Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „REIKALAVIMAS.LT“ atstovui direktoriui A. K., atsakovo A. B. atstovei advokato padėjėjai Daivai Jonuškaitei, atsakovei N. B., jos atstovei advokatei Audronei Jasinskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovams A. B., N. B., trečiajam asmeniui J. Z. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš A. B., ir N. B., 18300,00 Lt skolos, 3180,01 Lt palūkanų, 322,00 Lt žyminio mokesčio, 726,00 Lt išlaidų už ieškinio parengimą teismui, 10,00 Lt kitų pagrįstų išlaidų, ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“, naudai.

2013 m. gegužės 14 d. 10 atsakovė N. B. pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, kuriame nurodo, kad ji paskolos davėjo J. Z. nepažįsta, skolos raštelio nepasirašė, sutikimo paskolos sandoriui sudaryti nedavė ir vėliau sandorio nepatvirtino (CK 3.109 str. l d. 5p.). Apie atsakovo A. B. skolą J. Z. atsakovei nebuvo žinoma nei santuokos nutraukimo metu nei vėliau, pirmą kartą apie tai ji sužinojo gavusi ieškovės 2013 02 22 pranešimą-reikalavimą. Į šį pranešimą atsakovė pateikė ieškovei raštišką atsakymą. Ieškovė į jį nereagavo ir paskolos lėšų panaudojimo aplinkybių nesiaiškino. Su ieškiniu pateiktas Kauno rajono apylinkės teismo 2005 01 24 sprendimas patvirtina, kad iki kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo (t.y. 2004 m. lapkričio mėn.) atsakovai daugiau, kaip metus negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, todėl atmestini ieškinio argumentai, kad 18 300,00 Lt. skola buvo paimta šeimos interesais ir panaudota šeimos reikmėms. Nurodo, kad atidus ir rūpestingas kreditorius turi teisę ir galimybę užsitikrinti paskolos gražinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį rėžimą. Deja, kreditorius J. Z. šiomis teisėmis nesinaudojo, tuo patvirtindamas, kad paskolą suteikė asmeniškai atsakovui A. B.. Nurodo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neįrodė, kad ši prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, taip pat kad ši paskola buvo paimta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsakovė N. B. prašo preliminarų sprendimą pakeisti, ieškovės reikalaujamas sumas priteisti iš A. B.; panaikinti 2013 04 25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl N. B. turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų arešto; iš ieškovės priteisti atsakovės N. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2013 m. gegužės 23 d. atsakovas A. B. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodo, kad dalyje dėl solidarios atsakomybės buvusios sutuoktinės N. B. atžvilgiu nesutinka, mano, kad ieškinys N. B. yra pareikštas nepagrįstai, todėl prašo jos dalyje ieškinį atmesti. Pateiktuose teismui prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad apie planuojamą sudaryti sandorį, t.y. apie skolos raštelį, kurį asmeniškai pasirašė ir kuriuo pasiskolino iš J. Z. 18.300,00 Lt, tuo metu sutuoktinei nebuvo žinoma. Skolinimosi pinigus metu su atsakove gyveno kartu, tačiau daugiau kaip metus laiko nevedė bendro ūkio, santuoka buvo faktiškai iširusi, o 2005-01-24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ji buvo oficialiai nutraukta. Pinigus skolinosi savo reikmėms, o ne šeimos interesams ir ne šeimos namų ūkiui išlaikyti. Šeimos poreikiams pasiskolintos lėšos niekada nebuvo naudojamos, todėl buvusi sutuoktinė negali būti laikoma solidaria atsakove, pareikšto reikalavimo ribose.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. preliminarus sprendimas keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2013-02-08 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 137 (b.l. 6-7), skolos raštelio (b.l. 8), nustatyta, jog 2013-02-18 tarp J. Z. ir uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 137, kurios pagrindu J. Z. perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš A. B., o uždaroji akcinė bendrovė REIKALAVIMAS.LT įgijo skolos reikalavimo teisę 18300,00 Lt sumai + netesybos, nuostoliai (žala), palūkanos ir kiti mokėjimai pagal skolos raštelį 18300,00 Lt sumai, skolos grąžinimo terminas 2004-01-01. Iš santuokos nutraukimo įrašo (b.l. 9), nustatyta, jog santuoka tarp atsakovų A. B. ir N. B. buvo nutraukta 2005-02-03. Iš pranešimų – reikalavimų (b.l. 13, 16) ir siuntų pristatymo kvitų (b.l. 15, 18) nustatyta, kad atsakovai buvo informuoti apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, jiems nustatytas terminas sumokėti skolai – 22980,00 Lt, kurią sudaro 18300,00 Lt pagrindinė skola ir 4580,01 Lt palūkanos. Įskaitymo aktas (b.l. 19) patvirtina aplinkybę, jog atsakovas A. B. yra sumokėjęs 1500,00 Lt, iš kurių 1400,00 Lt įskaityta palūkanoms padengti, bei 100,00 Lt – skolos administravimo mokestis. Atsakovės N. B. raštas ieškovui UAB „REIKALAVIMAS.LT“ patvirtina, jog gavusi pranešimą apie mokėtinas sumas informavo ieškovą, jog apie A. B. imtą paskolą sužinojo tik gavusi pranešimą-reikalavimą (b.l. 41).

