatyti (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad stuburo judesiai yra apriboti ir skausmingi bei pareiškėjui diagnozuota M51.1 – (duomenys neskelbtini) ir stuburo slankstelių L4-L5 disko išvarža.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė 2016 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į UAB „Narema“, prašydama įvertinti pareiškėjo savarankiškumą, užpildant Bartelio indekso vertinimo lentelę bei pateikti radiologo konsultacijos išvadą, kurioje būtų nurodyta, ar pareiškėjas turi stuburo deformaciją ir jeigu turi, tai kokio laipsnio ji yra. 2016 m. gruodžio 28 d. iš UAB „Narema“ buvo gautas Bartelio indekso vertinimas, pagal kurį nurodyta, kad pareiškėjo indeksas yra 40 balų bei pridėtos neurologo ir radiologo išvados (b. l. 62). Radiologo išvadoje nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ir III laipsnio (duomenys neskelbtini), t. y. tarpslankstelinių sąnarių pažeidimas, kuris sukelia stuburo funkcijų sutrikimus. Teismas pažymi, kad tiek atsakovė, tiek Komisija, pagrįstai nurodo, kad radiologo išvadoje nėra nurodyta, kokią stuburo deformaciją turi pareiškėjas ir koks jos laipsnis.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 punktu, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis (6.1 papunktis); specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (6.2 papunktis); specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, išskyrus atvejus, kai asmeniui yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Šiems asmenims specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nenustatomas (6.3 papunktis); specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (6.4 papunktis). Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, specialieji poreikiai nustatomi vadovaujantis Kriterijų sąrašu.

Kriterijų sąrašo 3 punkte įtvirtinta, kad specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal šiuos pagrindinius kriterijus: vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė (esant kojų monoparezėms / plegijoms, paraparezėms / plegijoms, hemiparezėms / plegijoms, tetraparezėms / plegijoms) (3.1 papunktis); abiejų kojų arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligos (kodas pagal TLK-10-AM I70, I70.2x), esant II B stadijos arterinės kraujotakos lėtiniam nepakankamumui (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (3.2 papunktis); abiejų kojų III–IV laipsnio lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas (kodas TLK-10-AM I80.2, I87.0) (3.3 papunktis); abiejų kojų limfostazė (III laipsnio galūnės edema – nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė; IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė) (kodas pagal TLK-10-AM I89.0) (3.4 papunktis); abiejų pėdų bigės Šoparo sąnaryje (3.5 papunktis); blauzdos arba šlaunies bigė (3.6 papunktis); operaciniu būdu neišgydoma arba negydytina klubo ar kelio sąnario ankilozė (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu) (3.7 papunktis); po dubens vienos pusės pašalinimo operacijos (hemipelvektomijos), dėl kurios pacientas negali laisvai judėti (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu) (3.8 papunktis); po apatinės galūnės naviko pašalinimo rekonstrukcinės operacijos, kurios metu specialiu onkologiniu endoprotezu buvo pakeisti keli sąnariai ir dalis kaulo arba visas jo segmentas (3.9 papunktis); III–IV laipsnio stuburo deformacijos, trukdančios stovėti ir vaikščioti (3.10 papunktis); IV ar V stadijos lėtinė inkstų liga, gydoma dializėmis (3.11 papunktis);

Įvertinus pateiktas gydytojų išvadas ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas gali gauti specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją privalu įvertinti gydytojų diagnozes, kurioms įtakos Bartelio indekso balas neturi, nes jis yra nustatinėjimas tik kai atliekamas vertinimas dėl specialiosios nuolatinės slaugos ir priežiūros (pagalbos) poreikio suteikimo.

Pareiškėjas iš esmės galimai atitinka Kriterijų sąrašo 3.10 papunktyje įtvirtintą sąlygą, t. y. III–IV laipsnio stuburo deformacijos, trukdančios stovėti ir vaikščioti, tačiau Teismas pažymi, kad ne bet kokio pobūdžio stuburo deformacija yra pripažintina ryškiu sutrikimu, kaip tai įtvirtinta minėtame 3 punkte. Sutiktina su Komisijos ginčijamame sprendime išdėstyta pozicija, kad stuburo iškrypimai, kurie atitinka III ar IV laipsnius gali būti, skoliozė (linkio į šoną susiformavimas, kuris yra neišnykstantis stuburo iškrypimas), kifozė (stuburo iškrypimas atgal) ir lordozė (stuburo iškrypimas į priekį). Atsižvelgus į medicininių pažymų turinį, matyti, kad nė vienoje iš jų nenurodyta, kokio pobūdžio deformaciją pareiškėjas turi, o tik bendrai, nedetalizuojant nurodyta, kad pareiškėjas turi stuburo deformaciją. Teismas pažymi, kad pareiškėjui išduotos pažymos nėra išsamios ir trūksta tikslios diagnozės dėl pareiškėjo turimos deformacijos formos ir tos formos laipsnio, todėl atsakovė ginčijamame 2017 m. sausio 10 d. sprendime pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas turėtų kreiptis papildomai į gydantį gydytoją dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo ir pateikti pažymą, kurioje išsamiai ir detaliai būtų aprašyta pareiškėjo diagnozė bei turima stuburo deformacija. Teismas pažymi, kad pareiškėjas turi pateikti tokius dokumentus, iš kurių turinio vienareikšmiškai matytųsi pareiškėjo turima ryški stuburo deformacija, jos forma, iškrypimo laipsnio kampas ir stadija.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad medicininės išvados dėl pareiškėjo nėra pakankamai išsamios ir detalizuotos, nėra nurodyta, kokios formos stuburo deformaciją turi pareiškėjas, kokį stuburo iškrypimo laipsnio kampą turi pareiškėjas ir kokia deformacijos stadija, todėl ginčijamuose sprendimuose pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Kriterijų sąrašo 3.1 – 3.11 papunkčiuose nustatytų reikalavimų, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.