Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui E. G., tretysis asmuo J. G., dėl materialinio išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki bus priimtas teismo sprendimas byloje priteisti iš atsakovo E. G. laikiną išlaikymą pilnametei ieškovei M. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-31 iki 2009-07-31, kol įgis vidurinį išsilavinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujančio byloje asmens prašymu, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra reali grėsmė vaiko interesams, todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Apeliantas su teismo byloje padarytomis išvadomis nesutinka.

Laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo taikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.72, 3.192-3.203 straipsnius.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 26 d. įsigaliojo CK 3.194 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriame nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus <…vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Iš to seka, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nepasibaigia jiems sulaukus pilnametystės, jeigu vaikai mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresni negu 24 metų ir jiems būtina parama ir yra galimybė tokią paramą teikti. Kai tėvai (ar vienas iš jų) šios pareigos nevykdo, o vaikai jau yra pilnamečiai, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovei sulaukus pilnametystės, tėvas, atsakovas E. G., materialinio išlaikymo nebeteikia, jai paramą teikia motina J. G.. Nustačius pareigą atsakovui teikti paramą savo pilnamečiui vaikui, jos dydis apsprendžiamas įvertinus paramą privalančio teikti asmens turtinę padėtį, kad paramos teikimas galėtų būti realiai vykdomas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Paramos dydis turi būti proporcingas pilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant paramos vaikui dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Atsakovo nuomone, teismo priteista 400 Lt kas mėnesį parama vaikui yra per didelė, nes pagal prie atskirojo skundo pateiktus duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai, atsakovas tiek mokėti neišgali. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vieno mėnesio išlaikymo vaikui vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną paramą po 400 Lt kas mėnesį, kas sudaro 1/2 minimalios mėnesinės algos. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė proporcingumo principą priteisdamas iš atsakovo laikiną paramą pilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, nepranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog laikinos paramos priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl paramos priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti kai kurių materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai pilnamečio vaiko teisės į paramą užtikrinimas), be to šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjami ir vertinami bylos įrodymai bei aplinkybės iš esmės, o tik sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl apelianto atskirojo skundo argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą nutartį, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.