Byloje kilo ginčas ar atsakovai N. B. ir A. B. yra solidarūs skolininkai.

Ieškovė atsakovų solidariąją atsakomybę grindė tuo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje. Ieškovės atstovas įrodinėdamas solidariąją prievolę nurodė, kad šią aplinkybę taip pat pagrindžia trečiojo asmens J. Z. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis patvirtina, kad pažinojo abu sutuoktinius ir pripažįsta faktą, kad pinigus skolino abiems sutuoktiniams, kurie tuo metu vedė bendrą šeimos ūkį ir paskola buvo paskolinta šeimos verslui vystyti. Nurodo, kad prievolė yra solidari, nes įstatymai preziumuoja, kad vieno sutuoktinio vardu sudarytos prievolės ir vėliau kito patvirtintos, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. LR CK 3.92 str. numato, kad sutuoktinio sutikimas yra tol, kol nepaneigta kitaip. Vadovaujantis CK 3.109 str. 5 d. prašo pripažinti šią prievolę solidaria.

Teismo posėdžio metu atsakovė N. B. papildomai paaiškino, kad jau nuo 2002 metų jos ir sutuoktinio A. B. santykiai buvo įtemti, sutuoktiniai formaliai gyveno santuokoje, tačiau jokių bendrų interesų neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta 2002 m. vasario 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 108). Atsakovė paaiškino, kad neėmė pinigų už akcijas, su sąlyga, kad jis susiras kitą būstą ir išsikraustys. Nuo 2003 m. rudenio A. B. pasirodydavo labai retai. Apie sutuoktinio naujai įsigytą butą sužino tik skyrybų metu imant išrašus iš Registrų centro, kaip ir apie banko paskolą. Apie santuokos nutraukimo byloje esantį kreditorių J. D. sužinojo tik per skyrybas. 2002 m. vasarį pasirašė akcijų pardavimo sutartį ir pradėjo kalbėti apie skyrybas, neturėjo jokių bendrų reikalų, o nuo 2003 m. rudens namuose sutuoktinio nebūdavo.

Liudytoja atsakovų dukra E. K. teismui paaiškino, kad atsakovai bendro ūkio nevedė nuo 2002 m. Atsakovo nebūdavo namuose, jis nuolat būdavo išvykęs. Nuo 2003-07-04 ji dirbo Kaune antstolio padėjėja, gyveno su mama kambaryje, namuose tėvo nebūdavo, buvo likę tik keli jo daiktai. Jis niekada nesakydavo kuo užsiėmė, ką veikdavo, kur būdavo. Apie bendrą tėvų verslą jai nebuvo žinoma. Tėvo charakteris valdingas, jis niekad nieko neaiškindavo. Dirbdama antstolio padėjėja matė, kad tėvas turėjo keletą skolų fiziniams asmenims, buvo skolingas giminėms. J. Z. nepažįsta. Keletą tėvų draugų žino, bet J. Z. tikrai nežino. Šiuo metu su tėvu bendrauja, jo klausė apie skolą, tačiau jis nurodė, kad labai reikėjo, tačiau smulkiau neaiškino ( b.l. 115).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Teismas susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bei išklausęs šalių paaiškinimų daro išvadą, kad atsakovė N. B. įrodė, kad apie paskolą J. Z. jai nebuvo žinoma, nes su tuo metu sutuoktiniu santuokinio gyvenimo negyveno, bendrų šeimos interesų nebuvo. A. B. paimta paskola iš J. Z., kurią pastarasis perleido ieškovui UAB „REIKALAVIMAS.LT“ susijusi su A. B. asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Teismas daro išvadą, kad atsakovas paskolą paėmė vienas, tai yra jo asmeninė prievolė, už kurią jis privalo atsakyti savarankiškai savo asmeniniu turtu. Teismas sutinka su atsakovų atstovų ir pačių atsakovų pozicija ir byloje aptartais įrodymais, jog nebuvo nustatyta duomenų, kad paskola buvo naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Priešingai, šalys patvirtino, kad atsakovas A. B. neinformavo sutuoktinės apie paskolą, jokių objektyvių duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad gauta paskola buvo panaudota būtiniems šeimos poreikiams patenkinti pateikta nebuvo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovei N. B. pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, nes sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo paėmė paskolą.

Ieškovė reikalavimui dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pagrįsti nurodė, kad skolininkas pažeidęs piniginę prievolę, tol kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210). Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. LR CK 6.210 str. 1 d. aiškiai nurodo, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovas apskaičiavo 5 procentų dydžio metines palūkanas, pagal įstatymą susikaupusias nuo prievolės mokėti palūkanas atsiradimo dienos, kas iš viso sudaro 4580,01 Lt. Atsakovas A. B. įmokėjo ieškovo naudai 1500,00 Lt sumą, kuri buvo įskaityta daliai palūkanų dengti ir šiuo metu nėra atlyginta 3180,01 Lt palūkanų, kurios priteistinos iš atsakovo A. B., ieškovės naudai. Vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 2 d. ir LR CK 6.210 str. 1 d., ieškovė prašė iš atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios priteistinos iš atsakovo A. B..

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai tokios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Kadangi ieškinys tenkintinas 75 %, todėl iš atsakovo A. B. ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai priteistina 241,50 Lt žyminio mokesčio, 7,50 Lt už civilinės būklės akto įrašo išdavimą, 544,50 Lt išlaidų už ieškinio į teismą parengimą, bei atvykimo į teismą išlaidos 245,00 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl reikalavimų priteisti skolą ir kitas išlaidas iš atsakovės N. B. atmestas, iš ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ atsakovei A. B. priteistina 1100,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 110).

Atsakovės N. B. prašymas panaikinti 2013-04-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl N. B. turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų arešto, atmestinas, kadangi iš Centrinės hipotekos įstaigos 2013-05-10 pranešimo apie turto arešto akto išregistravimą, nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2013-04-25 nutarties pagrindu pritaikytas areštas atsakovų turtui 2013-05-10 buvo išregistruotas LR Civilinio proceso kodekso 147 str. 6 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 18300,00 Lt (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus litų 00 ct) skolos, 3180,01 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt litų 01 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2013-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 241,50 Lt (du šimtus keturiasdešimt vieną litą 50 ct) žyminio mokesčio, 552,00 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, 245,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt penkis litus) kelionės išlaidų, ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“, juridinio asmens kodas: 302642184, naudai.

Likusioje dalyje dėl atsakovės N. B. solidarios atsakomybės su A. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Reikalavimas.lt“, juridinio asmens kodas: 302642184, atsakovės N. B., a.k (duomenys neskelbtini) naudai 1100,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 36,63 Lt (trisdešimt šešis litus 63 ct) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš UAB „Reikalavimas.lt“, juridinio asmens kodas: 302642184, 6,21 Lt (šešis litus 21 ct) pašto išlaidų valstybei.

(Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.